Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, tačiau tokių nusikaltimų nepadarė, nukentėjusieji ir liudytojai jį apkalba. Nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu niekada nevartojo jokio fizinio ar psichologinio smurto, jo nemušė, jam negrasino, pinigų iš jo nereikalavo ir negavo. Niekada A. B. kambaryje A. B. nevertė masturbuotis, neliepė ir nevertė jo taip daryti, tokio atvejo nematė ir nieko apie jį nežino.

Taip pat niekada nevertė ir neliepė A. T. ir A. B. tarpusavyje atlikti seksualinio oralinio pobūdžio veiksmus duše ar kompiuterių klasėje, tokių atvejų nematė ir apie tai nieko nežino. R. R. kažkada jam yra sakęs, kad grupėje yra du „pedikai“ – tai A. B. ir A. T., tačiau detaliau apie tai nieko nepasakojo.

Jis visada laikėsi darbotvarkės, elgėsi pagal taisykles. 2013 m. liepos 25 d., po pietų buvo sporto salėje, žaidė krepšinį. Tai matė ir grupės auklėtojas, nes jis visą laiką buvo šalia. Visi teisme apklausti liudytojai E. A. (E. A.), G. B., E. M., R. R., taip pat ir nukentėjusieji A. T. ir A. B. meluoja, kad jis buvo nusikalstamų veikų iniciatoriumi, kad minimą dieną, rūkant balkone, sakė, jog A. T. ir A. B. turės lytiškai santykiauti. Nežino, kodėl jie meluoja. Mano, kad liudytojai patys padarė nusikalstamas veikas ir susitarė kaltę suversti jam. Priešingai, jis gindavo A. T. nuo E. M., E. A. ir kitų.

Visų socializacijos centro auklėtinių pinigai būdavo pas auklėtoją, todėl pas A. T. jų negalėjo būti. Jis pinigų iš A. T. neėmė ir niekada neprašė mokėti už „stogą“ ar už apsaugą nuo kitų. Jis pats turėdavo pinigų, kurių jam būtiniausioms reikmėms pakakdavo.

Jo grupėje buvo ir kartu su juo kambaryje gyveno dar G. B., E. A., E. G., R. R.. Jie nuolat sekiodavo jį, t. y. vaikščiodavo kartu. Pas A. B. į kambarį buvo užėję visi, nes kiti ėjo jam iš paskos. Pas A. B. kambaryje buvo personalinis kompiuteris. Kad neiti į kompiuterių klasę, ėjo prie A. B. kompiuterio, nes kompiuterinėje lankosi ir kiti vaikai. Pas A. B. kambaryje buvo apie 15 sekundžių ir išėjo, nes juos pakvietė auklėtoja. Apie įvykius kompiuterių klasėje ir duše, kaip minėjo, nieko nežino.

Su savo kambariokais buvo susipykęs daug kartų. Su A. B. ir A. T. susipykęs nebuvo, nes su jais nebendravo, tik gindavo A. T.. Neatsimena konflikto su A. B.. Negali paaiškinti, nes nežino, kodėl jį visi apkalba. Mano, kad jie norėjo juo atsikratyti. Jis buvo fiziškai stipresnis už kitus, dėl to niekas negalėjo prie jo priekabiauti. Centre visi vienas prie kito kabinėdavosi, nebūdavo nė dienos, kad būtų ramu. A. T. jis gynė nuo A. B., G. B., E. A.. Jie skriaudė A. T.. Jiems pasakydavo, kad nelįstų ir jie prie jo (A. T.) nelįsdavo.

Neprisimena, kodėl po tų įvykių veržėsi pas auklėtoją į kambarį, nes praėjo daug laiko.

Kaltinamojo kaltė įrodyta

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini), Biržų r., gyvena nuo 2013 m. pavasario. Kambaryje iš pradžių gyveno vienas, vėliau kartu su A. T.. Jo grupėje buvo A. T., M. B., E. A., R. G., R. R. ir G. B.. Kitų grupės vaikų neatsimena.

