Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Anykščių rajono policijos komisariato vyresnysis patrulis 2008 m. kovo 11 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 19.00 val., Anykščiuose A. Baranausko a., vairavo jam priklausantį automobilį „WV Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis 2,54 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

II.

Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu A. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Anykščių rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašė panaikinti rajono apylinkės teismo nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, remiantis ATPK 126 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima ypatingai švelninti administracinę nuobaudą.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi Anykščių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino – Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarimą A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino tam pačiam rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nustatė, kad skundžiamuoju nutarimu A. P. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens A. P. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per švelni ir apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Teismas nurodė, kad šios teisės normos 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Teismas nurodė, kad A. P. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo gali būti įvertinama parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pirmosios instancijos teismo nurodytos šeiminės aplinkybės, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį (neblaivumas buvo artimas sunkiam), taip pat nepateisina išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo. Taigi, rajono apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos kaip pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

IV.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimu A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda – 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas paties A. P. paaiškinimu, Anykščių rajono policijos komisariato policijos pareigūno 2008 m. kovo 11 d. surašytu tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio parodymų kvitu. A. P. nustatytas 2.54 promilių neblaivumas.

Teismas padarė išvadą, kad A. P. 2008 m. kovo 11 d., 19.00 val., A. Baranausko a., Anykščių mieste, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. P. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jis neteistas, administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms teismas paskyrė įstatymo sankcijoje numatyta minimalią bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima A. P. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jam skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą mažesniam nei sankcijoje numatytas terminui.

V.

Apeliaciniu skundu A. P. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės 2009 m. kovo 5 d. nutarimą, įskaitant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 5 d. į naujai paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

1. Skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į visas su byla susijusias aplinkybes.

2. A. P. yra pensininkas, gauna senatvės pensiją. Jo sutuoktinė Danutė Pošiūnienė jau šešti metai yra antros grupės invalidė, jai nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis. Dėl sveikatos būklės jai sudėtinga pačiai nuvykti net pas gydytojus, todėl ją reikia nuvežti į Anykščius ir į Vilnių. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, A. P. negalėjo tinkamai rūpintis savo sutuoktine. Kol buvo nagrinėjamas skundas sutuoktinės sveikatos būklė labai pablogėjo, nes ji nebegalėjo reguliariai nuvykti pas gydytojus.

3. ATPK 330 straipsnis numato, kad transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivių įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įsigaliojo 2008 m. kovo 19 d.

4. Kol buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas A. P. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nesikreipė dėl laikino vairuotojo pažymėjimo išdavimo, nes tikėjosi, kad apeliacinis skundas bus greit išnagrinėtas.

5. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Šioje nuostatoje įtvirtintas konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Šis principas taikytinas ir kitų teisės pažeidimų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimas).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už teisės pažeidimus, privalo laikytis Konstitucijoje įtvirtintų principų. Visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Konstitucinis teismas konstatavo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teises pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina.

6. Kadangi Anykščių rajono apylinkės teismas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą neatsižvelgė į laikotarpį, kurį A. P. nevairavo transporto priemonių, nes 2008 m. kovo 19 d. nutarimu jam buvo atimta tokia teisė, teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir šioje dalyje keistinas.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad A. P. apie savo turimą teisę gauti laikiną vairuotojo pažymėjimą, iki kol bus išnagrinėtas skundas, žinojo, tačiau ja dėl neaiškių priežasčių nepasinaudojo. A. P. teisė vairuoti atimta buvo 2008 m. kovo 19 d. trims mėnesiams, todėl pasibaigus šiam laikotarpiui, jis galėjo kreiptis dėl laikino vairuotojo pažymėjimo išdavimo, iki kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, tačiau šia teise nepasinaudojo. 2008 m. kovo 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu A. P. paskirtas trijų mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas baigėsi 2008 m. birželio 19 d. ir nuo šios datos jis teisę vairuoti turėjo, ji jau nebuvo atimta. Kadangi A. P. dėl laikino vairuotojo pažymėjimo išdavimo pats nesikreipė, todėl įskaityti laikotarpio nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 5 d. negalima. Į naujai paskirtą teisės vairuoti atėmimo laikotarpį reikia įskaičiuoti tris mėnesius, kuriuos Anykščių rajono apylinkės teismas skyrė vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija Anykščių rajono aplinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimo dalį, susijusią su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 309 str.). A. P. prašo į nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą įskaityti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 5 d.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnį transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Taikydamas šią nuostatą konkrečiose administracinių teisės pažeidimų bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 29 d, nutartis administracinėje byloje Nr. N11-741/2005; 2006 m. vasario 3 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-215/2006; 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N143-1617/2008).

Atsižvelgiant į tai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu laikytina, kad apeliantas neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarimo (b. l. 31-32) priėmimo dienos ir teismo sprendimas šioje dalyje turėjo būti vykdomas nepriklausomai nuo to, jog minėtas nutarimas buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui.

Nagrinėjamu atveju Anykščių rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 19 d. nutarimu A. P. atėmė teisę vairuoti transporto priemones trijų mėnesių laikotarpiui. Taigi, specialiosios teisės atėmimo terminas buvo aiškiai apibrėžtas minėtame nutarime, o, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalimi, aplinkybė, kad nutarimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šio termino skaičiavimui jokios įtakos nagrinėjamu atveju neturėjo, todėl nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pasibaigus minėtam terminui, neturėjo ir negalėjo būti vykdoma. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikymo terminas pasibaigė po trijų mėnesių nuo šio nutarimo priėmimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-261-5220/2009 pažymėjo, kad nutarimų, kuriais yra paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo procesas yra detaliai įstatymiškai reglamentuotas. Šiuo procesu, taikant valstybinę prievartą, yra ribojamos asmenų teisės, todėl valstybės institucijos teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymuose ir laikantis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Nutarimų, kuriais yra paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo veiksmai, kurie nenumatyti įstatymuose arba atliekami pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką, neturi asmeniui jo teises ribojančios teisinės reikšmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904/2004, Biuletenis Nr. 6, psl. 83–88).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatyti nutarimą atimti specialiąją teisę vykdančios institucijos (pareigūno) (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 325 str.) veiksmai pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas minėtoje nutartyje pabrėžė, jog įstatymų leidėjas minėtiems subjektams nesuteikia teisės pasibaigus terminui atsisakyti grąžinti iš asmens paimtus dokumentus (nagrinėjamu atveju – vairuotojo pažymėjimą), motyvuojant vien ta aplinkybe, jog yra paduotas apeliacinis skundas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog „pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui <…>, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus“. To paties straipsnio 3 dalis, nustato, jog, jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.

Vairuotojų pažymėjimų grąžinimo tvarką asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, taisyklės buvo nustatytos Vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1V-163, kuriuo patvirtintas Vairuotojų pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui, tvarkos aprašas. Aprašo 2 punktu nustatyta vairuotojų pažymėjimo gražinimo tvarka ir nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas grąžinimas pateikus įstaigai atėmusiai teisę vairuoti transporto priemones atitinkamus dokumentus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog minėti papildomi reikalavimai vairuotojo pažymėjimui atgauti Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra nustatyti siekiant užtikrinti saugų eismą automobilių keliais. Jie numatyti asmenims, kuriems galimybė faktiškai realizuoti teisę vairuoti transporto priemones buvo ilgą laiką atimta, dėl ko kyla būtinybė pakartotinai patikrinti jų teorines žinias, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus; bei tiems, kurie vairavo transporto priemonę eismo saugumui pavojingoje apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų būsenoje, dėl ko būtina papildoma tokių asmenų medicininė ir švietėjiška atestacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-713/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2624/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartyje (adm. byla Nr. N261-5220/2009) konstatavo, kad tiek vairuotojo pažymėjimas, tiek laikinas leidimas suteikia teisę vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones, paminėtos aplinkybės bei sisteminė ir teleologinė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalies ir 330 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog pasibaigus paskirtajam specialios teisės atėmimo terminui, kai administracinė nuobauda yra vykdoma nuo nutarimo priėmimo, ir esant apeliaciniam skundui dėl griežtesnės administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas – skyrimo, administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui vairuotojo pažymėjimas yra negrąžinamas, tačiau turi būti teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kai yra įvykdomi Administracinių teisės pažeidimų 330 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai.

Pareiga imtis aktyvių veiksmų, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, jei teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, bei pereiti medicininę ir švietėjišką atestaciją, jei specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, tenka administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nepriklausomai nuo to, kad nutarimas dėl šios administracinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, jeigu pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, asmuo nebuvo aktyvus ir nesikreipė į nutarimą atimti specialiąją teisę vykdančias institucijas (pareigūnus) bei nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog yra įvykdyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimai, faktinis laiko tarpas iki vėlesnio nutarimo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, per kurį asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, negali būti prilyginamas specialiosios teisės atėmimo terminui ir savo ruožtu įskaitomas į toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje vėlesniu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos trukmę.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas pripažįsta, kad suėjus minėtam trijų mėnesių terminui, nesikreipė dėl laikino vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Taigi, A. P. su prašymu pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui į Anykščių rajono policijos komisariatą dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo nesikreipė ir nepateikė pažymos, kad yra atlikęs medicininę ir švietėjišką atestaciją nepateikė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 5 d. nutarimu paskyręs A. P. nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams, į šį terminą turėjo įskaityti tik Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl apelianto senyvo amžiaus ir jo sutuoktinės sveikatos sprendžiant nuobaudos vykdymo klausimą įtakos neturi. Šios aplinkybės buvo įvertintos parenkant nuobaudos dydį. Dėl paskirtos nuobaudos dydžio apeliantas ginčo nekelia.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą paskyrė teisėtai ir pagrįstai, dėl to ginčo byloje nėra. Teismas tik į paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams terminą neįskaitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo trims mėnesiams, todėl naikinti Anykščių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimo ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo. Keistina tik Anykščių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad į paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą dvejiems metams įskaityti 2008 m. kovo 19 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laiką trims mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas dėl teisės vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo, A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Anykščių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimo dalį dėl paskirtos nuobaudos palikti nepakeistą.

Įskaityti į paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tris mėnesius.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė