- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- I-1845-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01327-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovui ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų 134,88 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-02-20 buvo įsilaužta į nuteistųjų kirpyklą ir iš spintelės buvo pagrobta vienas blokas cigarečių „Philip Moris“, taip pat buvo paimta keturi blokai cigarečių buvę krepšyje, po 2,35 Eur už pakelį bei 2 taksofono kortelės už 17,38 Eur sumą. Pabrėžė, kad kirpyklos patalpa buvo apvogta dėl apsaugos priežiūros pareigūnų aplaidumo arba tyčios, nes teritorija stebima vaizdo kameromis, pašaliniai asmenys į kirpyklą negalėjo patekti, negalėjo išnešti 50 pakelių cigarečių iš darbo objekto be susitarimo su apsaugos pareigūnais. Pažymėjo, kad pataisos namuose pastoviai vagiliaujama, vyksta prekyba narkotikais, tačiau administracija nesiima jokių priemonių, nepradeda ikiteisminių tyrimų, pateisina tokius veiksmus. Dėl to pareiškėjas ir jo šeima išgyvena, patiria moralinį ir dvasinį skausmą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, jog 2015-02-21 apie 8.50 val., nuteistasis A. M. kreipėsi į Alytaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyrių ir nurodė, kad 2015-02-21 8.30 val., atėjęs į kirpyklą rado sugadintą spyną. Pastebėjo, kad išlaužtas spintelės užraktas ir paimtas vienas blokas cigarečių „Philip Moris ", taip pat buvo paimti keturi blokai cigarečių buvę krepšyje. Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą ir 2015-03-25 tarnybinio tyrimo išvadoje pažymėjo, kad 2015-02-20 apie 19.00 val. nuteistieji E. P. ir A. L. įsilaužė į kirpyklą ir paėmė cigaretes. A. L. ir E. P. tokiais savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies l punkte, 4 punkte numatytą pareigą tausoti pataisos įstaigos turtą ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktą, kur numatyta, kad nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ar negyvena išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Pažymėjo, kad vadovaujantis 2014-07-24 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-218 Dėl gyvenamosios ir darbo vietų nustatymo nuteistiesiems 2 dalyje nurodyta, kad nuteistojo asmeniniai daiktai privalo būti laikomi asmeninių daiktų saugojimo sandėlyje ir nuteistojo pažymėti skiriamaisiais ženklais, kuriuos išduoda būrio viršininkas. Pabrėžė, kad Pataisos įstaigos Vidaus tvarkos taisyklių 73.3 punkte nurodyta, laikyti maisto produktus, drabužius ir kitus daiktus tik specialiai įrengtoje vietoje. Pareiškėjas neturėjo teisės ir negalėjo laikyti savo daiktų (cigarečių) kirpykloje, be to, jis nepateikia jokių įrodymų, kad pirko cigaretes, nepateikė cigarečių įsigijimo kasos čekių, nėra aišku kiek cigarečių pakelių jis turėjo. Mano, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų bei jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos, patirtos, jo nuomone, dėl Alytaus PN, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, užtikrinant jo turto apsaugą bei nepradėjus ikiteisminio tyrimo dėl padarytos neteisėtos veikos.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus PN pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Byloje nustatyta, kad 2015-02-21 apie 8.50 val., nuteistasis A. M., dirbantis kirpėju, kreipėsi į Alytaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyrių ir nurodė, kad 2015-02-21 8.30 val., atėjęs į kirpyklą rado sugadintą durų spyną. Pastebėjo, kad išlaužtas spintelės užraktas ir paimtas vienas blokas cigarečių „Philip Moris", taip pat buvo paimti keturi blokai cigarečių buvę krepšyje (b.l. 33).
Iš byloje esančio Alytaus PN 2015 m. liepos 1 d. rašto Nr. 8-10278 Dėl atsakymo (b.l. 4) ir tarnybinio tyrimo išvados (b.l. 31-32) matyti, kad dėl įsilaužimo į kirpyklą buvo atliktas tarnybinis tyrimas, nustatyti šį pažeidimą padarę asmenys ir jiems paskirtos drausminės nuobaudos. Tarnybinio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad vadovaujantis 2014-07-24 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-218 Dėl gyvenamosios ir darbo vietų nustatymo nuteistiesiems, nuteistojo asmeniniai daiktai privalo būti laikomi asmeninių daiktų saugojimo sandėlyje ir nuteistojo pažymėti skiriamaisiais ženklais, kuriuos išduoda būrio viršininkas (b.l. 35), o Pataisos įstaigos Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtinų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.8 punkte nurodyta, laikyti maisto produktus, drabužius ir kitus daiktus tik specialiai įrengtoje vietoje.