Apie 2013 m. liepos 25 d. įvykius prisimena ne viską, geriau atsiminė aplinkybes, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Atsimena, kad prieš tuos įvykius dvi - tris dienas buvo apmąstymų kambaryje už pabėgimą iš (duomenys neskelbtini) centro. Kai grįžo į kambarį, atėjo M. B., G. B., R. R., kurie pradėjo prie jo kabinėtis, vadinti jį nezenzūriniais žodžiais. Sakė, kad už tai, jog buvo pabėgęs iš centro, negerai padarė ir turės „čiulpti“ A. T. lytinį organą arba kitaip „gaus malkų“, t. y. bus sumuštas. Taip sakė M. B. ir G. B.. E. M. davė A. T. telefoną, kad viską nufilmuotų ir jiems po to parodytų. A. T. iš karto sutiko, paėmė telefoną. Po to nuėjo į dušą, kur jis (A. B.) burna lietė A. T. lytinį organą. Po kažkiek tai laiko abu iš dušo išėjo. A. T. atidavė telefoną G. B.. Buvo kartu ir E. M., R. R. bei M. B.. Jie peržiūrėjo įrašą, pradėjo šaipytis, nuėję rėkavo grupėje. Pradėjo jį pravardžiuoti, vadinti „pideru“, „gėjumi“. Po to jie visi nuėjo į kompiuterinę. Jis buvo savo kambaryje. Gal po 15 minučių atėjo kažkas iš grupės, pasakė, kad jį kviečia M. B. ateiti į kompiuterių klasę. Kai atėjo į kompiuterinę, R. R. sudavė jam rankomis per šonus, galvą, sakė, kad jis „pideras“, kad dabar „laikys malkas“. Kompiuterinėje dar buvo M. B., E. M., R. G. ir G. B.. Smūgius sudavė ir G. B.. R. G. liepė jiems baigti muštis. Tada kažkuris iš jų pakvietė A. T. ir liepė jam čiulpti jo (A. B.) lytinį organą. Tai daryti liepė R. R.. A. T. burna lietė jo lytinį organą. Tada M. B., E. A. ir E. M. sudavė smūgius A. T.. Po to abu su A. T. grįžo į kambarį. Ta pati grupelė – M. B., E. M. ir E. A. nuolat jį ir A. T. kiekvieną dieną pravardžiuodavo, kabinėdavosi, stumdydavo.

Po dviejų - trijų dienų apie tai sužinojo direktorius ir jį su A. T. perkėlė į kitą grupę. Vėliau M. B. pradėjo prašyti, kad jis atsiimtų pareiškimą, jam grasino. M. B. sakė, jog turi daug pažįstamų, kurie jį pagaus, išveš į mišką. Jis nesutiko atsiimti pareiškimo. Atsiimti pareiškimą jo prašė ir E. A., siūlė jam pinigų. Tuo pačiu tikslu į jo grupės kambarį taip pat veržėsi M. B. ir G. B., bandė išlaužti duris, bet apsauginis juos sulaikė.

A. T. jam yra sakęs, kad M. B. jį „padarys normaliu“, t. y. neliečiamu, jeigu jis jam (M. B.) duos pinigų. A. T. sakė, kad davė 15 ar 20 litų. Tai buvo vienintelis kartas.

Prieš šiuos įvykius kambaryje, dalyvaujant ir kitiems paminėtiems asmenims, M. B. liepė jam masturbuotis ir jis, bijodamas šios grupės, tai darė. Masturbuotis jį yra vertęs ir R. R..

Ankščiau buvo atvejis, kad jis sudavė ranka smūgius M. B. į veidą. Todėl minėti veiksmai galėjo būti M. B. kerštas jam. Jis nebijojo nė vieno iš tos grupės, gal tik kiek M. B., bijojo visos grupės. Vienas M. B. nebūtų privertęs jo taip daryti. Grupės vadeiva buvo M. B..

Tokios muštynės grupėje būdavo dažnos, kas dieną – dvi, pagrinde tarp visų vaikų. Jų visų vadeiva buvo M. B.. Ką M. B. liepdavo, tą G. B. su E. A. ir darydavo. Kiti grupės nariai M. B. neklausydavo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad pirmą kartą M. B. „čiupti“ A. T. lytinį organą jam liepė kompiuterinėje. Tai daryti liepė ir R. R.. A. T., liepiamas M. B. ir R. R., visą tai filmavo. Be to, kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos mėnesį, dienos nepamena, M. B. jam liepė savo kambaryje masturbuotis, tai darė dėl to, kad bijojo M. B., nes jis grasino jį primušti, o kiti vaikai juokėsi, jį žemino (t.1, b. l. 83, 86, 89).

Nukentėjusysis A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad buvo apmastymų kambaryje. Apie 18 val. 20 min. išėjo iš apmastymų kambario. Nuėjo pas save į kambarį. Gulėjo lovoje, atėjo E. M., R. R., G. B., M. B., E. A.. Jam pasakė, kad „jei taip darys, negaus malkų“, o duos rūkyti. Ką liepė daryti, net nenori prisiminti. Padarė tą dalyką, nufilmavo. Tada su A. T. nuėjo į kompiuterinę. Ten A. T. darė jam tą dalyką. Tada E. G. pasakė baigti. Sugrįžo į grupę, grupėje sėdėjo M. B., G. B., E. A.. Tada jam pradėjo „kaustyti“ akis, jis ėjo pas apsauginį paprašyti vaistų. M. B. klausė jo, kur jis eina, atsakė, kad pas apsauginį paprašyti vaistų ir cigarečių. M. B. liepė niekur neiti, kaip šuniui numetė cigaretę. Balkone parūkęs nuėjo į apmastymų kambarį. Prabuvo savaitę laiko. Išeidavo tik pavalgyti ir vėl grįždavo. Kai paleido, nuėjo į kitą grupę, kur jų nebuvo. Dirbo auklėtoja S. B.. G. B. pradėjo laužti grupės duris, prašė įleisti, grasino nužudyti. Atėjo apsauginis, durų išlaužti nepavyko. G. B. su M. B. kažkur išvedė. Buvo atėjęs M. B., pakvietė į balkoną parūkyti, prašė atsiimti pareiškimą, siūlė pinigų. Jis pasakė, kad atsiimti pareiškimą gali ir už dyką. Iki išvažiavimo į namus daugiau prie jo niekas nelindo. Policijoje tyrėjai pasakė visą tiesą, daugiau nieko papildyti neturi (t.1, b. l. 90-91).

Nukentėjęs nepilnametis A. B. apklaustas tyrėjos parodė, kad liepos mėnesį, dienos nepamena, bet tai buvo ketvirtadienis, pavakare iš apmastymų kambario grįžo į kambarį. Maždaug už 10 minučių į kambarį atėjo E. A. ir M. B.. Kai jie atėjo, E. jo paklausė „ar tu darysi tą nesąmonę“, t. y. E. ankščiau jo klausė, ar jis kam nors „čiulps“ lytinį organą. Jis sutiko, nes bijojo būti sumuštas. Ankščiau jį yra mušęs E. A., M. B., E. M., G. B. ir R. R.. Viską filmavo A. T., nes jam taip daryti liepė E. M. ir M. B.. Jeigu A. T. būtų nefilmavęs, tai jį būtų primušę. Filmavo A. T. su E. M. mobiliojo ryšio telefonu. Viskas prasidėjo jo kambaryje. Ar duše buvo ar ne, neprisimena. Pamena, kad dar buvo kompiuterinėje. Kompiuterių klasėje A. T. jam „čiulpė“ lytinį organą. Tai daryti jam (A. T.) liepė M. B. ir R. R.. Jis tai darė todėl, kad bijojo, jog jo neprimuštų. Dabar daug ko nepamena, nes nori viską pamiršti. Kai jie vienas kitam „čiulpė“ lytinius organus, sperma neišsiliejo. Daugiau sakyti nieko nenori, nes blogai jaučiasi, nenori prisiminti to įvykio, nori kuo greičiau viską užmiršti. Be to, kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos mėnesį dienos nepamena, jam M. B. liepė savo kambaryje masturbuotis, tai darė dėl to, kad bijojo M. B., nes jis grasino jį primušti, o kiti vaikai juokėsi, jį žemino. Jis girdėjo, kaip M. B. iš A. T. reikalavo pinigų (t. 1, b. l. 83, 86, 89).

Nukentėjusysis A. T. parodė, kad su M. B. į (duomenys neskelbtini), Biržų r., (duomenys neskeltini) k. atvažiavo beveik tą pačią dieną. Pirmas dienas jų santykiai buvo normalūs, po to pradėjo pyktis. M. B. kartu su E. A. ir E. M. pradėjo kabinėtis, vadinti jį visokiais žodžiais, įžeidinėti. Bijojo tik tų trijų, tai M., E. ir E. grasinimų.

2013 metų liepos mėn., dienos neatmena, į kambarį atėjo M. B., E. A. ir E. M.. Liepė jam eiti į kompiuterių klasę. M. B. jam pasakė, kad turės lytiškai santykiauti su A. B.. Tada pasikvietė A. B. ir M. B. liepė jam (A. B.) lytiškai santykiausi su juo (A. T.). A. atsisakė tai daryti, todėl jam sudavė smūgius. Santykiauti liepė ne tik M. B., bet ir E. A. bei E. M.. Jie taip pat sudavė smūgius A. B. ir jam. Kartu dar buvo R. R. ir G. B.. G. B. sėdėjo prie kompiuterio ir nieko nedarė. Vėliau atėjo ir Ž. K.. Tai vyko kompiuterių klasėje. A. B. liepė nusimauti kelnes. Po to M. B. suėmė jam už galvos ir prilenkė prie A. B. lytinio organo. Jis „čiulpė“ A. B. lytinį organą.

Kai tai pasibaigė, nuėjo su A. B. į kambarį. Atėjo E. M., E. A. ir M. B., pradėjo juos mušti, sakydami, kad jeigu jie kam nors pasiskųs, juos ir toliau muš. Sakė, kad jei rašys pareiškimą, juos pasmaugs.

Dabar tiksliai neatsimena įvykių sekos, situacijos duše, bet ikiteisminio tyrimo metu tai atsiminė geriau ir jo parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, yra konkretesni ir teisingi.

Tuos veiksmus atliko todėl, kad jam taip daryti liepė M. B., E. M. ir E. A.. Jis jų bijojo. Jo santykiai su kitais vaikais, kurie nieko nedarė, buvo normalūs.

M. B. yra agresyvaus būdo, visada piktas, viskuo nepatenkintas, nusiteikęs visus kolioti. Kai po visų tų įvykių grupės buvo išskirstytos, toliau bendrauti realiai neturėjo galimybės. Po atskyrimo nesueidavo, durys būdavo užrakintos, kad vieni pas kitus nepatektų. Galėjo susitikti tik mokykloje. Valgykloje visi buvo atskirai, valgydavo grupėmis. Be suaugusiųjų priežiūros jų nepalikdavo. Juos prižiūrėdavo auklėtoja. Nebūdavo taip, kad liktų vieni. Tokia tvarka centre buvo jau po įvykio.

Iki šio įvykio viskas būdavo kitaip – auklėtojas kur norėdavo ten išeidavo, vaikus palikdavo vienus, niekas jų neprižiūrėdavo. Cigaretes nusipirkdavo iš parduotuvės, cigaretes nupirkdavo darbuotojai. Pinigų palikdavo tėvai. Visi jo paminėti asmenys, įskaitant ir jį patį bei A. B., rūkė. Rūkydavo jie lauke, balkone. M. B., E. M. ir E. A. jį ir A. skriausdavo beveik kiekvieną dieną. Jiems vadovaudavo M. B.. Iki įvykio apie tai, kad yra skriaudžiamas, buvo minėjęs auklėtojai, socialiniam darbuotojui. Auklėtojas pasikviesdavo juos, pakalbėdavo ir tuo viskas baigdavosi.

