- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-222-200-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00480-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Angelė Ikasalienė (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- I. Š.
Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-222-200/2014
Teisėjas Viktor Voicechovski Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00480-2012-5
2014 m. kovo 5 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Reginos Pocienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 144 str. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-08-29 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 520 Lt bauda. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-08-29 baudžiamąjį įsakymą, taip pat sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-06-18 iki 2012-07-05. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant I. Š. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Remiantis BK 68 str. I. Š. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Š. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. birželio 8 d. apie 18.20 val. Šalčininkų m., Bažnyčios g., ties Draugystės gatvės sankryža, vairuodamas automobilį „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133, 231.1, 231.4, 231.5 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, partrenkė per pėsčiųjų perėją iš kairės į dešinę dviračiu važiavusį mažametį D. G., gim. 2001-07-03, dėl ko nukentėjusiajam D. G. dėl atviro blauzdikaulio lūžio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, bei sukėlęs pavojų, kuris grėsė D. G. gyvybei, nepagelbėjo pastarajam, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, pasišalino iš įvykio vietos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Š. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir netaikyti BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams arba sutrumpinti minėtos priemonės taikymo terminą iki 1 metų, neuždraudžiant vairuoti traktorių. Skunde nurodoma, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nuosprendis yra pernelyg griežtas ir neteisingas. Apeliantas dirba ūkyje vairuotoju – traktorininku. Tai – vienintelė jo turima specialybė, todėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas jam sąlygotų darbo netekimą. Apeliantas gyvena kaimo vietovėje, kur jokių įsidarbinimo galimybių nėra. Iš jo gyvenamosios vietos pasiekti rajono centrą ar kitą gyvenvietę galima tik privačia transporto priemone, todėl jam užkertamas kelias dirbti kitose, ne traktorininko, pareigose. Apelianto manymu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė neproporcingai varžo jo galimybes užsiimti jam ir visuomenei naudinga darbine veikla, užsidirbti lėšų pragyvenimui bei nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimui. Apelianto atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ilgą laiką buvo taikytas vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kas tolygu draudimui naudotis teise vairuoti transporto priemones, kuris, apelianto nuomone, padarė atitinkamą poveikį ateityje nedaryti teisės pažeidimų ir laikytis įstatymų.
Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – dveji metai, yra pernelyg ilgas, todėl apeliantas prašo jį sumažinti bent iki vienerių metų laikotarpio.
Apelianto nuomone, pagal BK 281 str. 9 d., 68 str. 1 d. teismas gali uždrausti naudotis specialia teise vairuoti ne visas, o tik tam tikras kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju I. Š. prašo nedrausti vairuoti traktorių, kadangi, kaip minėta, jis dirba vairuotoju – traktorininku, juolab, kad nusikalstama veika padaryta vairuojant automobilį, o ne traktorių. Be to, traktoriai yra eismo dalyviams mažiau pavojų keliančios transporto priemonės, kadangi negali išvystyti didelio greičio, dažniausiai naudojami neintensyvaus eismo vietose.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pripažinęs I. Š. kaltu pagal BK 281 str. 3 d., 144 str., paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 520 Lt baudą. Pritaikius BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Šiuo nuosprendžiu teismas pagal BK 68 str. I. Š. uždraudė dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, argumentuojant tuo, kad jis padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis šia teise, nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes – žmogaus sunkų sužalojimą. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo netaikyti jo atžvilgiu minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, jos terminą sutrumpinti iki vienerių metų arba nedrausti vairuoti traktorių, tačiau, apygardos teismo nuomone, tenkinti apelianto prašymus nėra pagrindo. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta BK 68 str. nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas I. Š. dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę, yra tinkama.
Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti, taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013).
Iš skundžiamo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą, teismo išsamiai motyvuotas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. I. Š. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą (nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, partrenkė per pėsčiųjų perėją iš kairės į dešinę dviračiu važiavusį mažametį, nepagelbėjo pastarajam, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, pasišalindamas iš įvykio vietos), dėl kurio kilo sunkūs padariniai – mažamečiui nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata (muštinė žaizda pakaušyje, abiejų kaulų atviras skeveldrinis lūžis (t. 1 b. l. 70 – 73)), apeliantui pasišalinus iš įvykio vietos, sukeltas pavojus jo gyvybei. Be to, byloje esantys duomenys (t. 2 b. l. 49 – 53) rodo, kad ir iki 2013-06-08 įvykusio eismo įvykio I. Š. nuolat pažeidinėjo KET reikalavimus – viršijo leistiną greitį, nepaisė kelio ženklų, vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo arba minėto pažymėjimo galiojimo terminui pasibaigus, neužsisegęs saugos diržų, neįjungęs artimųjų žibintų šviesų, ir kt.). Tai leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta D. G. sveikata, buvo dėsninga jam būdingo elgesio pasekmė. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką. Nuteistojo pabrėžiama aplinkybė, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio kaip nagrinėjamu atveju KET pažeidimų bei pataisyti nuteistąjį nusveria jo patiriamus nepatogumus.
Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina ir tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai parinko baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kuris atitinka BK 68 str. 2 d. nuostatas. Vien tai, kad minėtos priemonės taikymas apylinkės teismo nurodytu laikotarpiu sukels nuteistajam nepatogumų ir neigiamų pasekmių darbo prasme, nesuteikia pagrindo paskirti BK 68 str. 2 d. numatytą minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašo apeliantas skunde. Duomenų, objektyviai patvirtinančių apeliacinio skundo išvadą, kad draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskyrimas dvejiems metams yra per griežtas, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikiama ir apeliaciniame skunde, todėl apelianto prašymas sutrumpinti minėtą terminą atmetamas kaip nepagrįstas.
Kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo prašymo ir dėl leidimo naudotis teise vairuoti traktorių. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad BK 281 str. 9 d. nuostatos, kuriose įtvirtinta kelių transporto priemonių sąvoka, t. y. išvardinta, kokios transporto priemonės laikytinos kelių transporto priemonėmis, nereiškia, kad teismas gali uždrausti naudotis specialia teise vairuoti ne visas, o tik tam tikras kelių transporto priemones. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, kuriame įtvirtinta švelnesnė nei baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidimus, 27 str. 2 d. reglamentuota, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą ir negali, vadovaujantis šio kodekso 30¹ straipsniu, būti skiriamas tik dėl kai kurių rūšių transporto priemonių vairavimo. Įvertinus šias nuostatas, darytina išvada, kad, priešingai nei mano apeliantas, teismas, taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 str., baudžiamojoje byloje, neturi pagrindo išskirti, kurias transporto priemones leidžiama vairuoti kaltininkui. Apeliacinio skundo argumentai, kad I. Š. dirba vairuotoju – traktorininku, taip pat kad traktoriai, anot jo, laikytini mažesnį pavojų keliančia transporto priemone, minėtos išvados paneigti negali.
Taigi Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje tinkamai išsprendė baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir pagrįstai I. Š. uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti skundžiamą nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą.