Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-07-26 · Civilinė byla Nr. 2-688/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-26
Bylos Nr.
2-688/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00779-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Rimvydas Norkus, Dalia Vasarienė
Atsakovas
Pakruojo ūkininkų
Ieškovas
R. V.
Trečiasis asmuo
A. P.
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-688/2012Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00779-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3.;122.2.; 122.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, trečiajam asmeniui A. P. dėl paskolos sutarties nutraukimo ir papildomo susitarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. V. ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2010 m. sausio 26 d. sudarytą paskolos sutartį Nr.10-00020, panaikinti 2010 m. vasario 10 d. sudarytą papildomą susitarimą, kuriuo buvo pakeistas paskolos sutarties 2.12 punktas, panaikinti palūkanas ir kitus priskaičiuotus mokėjimus bei panaikinti pagal papildomą susitarimą numatytą jai priklausančio buto įkeitimą. Nurodė, kad atsakovas nevykdė paskolos sutarties sąlygų bei neišmokėjo jai 120 000 Lt sumos, taip pažeisdamas savo įsipareigojimus, todėl yra pagrindas nutraukti sutartį.

Ieškovė prašė teismo sustabdyti nagrinėjamą bylą, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir jai padarytos didelės turtinės žalos, susijusios su 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartimi, taip pat dėl apgaulingo Pakruojo ūkininkų kredito unijos apskaitos tvarkymo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškovės prašymo netenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo tenkino. Teismas nurodė, kad iš Šiaulių apygardos prokuratūros pateiktos informacijos matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-158-10 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, kuriame viena iš tiriamų nusikalstamų veikų yra susijusi su galimu sukčiavimu sudarant ieškovės ginčijamą 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartį. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt apgaule suteiktų paskolų kredito unijos nariams, tarp jų ir ieškovei R. V., dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo Pakruojo kredito unijoje, yra susijęs su nagrinėjama civiline byla. Teismas, tirdamas įrodymus dėl paskolos padengimo, pinigų įnešimo į kreditoriaus sąskaitą, jų apskaitymo, turėtų išsamiai vertinti ar net kreiptis specialisto pagalbos dėl ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų įvertinimo, tokiu būdu teismas faktiškai turėtų dubliuoti šiuo metu jau atliekamą ieškovės finansinių dokumentų tyrimą. Kadangi ikiteisminis tyrimas jau pradėtas, o jo išvados yra reikšmingos šiai civilinei byla, todėl civilinėje byloje netikslinga pakartotinai tirti ir vertinti tuos pačius finansinius dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, tikslinga sustabdyti civilinę bylą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-158-10 ir išnagrinėta baudžiamoji byla.

Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas civilinę bylą sustabdė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kol kas nėra baudžiamosios bylos, kuri nagrinėjama teisme, todėl šiuo atveju CPK 163 straipsnio 3 punktas buvo taikytas nepagrįstai. Prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai. Teismo nurodyti argumentai nepagrindžia būtinumo sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, pažeidžiami teisėti interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai.Teismas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant šią bylą jam reiktų atlikti tyrimą dėl paskolos padengimo, pinigų įnešimo į kreditoriaus sąskaitą, jų apskaitymo, reikėtų išsamiai vertinti ar net kreiptis specialisto pagalbos dėl ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų įvertinimo. Civilinėje byloje ginčas kilęs dėl vienos ieškovei suteiktos paskolos, todėl teismui reikia įvertinti, ar ieškovei realiai buvo suteita paskola, ar nebuvo. Šiuo atveju yra visos galimybės operatyviai užbaigti civilinę bylą. Teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, privalėjo sužinoti atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą, stadiją, ar pareikšti kam nors įtarimai, ar paskirta ekspertizė dėl ginčo paskolos sutarties, ištirti atsakovo atsiliepimo argumentus bei rašytinius įrodymus. Tik konstatavus, kad išsiaiškinti, ar ieškovė realiai gavo paskolą, nėra jokios galimybės, ar kad tai daryti civiliniame procese neekonomiška ir neįmanoma, būtų galima spręsti dėl būtinumo sustabdyti bylą. Nagrinėjamu atveju teismas neišsiaiškino nė vienos iš nurodytų aplinkybių ir nemotyvavo bylos sustabdymo pagrindo.Nutartis sustabdyti civilinę bylą prieštarauja proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principams bei neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jame nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Ginčo atveju, teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, vadovavosi aukščiau nurodytu privalomu bylos sustabdymo pagrindu.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas negalėjo sustabdyti civilinės bylos minėtu pagrindu, kadangi baudžiamoji byla nėra nagrinėjama teisme, šiuo metu yra atliekamas tik ikiteisminis tyrimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtu CPK pagrindu byla turi būti sustabdyta, jeigu su civiline byla prejudiciniu ryšiu susijusi baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Vien ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas, nesant surašyto kaltinamojo akto, kuris apibrėžtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, ir nesant baudžiamosios bylos perduotos teismui, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nustatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje AS „Super FM“ v. UAB „Laisvoji banga“; bylos Nr. 3K-3-411/2005).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nebuvo teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, o ne šalys taiko teisę. Ieškovė pareiškė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau nenurodė, kokiu CPK straipsniu vadovaudamasi prašo sustabdyti bylą. Nesant CPK 163 straipsnyje nurodytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, spręsti ar yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., byla Nr. 3K-3-238/2006).

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo (BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.). Vienas ikiteisminis tyrimas yra susijęs su Pakruojo kredito unijos R. V. suteikta 120 000 Lt paskola. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, tačiau negali daryti išvados, kad nesustabdžius civilinės bylos nebūtų galima jos išnagrinėti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas neišsiaiškino, kokioje stadijoje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, ar yra kam nors pareikšti kaltinimai. Vien tik dėl to, kad atsakovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, o nėra galima prognozuoti, kada byla bus perduota teismui, nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti.

Sprendžiant, ar yra būtina sustabdyti civilinę bylą (CPK 164 str. 1 d. 4 p.) svarbu nustatyti ar yra teisinis ryšys tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo, t. y. ar ikiteisminio turimo byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą šioje byloje ir ar tų faktų civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali nustatyti savarankiškai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į ieškovės reikalavimus, (ieškovė ginčija paskolos gavimo faktą) negalima konstatuoti, kad civilinėje byloje nėra galimybės nustatyti, ar ieškovė gavo pagal paskolos sutartį 120 000 Lt, ar ne. Tokios aplinkybės paprastai turi būti nustatomos remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais. Daryti išvados, jog šių faktų negalima nustatyti neišnagrinėjus baudžiamosios bylos, nėra pagrindo. Civilinėje byloje ieškovė įrodinėja, jog paskolos nėra gavusi, todėl šią aplinkybę teismas ir privalo nustatyti pagal šalių pateikiamus ir civilinėje bylos esančius įrodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais teismas gali vadovautis kaip papildomais įrodymais nagrinėjant civilinę bylą, todėl dėl reikiamos medžiagos suteikimo teismas gali kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją.

Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama jau nuo 2010 m. lapkričio 22 d. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į civilinio ginčo pobūdį, negali daryti išvados, kad dėl kažkokių priežasčių bylai reikšmingi įrodymai negali būti ištirti ar tai netikslinga daryti civilinėje byloje, todėl bylos sustabdymas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, neaišku kokiam laikui ir dėl kokių įrodymų, neatitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrintų civilinio proceso operatyvumo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindą sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą vadovaujantis CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu taip pat nemato pagrindo, todėl yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

Teisėjai Danutė MilašienėRimvydas NorkusDalia Vasarienė