Gimtadienio proga liepos 14 d., kai pas jį buvo atvykę tėvai, mama jam davė 70 Lt. Pinigus pasidėjo į spintelę ir išėjo į lauką. Atėjęs į grupę spintelėje pinigų neberado. Apie tai, kad pinigus laikė spintelėje, niekas nežinojo. Mano, kad pinigus paėmė M. B.. Ar M. B. iki to įvykio buvo reikalavęs ar prašęs pinigų, neatsimena. Neatsimena, ar prašė M. B. grąžinti pinigus. Nežino, kaip vertinti pinigų dingimą, t. y. ar M. B. pinigus pavogė ar atėmė. Apie tai, kad kažkas paėmė jo pinigus, sakė tik socialinei darbuotojai. Neatsimena, kaip ėjo į parduotuvę su sargu S. ir ten išleido 20 litų.

Nukentėjęs nepilnametis A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį, ketvirtadienį, t. y. 25 d., tarp 17 val. ir 19 val., į kambarį įėjo M., E., G., R. ir E.. M. B. liepė jam su A. eiti į dušą. Jie nuėjo. Kažkuris iš jų A. liepė nusimauti kelnes. A. nusimovė kelnes, o jam kažkuris iš vaikinų, kuris konkrečiai, pasakyti negali, liepė pasilenkti ir lūpomis liesti A. lytinį organą. Jis „čiulpė“ A. lytinį organą, kiek tai laiko truko, pasakyti negali. Duše tuos veiksmus mobiliuoju telefonu filmavo E. M.. Po to E. A. liepė baigti ir abiems liepė eiti į kompiuterių kambarį. Supratęs, kad negali priešintis, nes bus sumuštas, su A. nuėjo į kompiuterių klasę. Kompiuterinėje buvo M., E., G., R. ir E.. Ten jie privertė A. čiulpti jo lytinį organą. Tai truko apie 5 minutes. Kai tai vyko duše ir kompiuterinėje, jie visi juokėsi ir tyčiojosi iš jo ir A.. M. B. siūlė pinigų, kad nereikėtų to daryti, tačiau M. B. nesutiko ir sakė, kad jis tai daryti turės. Kitą dieną apie tai pranešė pavaduotojai (t.1, b. l. 104-106, 108-109, 115-117).

Nukentėjusiojo A. T. įstatyminė atstovė E. T. parodė, kad nuo 2013-04-30 jos nepilnametis sūnus A. T. buvo (duomenys neskelbtini) Biržų rajone. Su vyru sūnų lankė, daugiausia su juo bendravo telefonu, jos santykiai su sūnumi geri. Apie įvykį ji nieko nežino, jai paskambino iš (duomenys neskelbtini) auklėtoja ir pasakė, kas įvyko tarp berniukų, klausė jos nuomonės dėl bylos iškėlimo. Sūnus yra uždaras ir pasakoja ne viską, priklauso nuo jo nuotaikos. Susitikimų metu sūnus nesakė, kad iš jo būtų reikalaujama pinigų ar kitaip jis būtų skriaudžiamas. Tačiau iš sūnaus elgesio matė, kad yra kažkas negerai. Prieš tuos įvykius su vyru buvo nuvykę aplankyti sūnaus, gimtadienio proga jam paliko apie 60 litų.

Analogiškai parodė ir nukentėjusiojo tėvas A. T..

Liudytoja N. B. parodė, kad M. B. yra jos sūnus. Jis yra hiperaktyvus vaikas ir dėl to šeima turi problemų. Apie minimus įvykius kalbėjosi su sūnumi, bet jis viską paneigė, sakė, kad laikosi taisyklių, laisvu laiku sportuoja ir didesnę laiko dalį praleidžia sporto salėje. Sakė, kad jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė, kiti (duomenys neskelbtini) centro vaikai jį apkalba.

