Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. K. nuo galimai 2017 metu, tikslus laikas nenustatytas, iki 2021 m. birželio 15 d., 21 val. 35 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šaudyti tinkamą C kategorijos šaunamąjį ginklą - Italijos UMAREX firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, 6 mm kalibro, 343 modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flobert tipo signaliniais (garsiniais) ir dujiniais šoviniais.

Kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis maždaug prieš keturis metus nuo to laiko, kada ginklas buvo pas jį surastas, galimai 2017 metais, dar būdamas nepilnametis, norėjo įsigyti dujų balionėlį savigynai, kadangi gyveno su mama rajone, kurioje socialinė aplinka, nebuvo saugi, aplinkui gyveno daug negerų žmonių. Jis geležinkelio turguje ieškojo, kur nusipirkti dujų balionėlį. Vienas vyriškis pasakė, kad dujų balionėlio neturi, bet pasiūlė nusipirkti dujinį pistoletą, sakė, kad jo veikimo principas toks pats. Ginklas buvo toks, kaip senas revolveris. Jis ginklą nusipirko už 10 ar 20 eurų. Jis tam ginklui šovinių nenusipirko laikė jį lovoje. Kada pirko ginklą jis buvo per jaunas, nepilnametis, jis nežinojo, kad tokiam ginklui reikia leidimo. Tačiau jis numanė, kad jis nepilnametis, todėl tokio ginklo negali turėti, todėl apie ginklą nei savo mamai nei draugams ar pažįstamiems nesakė. Sulaukęs pilnametystės jis pradėjo dirbti ir išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su draugu A. Pas A. kartais atvažiuodavo vaikinas K. M.. 2021 m. birželio 15 d., 21.35 val. jų nuomojamame bute policijos pareigūnai darė kratą, įtarė, kad K. M. platina narkotikus. Atlikę kratą jokių narkotinių medžiagų nerado, tačiau rado jo lovoje paslėptą ginklą. Jis to ginklo niekam nerodė, niekur nesinešiojo, šovinių jam neįsigijo, ginklo neišmėgino. Apie tai, kad jis turėjo ginklą, jis pasakė savo dėdei D. K. ir K. tik po to, kada policijos pareigūnai kratos metu jį surado. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, pažada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje, parodė, kad 2021 m. birželio 15 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-10785-21 buvo atliekama krata pas K. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą dalyvavo K. M. ir tame bute gyvenantis V. K. bei D. K.. Kratos metu bute, po lova, buvo rastas revolveris be šovinių. Kratoje dalyvaujantis V. K. iš karto pasakė, kad revolveris priklauso jam. Apie tai, kad revolveris priklauso jam jis parašė paaiškinimą, bei tai pažymėjo kratos protokole dalyvavusių asmenų pareiškimų skiltyje. V. K. paaiškino, kad revolverį, kaip ginklo kopiją, jis pirko prieš 3-4 metus pramogai (duomenys neskelbtini). Tik atlikus objektų specialistų tyrimą buvo nustatyta, kad kratos metu rastas ir paimtas revolveris yra „C" kategorijos šaunamasis ginklas (b. l. 51-52).

K. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10785-21 metu parodė, kad 2021 m. birželio 15 d., kuomet policijos pareigūnai darė kratą bute adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas revolveris. Tas revolveris priklausė V. K., jis taip ir pasakė policijos pareigūnams kratos metu. Iš kur V. K. gavo tą revolverį jis nežino. Tą butą nuomojosi V. K. ir jo dėdė D. K., jis tame bute tik dažnai būdavo (b. l. 54-55).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sutinka duoti parodymus byloje, kurioje jo sūnėnas V. K. yra įtariamasis, parodė, kad maždaug nuo 2020 m. lapkričio mėnesio jo sesers sūnus V. K. ir jo draugas K. M. nuomojosi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug nuo 2020 m. gruodžio mėn. vidurio jis taip pat pradėjo gyventi tame bute. K. M. tame bute nuolat negyveno, tik kartais nakvodavo ir būdavo. Jis ir V. K. tame bute gyveno nuolat. Apie tai, kad tame bute yra padėtas kažkoks ginklas jis nieko nežinojo, kol 2021 m. vasarą policijos pareigūnai nepadarė tame bute kratos. Kratos metu policija rado ir paėmė kažkokį revolverį. Revolverį rado V. K. kambaryje. V. iškarto policijai pasakė, kad revolveris yra jo, tai jis įrašė ir kratos protokole, ir parašė paaiškinimą. Iš kur V. K. gavo tą revolverį nežino, jis jam apie tai nieko nesakė. Revolverį pirmą kartą jis pamatė tik tuomet, kai jį rado policija (b. l. 57-58).

