Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2S-628-580/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2S-628-580/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39078-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
I. B., V. B.
Atsakovas
Luminor Bank AS, Lietuvoje
Trečiasis asmuo
notaras M
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-628-580/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39078-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų I. B. ir V. B. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimų pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys notaras M. K., notarė R. Š., antstolis D. K..

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai I. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ir sustabdyti antstolio D. K. vykdomąją bylą Nr. 0174/18/02729.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-12 nutartimi tenkino ieškovų V. B. ir I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02729, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš ieškovų pagal Vilniaus miesto 19 notarų biuro 2018-11-02 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-10892, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

3. Ieškovai I. B. ir V. B. pateikė ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-02 nutartimi ieškovams nustatė terminą iki 2019-01-16 ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai apskundė šią nutartį Vilniaus apygardos teismui, kuris 2019-02-07 nutartimi atskirąjį ieškovų skundą tenkino iš dalies ir nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-01 nutartį pakeisti – panaikinti įpareigojimą ieškovams V. B. ir I. B., šalinant ieškinio trūkumus, nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo galimybių, nurodyti, kas yra pateiktų lentelių rengėjas, pateikti kitus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Teismas nustatė ieškovams naują 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos likusiems ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įskaitomas lenteles, nurodyti kokius konkrečiai atsakovo paskaičiavimus ginčija, įkainoti ieškinį, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-19 nutartimi konstatavo, jog ieškovai I. B. ir V. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-02 nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, todėl ieškovų V. B. ir I. B. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimų pripažinimo neteisėtais laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-01-21 gautas atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-45724-433/2018 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-21 nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02729, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš V. B. ir I. B. pagal Vilniaus miesto 19 notarų biuro 2018-11-02 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-10892, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdymą. Nusprendė nutartį vykdyti skubiai.

8. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-19 ir 2019-02-21 nutarčių ieškovai pateikė atskirąjį skundą.

Šalies argumentai

9. Ieškovai I. B. ir V. B. 2019-02-28 kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-21 nutarties vykdymą iki atskirojo skundo, dėl teismo 2019-02-19 ir 2019-02-20 nutarčių panaikinimo, išnagrinėjimo. Nurodė, kad:

9.1. 2018-11-02 išduotas notaro M. K. vykdomasis įrašas Nr. MK-10892, kurio pagrindu antstolis D. K. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0174/18/02729;

9.2. jeigu teismas tenkins ieškovų būsimą ieškinį, paaiškės, kad visa vykdomoji byla Nr. 0174/18/02729 yra neteisėta ir neteisėtos visos pasekmės, kurias ji sukels;

9.3. 2019-02-21 teismo nutartis yra priimta neteisėtos 2019-02-19 teismo nutarties pagrindu, todėl 2019-02-21 nutarties vykdymas sukels nepateisinamą žalą ieškovams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovų I. B. ir V. B. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Nurodė, kad:

Šalies argumentai

10.1. ieškovai pateikė prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-21 nutarties vykdymą iki atskirojo skundo dėl teismo 2019-02-19 ir 2019-02-20 nutarčių panaikinimo išnagrinėjimo, tačiau šioje byloje 2019-02-20 nėra priimta jokia nutartis;

10.2. ieškovai, prašydami sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-21 nutarties vykdymą, iš esmės prašo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, sustabdyti vykdymo procesą ieškovai gali prašyti teikdami skundą dėl antstolio veiksmų;

10.3. ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nei pagrįstas, nei motyvuotas. Ieškovai nepateikė teismui faktų ar įrodymų, patvirtinančių, jog yra pradėta vykdomoji byla bei kokie vykdymo veiksmai yra atliekami jų atžvilgiu, taip pat nėra pateikta faktų ar įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad nesiėmus jų nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Ieškovai I. B. ir V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Ieškovai taip pat prašo konstatuoti, kad teisėjas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi įvykdė procesinio chuliganizmo ir susidorojimo aktą prieš ieškovus V. B. ir I. B.. Nurodo, kad vykdomosios bylos egzistavimo įrodymai pateikti 2018-12-11 su ieškovų prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Argumentas dėl ieškovų prašymo atmetimo yra neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovų I. B. ir V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ankstesne teismo nutartimi skubiai vykdytina nutartimi buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, nelaukiant iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu.

4. Priimdamas 2019-02-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas pasirėmė CPK 152 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teise leisti skubiai vykdyti nutartį, kuria panaikinama laikinoji apsaugos priemonė. Skundžiama 2019-03-04 nutartimi teismas konstatavo, jog nėra reikalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl skubaus vykdymo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui priimant sprendimą dėl nereikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikotarpiu iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas, turi būti atsižvelgiama į bendruosius reikalavimus, kurie Civilinio proceso kodekse nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

5. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-19 nutarties, teismas ieškovų pateiktą ieškinį laikė nepaduotu, kadangi ieškovai nesumokėjo trūkstamo žyminio mokesčio. Ieškovų pareiga sumokėti žyminį mokestį už paduodamą ieškinį yra konstatuota toje pačioje byloje priimtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-02 nutartyje, kuri šioje dalyje palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019-02-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-238-881/2019. Tai, kad ieškovai nepašalina teismo aiškiai nustatytų ieškinio trūkumų po to, kai nutarties dėl trūkumų pašalinimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, duoda pagrindo teismui abejoti dėl realių ieškovų ketinimų teikti ieškinį. Kartu tai leidžia ieškinį vertinti kaip nepakankamai tikėtinai pagrįstą.

6. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog ieškovai 2019-02-28 prašyme nepakankamai pagrindė reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdyti veiksmus. Vykdomosios bylos pradėjimas savaime nesudaro pagrindo iš karto spręsti dėl vykdymo veiksmų neigiamos įtakos galimumui vykdyti tikėtiną būsimą teismo sprendimą. Patys ieškovai 2019-02-28 prašyme yra nurodę tik tai, jog vykdomojoje byloje 2018-11-19 jiems yra įteiktas raginimas įvykdyti notaro vykdomąjį įrašą. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, be kitų dokumentų, taip pat buvo pridėję ir antstolio D. K. 2018-11-15 patvarkymą Nr. S-18-174-19772 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo buvo priimtas vykdyti notaro M. K. vykdomasis įrašas Nr. MK-10892 dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą iš skolininkų V. B. ir I. B. bei 2018-11-15 antstolio raginimą įvykdyti sprendimą.

12. Ieškovai nurodo raginimą gavę 2018-11-19, nustatytas 30 d. terminas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nutartimi sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/02729, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš ieškovų pagal Vilniaus miesto 19 notarų biuro 2018-11-02 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-10892. Nutartis priimta nesibaigus 30 d. raginimo vykdymo terminui. Iš ieškovų pateikiamų duomenų, tiek su 2019-02-28 prašymu, tiek su atskiruoju skundu, nėra aišku, kokius veiksmus antstolis atliko vykdomojoje byloje po raginimo išsiuntimo, ar pasibaigus vykdymo veiksmų sustabdymui teismo nutartimi raginime nustatytas 30 d. terminas buvo skaičiuojamas toliau, ar pradėtas skaičiuoti iš naujo, ar išsiųstas naujas raginimas. Ieškovai nepateikia jokių duomenų dėl kitų galimų antstolio veiksmų, kuriais būtų areštuotas ieškovų turtas ar nuspręsta šį turtą realizuoti priverstine tvarka, ar kita atlikimo. Nesant duomenų negalima įvertinti, kada realiai gali atsirasti priverstinių vykdymo veiksmų tikimybė ir kada vykdymo veiksmų atlikimas keltų sunkumus vykdant tikėtiną būsimą teismo sprendimą. Esant tokiai situacijai, teismo išvada, jog ieškovai neteikia įrodymų dėl to, kokie veiksmai jų atžvilgiu atliekami vykdomojoje byloje, bei neteikia paaiškinimų, kokiu būdu šie veiksmai įtakos galimumą įvykdyti teismo sprendimą, yra pagrįsta ir teisinga.

13. Apibendrinus argumentus dėl ieškinio pagrįstumo bei grėsmės galimo teismo sprendimo vykdymui neįrodymo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-19 ir 2019-02-21 (nurodymas 2019-02-20 laikomas rašymo apsirikimu) nutarčių panaikinimo

7. Atskiruoju skundu prašoma vertinti ne tik pirmosios instancijos teismo argumentus, bet ir nutartį priėmusio teisėjo veiksmus. Ieškovai yra atstovaujami advokato, kuriam turi būti žinoma, jog atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas yra neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo apeliacinės instancijos teismo teisės nurodytos CPK 337 straipsnyje. Civilinio proceso įstatymuose nėra numatyta nei teismo teisė, nei pareiga atskirai nutarties rezoliucinėje dalyje atlikti kitų bylos aplinkybių ar teismo veiklos konstatavimą. Visi argumentai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neįsiteisėjusios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, yra išdėstomi nutarties motyvuojamojoje dalyje (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Rezoliucinėje dalyje nurodomas teismo sprendimas, kuris turi atitikti CPK 337 straipsnio nurodymus.

8. Atskirojo skundo turinys yra nurodytas CPK 306 ir 338 straipsniuose. Atskirasis skundas yra oficialus procesinis dokumentas, todėl turi atitikti įprastai taikomus oficialių dokumentų parengimo reikalavimus bei Civilinio proceso kodekso normas. Santykiuose su teismais advokatas privalo laikytis teisme ar tose institucijose taikomų elgesio taisyklių (Lietuvos advokatų etikos kodekso 10.1 straipsnis). Tuo remdamasis dėl atskirojo skundo 3 reikalavimo punkto apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

9. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Pats prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesudaro pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, o vien ta aplinkybė, jog apeliantų atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla, apeliantams motyvuotai nenurodžius, kokie vykdymo veiksmai buvo / yra atliekami jų atžvilgiu bei kokią jie turi įtaką ieškovų teisėms ir interesams šioje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 331 straipsniu, 337–338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovų I. B. ir V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė