- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-18
- Bylos Nr.
- AS-525-754-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G., atstovaujamo įstatyminių atstovų A. G. ir J. G., atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G., atstovaujamo įstatyminių atstovų A. G. ir J. G., skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. G., atstovaujamas įstatyminių atstovų A. G. ir J. G., skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1-32-28 (toliau – ir Sprendimas) kaip neteisėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti skundą ir išaiškinti pareiškėjui, kad dėl Sprendimo teisėtumo ištyrimo jis gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 ir 14 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Administracinių teismų praktika Nr. 2 18, 26, 54 psl.; Administracinių teismų praktika Nr. 3 71 psl.), nurodė, jog Sprendimu patvirtintame Panevėžio specialiojo ugdymo centro nakvynės paslaugų teikimo centro lankytojams tvarkos apraše įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų, tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams. Toks aktas adresuotas asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais ratui, kuris iš esmės yra abstraktus. Konstatavo, jog pagal formalius požymius Sprendimas atitinka norminio administracinio akto sampratą. Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 110 straipsnio 2 dalį pareiškėjas, manydamas, jog priimtas sprendimas pažeidžia neįgalių asmenų teises, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje, kad būtų užginčytas neteisėtas savivaldybės administracinis aktas.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsižvelgia į ABTĮ 2 straipsnio 13 ir 14 dalis, 22 straipsnį ir nurodo, kad ABTĮ suteikia teisę kreiptis į teismą įstatyminiams atstovams, jeigu mano, kad jų sūnaus teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto. Panevėžio specialiojo ugdymo centras yra mokykla, teikianti pagrindinį išsilavinimą. Sprendimu formuluojama vienkartinė, laiko atžvilgiu – tęstinė elgesio taisyklė Panevėžio specialiojo ugdymo centro ugdytiniams – mokiniams. Pabrėžia, kad Sprendimas skirtas individualiais požymiais apibūdintai subjektų grupei, Sprendimas yra individualus teisės aktas. Toks Sprendimas pažeidžia E. G. teises ir įstatymų saugomus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis norminį teisės aktą apibrėžia kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, juo patvirtintas Panevėžio specialiojo ugdymo centro nakvynės paslaugų teikimo centro lankytojams tvarkos aprašas, nustatyta vienam paslaugų gavėjui vienos nakties nakvynės kaina. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A525-172/2008, AS8-78/2006, A2-736/2002), kiekvienu atveju, vertinant, ar skundžiamas aktas yra norminio pobūdžio, būtina išsiaiškinti akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų, kuriems taikomas aktas, ratą, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs (byla Nr. I1-01/2007), kad vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne aktuose įtvirtinta valstybės valia, išreikšta per viešojo administravimo subjektams suteikiamus įgaliojimus, o šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai. Tokie aktai gali atitikti kai kuriuos norminių administracinių aktų požymius (pagal juos priėmusį subjektą, asmenų, kuriems skiriamas aktas, ratą ir pan.), tačiau, skirtingai nei norminiams administraciniams aktams, vidaus administravimo aktams nėra būdingas visuotinio privalomumo požymis, kylantis iš viešojo administravimo subjektų įgaliojimų savo aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti visiems asmenims (nepriklausomai nuo jų tarnybinio pavaldumo ar kitų aplinkybių) privalomas elgesio taisykles. Todėl vidaus administravimo aktai nelaikyti norminiais administraciniais aktais ABTĮ prasme.
Kaip matyti iš Sprendimo, jis yra skirtas išimtinai Panevėžio specialiojo ugdymo centro nakvynės paslaugų teikimo centro lankytojams, kurie nors ir negali būti vertinami kaip konkrečiai apibrėžtas subjektų ratas, tačiau skundžiamu aktu nustatytos taisyklės sietinos su vidaus tvarka, taikytina išimtinai minėto centro lankytojams. Sprendimo privalomumas nėra visuotinas, o, tam tikra prasme, nulemtas asmenų pavaldumu jį priėmusiam subjektui, kitaip tariant, tai yra vidaus administravimo aktas ABTĮ prasme. Kadangi Sprendimas nėra norminis administracinis aktas, jo nuostatų teisėtumas netirtinas norminių administracinių aktų teisėtumui tirti nustatyta tvarka, o gali būti tiriamas bendra ABTĮ numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių, tinkamai nepritaikė teisės aktų nuostatų, todėl nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra norminis administracinis aktas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo E. G., atstovaujamo įstatyminių atstovų A. G. ir J. G., atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.