2021 m. birželio 15 d. kratos protokole nurodyta, kad atlikus kratą bute, adresu (duomenys neskelbtini), po miegamojo lova buvo rastas ir paimtas revolveris. Kratos protokole yra V. K. rankraštinis įrašas, kad kratos metu rastas revolveris priklauso jam (b. l. 26-31).

2021 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. Tirti pateiktas revolveris yra šaunamasis ginklas. 2. Tai Italijos UMAREX firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdis, 6 mm kalibro, 343 modelio revolveris Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flobert tipo signaliniais (garsiniais) ir dujiniais šoviniais. 3. Revolveris šaudyti tinkamas. 4. Pagal galiojantį LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šis revolveris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, pateikta fotolentelė su ginklo nuotraukomis (b. l. 36-41).

2021 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto revolverio rankų pėdsakų nerasta, pateikta fotolentelė su ginklo nuotraukomis ( b. l. 42-46).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio straipsnio dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Kiekvieno iš jų pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. Neteisėtas šaunamojo ginklo įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jo pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas – tai jo turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jo su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje nustatyta, kad šaunamasis ginklas, tai ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 66 dalį šaunamojo ginklo dalis, tai šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 53 straipsnio 1 dalyje inkorporuoto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo įgijimo ir (ar) laikymo pradžios momento. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra, asmuo neteisėtai įgytą ginklą neteisėtai laikė suvokdamas, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarė ir norėjo taip veikti. Taigi nagrinėjamoje byloje formaliai nustatyti visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, būtinieji požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas – šaunamasis ginklas: V. K. įgijo ir keletą metų savo lovoje laikė šaunamąjį ginklą, priskiriamą C kategorijai, tinkamą šaudyti; objektyvusis požymis – neteisėtas įgijimas ir laikymas: šiam ginklui laikyti radimo metu jis neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis – kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra, jis suvokė savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo V. K. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – liudytojų E. D. ir D. K., įtariamuoju apklausto K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvadomis, kratos protokolu, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. K. nuo galimai 2017 metu, tikslus laikas nenustatytas, iki 2021 m. birželio 15 d., 21 val. 35 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šaudyti tinkamą C kategorijos šaunamąjį ginklą - Italijos UMAREX firmos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, 6 mm kalibro, 343 modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flobert tipo signaliniais (garsiniais) ir dujiniais šoviniais.

Kaltinamojo V. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis V. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, teisiamas pirmą kartą, tvirtina, kad šaunamąjį ginklą įsigijo prieš keletą metų, būdamas nepilnametis, tačiau iki šiol jį paslėpęs laikė, atsižvelgiant į jo sieki dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę,

Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytų veikų pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ar arešto bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Šio straipsnio trečios dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Kaltinamasis V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę visiškai pripažino, nuosekliai paaiškino visas įvykių aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, dirba. Kaltinamasis laikosi visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų, todėl yra pagrindas manyti, kad paskyrus realią laisvės atėmimo ar arešto bausmę jauno amžiaus kaltinamojo socialiniai ryšiai gali nutrūkti.

Visos šios aplinkybės, charakterizuojančios kaltinamojo neigiamą požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, jo nuoširdžios ir realios pastangos keisti savo gyvenimą, rodo, kad padaryta nusikalstama veika nėra jo gyvenimo būdas ar antivisuomeninių nuostatų išraiška.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra pagrindas kaltinamajam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, kaltinamojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis nėra toks pavojingas, kad būtų būtina jį izoliuoti nuo visuomenės. Vertinant kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, bet ir nusikaltimo dalyką, tai yra, į tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas kaltinamajam būnant jauno amžiaus, jis niekada ginklo nesinešiojo, net nebuvo įsigijęs šovinių, niekada niekam negrasino ir ginklo niekada nenaudojo. Šios aplinkybės reikalauja ne kaltininko nubaudimo laisvės atėmimo ar arešto bausme izoliuojant jį nuo visuomenės, o galimybės keisti jo gyvenimo būdą, mokytis, dirbti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei suteikimo. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, visuma ir V. K. asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, nagrinėjamoje byloje nebus tinkamai individualizuota bausmė ir pasiekti bausmės tikslai. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į kaltinamojo V. K. jauną amžių, socialinius ryšius, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, net ir minimalios BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimas būtų per griežta bausmė, todėl kaltinamajam už šio nusikaltimo padarymą, skirtina švelnesnė, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta įstatyme numatyto jos vidurkio dydžio bausmė –laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kadangi kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti - panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - revolveris „UMAREX" Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas ir paimtas 2021 m. birželio 15 d. atlikus kratą bute, adresu (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (b. l. 47-49), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant V. K. neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant V. K. neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – revolverį „UMAREX" Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas ir paimtas 2021 m. birželio 15 d. atlikus kratą bute, adresu (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (b. l. 47-49), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.