Nustatyta, kad su 2014-07-24 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-218 Dėl gyvenamosios ir darbo vietų nustatymo nuteistiesiems, kurio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistojo asmeniniai daiktai privalo būti laikomi asmeninių daiktų saugojimo sandėlyje, pareiškėjas pasirašytinai nebuvo supažindintas, tačiau atsakovo atstovas nurodė, jog Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymai yra iškabinami informaciniuose stenduose kiekviename būryje ir kiekvienas nuteistasis turi teisę su šiais įsakymais susipažinti. Tokią aplinkybę patvirtina paminėto įsakymo 3 punktas, kuriuo įpareigotas Socialinės reabilitacijos viršininkas užtikrinti šio įsakymo paskelbimą būrių viršininkams ir nuteistiesiems (b.l. 35). Pareiškėjas 2015-12-23 teismo posėdyje neneigė, kad paminėtas įsakymas buvo iškabintas būrio informaciniame stende, o į bylą pateikta individualaus darbo su nuteistuoju knygelė patvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su pataisos įstaigos Vidaus tvarkos taisyklėmis (b.l. 62-63).
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Alytaus PN nėra atsakingi už įsilaužimą į kirpyklą ir cigarečių dingimą, nes operatyviai nustatė kaltus asmenis, juos nubaudė, organizacinėmis priemonėmis sureglamentavo asmeninių daiktų saugojimo tvarką, t.y. atsakovo atstovo veikimas tiesiogiai nesąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, o nesant valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad kirpyklos patalpa buvo apvogta dėl apsaugos priežiūros pareigūnų aplaidumo arba tyčios, nes teritorija stebima vaizdo kameromis, pašaliniai asmenys į kirpyklą negalėjo patekti, negalėjo išnešti 50 pakelių cigarečių iš darbo objekto be susitarimo su apsaugos pareigūnais, nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, o įsilaužimo į kirpyklą aplinkybės išsamiai nustatytos kaltų asmenų paaiškinimais (b.l. 37-40).
Kaip jau buvo paminėta, neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus pataisos namuose pastoviai vagiliaujama, vyksta prekyba narkotikais, tačiau administracija nesiima jokių priemonių, nepradeda ikiteisminių tyrimų, pateisina tokius veiksmus. Dėl to pareiškėjas ir jo šeima išgyvena, patiria moralinį ir dvasinį skausmą.
Teismas pažymi, jog nors byloje nustatytos aplinkybės dėl vagiliavimo ir narkotikų vartojimo (b.l. 37) sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuoto vagiliavimo ir narkotikų vartojimo pareiškėjas išgyveno, patyrė moralinį ir dvasinį skausmą ar buvo atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl vagiliavimo ir narkotikų vartojimo Alytaus PN, pareiškėjas iš esmės nepateikė, o pareiškėjo nurodyti argumentai dėl jo šeimos išgyvenimų, patiriamo moralinio ir dvasinio skausmo nelaikytini reikšmingais, nes ginti šeimos narių interesus pareiškėjui teisė nėra suteikta.
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublik?s administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. ABTĮ 2 straipsnio 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu dėl įsilaužimo į nuteistųjų kirpyklą ir ikiteisminio tyrimo nepradėjimu kitais vagysčių ir narkotikų vartojimo ir prekybos jais atvejais.
ABTĮ 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta bei suformuluotas pareiškėjo reikalavimas.
Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.
Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.
Pareiškėjas teismui suformuluotą savo materialinį teisinį reikalavimą – priteisti iš atsakovo 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (skundo dalyką), grindžia deliktinę valstybės atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, skirtomis žalos atlyginimo viešojo administravimo srityje teisiniams santykiams reguliuoti (CK 6.250, 6.271 str.).
Kaip skundo pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia skundo dalyką) nurodo atsakovo veiksmų neteisėtumą, kurį įrodinėja remdamasis atitinkamomis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatomis.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas (Kodekso 166 str.), atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą (Kodekso 168 str.) yra reglamentuojamas Kodekso nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių šioje srityje gynybos būdus bei sąlygas (Kodekso 62 str.).
Šiuo atveju pažymėtina, kad teisių gynybos būdas, kuris yra numatytas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nėra tapatus teisių gynybos būdui, kurį numato Kodeksas, nes šios teisės normos reguliuoja skirtingus teisinius santykius, skirtingos yra ir šių teisės normų taikymo sąlygos.
Visa tai lemia, kad pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas, nebegali būti vertinamas per Kodekso prizmę, o turi būti vertinamas tik per Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nustatytų sąlygų prizmę. Savo ruožtu tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių dispozicijose nurodytos šių teisės normų taikymo sąlygos, apsprendžia ir įrodinėtinų byloje aplinkybių apimtį bei pobūdį.
Atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnius atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas.
Pagrindiniai reikalavimai ir kriterijai šiai valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdomai veiklai yra apibrėžti Viešojo administravimo įstatyme bei kituose jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti pagrindiniai principai, kuriuos turi atitikti valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje.
Teismas šiuo aspektu vertindamas bylos aplinkybes konstatuoja, kad byloje yra neįrodyti pareiškėjo teiginiai dėl nepagrįstai nepradėtų ikiteisminių tyrimų.
Byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog Alytaus PN, kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga (Kodekso 165 str. 2 d.), nepradėdama ikiteisminių tyrimų dėl įsilaužimo į nuteistųjų kirpyklą ir kitais vagysčių ir narkotikų vartojimo ir prekybos jais atvejais, būtų akivaizdžiai pažiedusi Viešojo administravimo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pats pareiškėjas.
Apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas ir pačios žalos atsiradimas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių taikymo aspektu, kas eliminuoja ir neturtinės žalos atlyginimo galimybę (CK 6.246; 6.250 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.