Analogiškai parodė ir kaltinamojo M. B. tėvas S. B..

Liudytojas R. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2014 m kovo 7 d. Pirmiausia centre gyveno su E. G., M. A., A. B., E. K., E. M.. M. B., E. A., G. B., Ž. K. atvyko vėliau, A. T. atvyko kartu su M. B.. Labiausiai bendravo su E. G. ir E. A.. Su M. B. bendraudavo, bet nebuvo geri draugai.

2013 m. liepos mėnesį, cento auklėtiniai pradėjo kalbėti, kad A. T. ir A. B. buvo priversti lytiškai santykiauti vienas su kitu. Iš kalbų žino, kad taip daryti jiems liepė M. B.. Atsimena, kad tuo laiku vieną vakarą penkiese – jis, M. B., E. A., E. M. ir G. B. buvo užėję į A. B. kambarį, bet nieko blogo nedarė. Neturėdami ką veikti jie užeidavo ir į kitus kambarius. Kad A. B. kas nors būtų liepęs masturbuotis, to negirdėjo ir tokio atvejo nematė. Iš kambario visi penkiese nuėjo į kompiuterinę, ten atėjo ir A.. Nežino, ar į kompiuterinę A. ir A. T. atėjo savo noru, ar buvo pakviesti. A. dažnai vaikščiodavo jiems iš paskos, nes nenorėjo vienas būti kambaryje. Atrodo, kad įvykis kompiuterinėje buvo ne tą pačią dieną, kai buvo įvykis kambaryje. Į kompiuterių klasę jis ėjo, kad pabūtų prie kompiuterio. Nematė, kad jie santykiautų kompiuterių klasėje, bet vėliau tai girdėjo iš vaikų kalbų.

Taip pat nematė, kad A. B. ir A. T. būtų lytiškai santykiavę duše, su jais duše nebuvo. Kiek žino iš kalbų, į dušą ėjo A. su A. T.. Pats nematė, kaip jie ėjo į dušą, bet žino, nes visi centro vaikai kalbėjo. Kiek žino, A. T. visą tai filmavo telefonu.

Nežino, kodėl iš A. B. ir A. T. buvo tyčiojamasi tokiais būdais, reikėtų to klausti M. B., nes jis tai organizavo. Kad taip daryti jiems liepė M. B. ir patys nukentėjusieji pasisakė, ir visi centro vaikai šnekėjo. Teigia, kad tai darė vienas M. B., nes negirdėjo, kad kažkas daugiau būtų prie to prisidėjęs, t. y. liepęs nukentėjusiesiems atlikti lytinio santykiavimo veiksmus.

A. B. ir A. T. niekas nemušdavo, tik juokais juos pabaksnodavo, pastumdavo, įspirdavo jiems į užpakalį. Jie buvo įžeidinėjami, vadinami „pydarais“ ir pan. Juos pravardžiuodavo ir M. B., ir E. A.. Jis po tų įvykių juos irgi taip yra pavadinęs.

Girdėjo tik kalbas, kad M. B. iš A. T. reikalavo pinigų už „stogą“, kad A. T. buvo pradėjęs vogti pinigus, kad iš apsauginio buvo pavogęs 400 litų ir dalį pinigų davęs M. B.. Kaip suprato, kitiems vaikams apie tai pasakojo pats A. T.. Jis asmeniškai nežino, ar M. B. reikalavo pinigų, mano, kad pinigus A. T. pats galėjo jam duoti, nes norėjo, kad jį apgintų, kadangi jis (A. T.) buvo smulkesnis už kitus. Jis jokiuose reikaluose dėl pinigų davimo ar reikalavimo nedalyvavo. Apie tai, kad A. T. M. B. davė 50 litų, sakė pats A. T.. Jis asmeniškai to nematė. Nepamena, kad A. T. jam būtų sakęs, jog jo tėvai paliko pinigų ir kad iš jo spintelės M. paėmė 60 litų. Prie spintelės nebūdavo galima prieiti. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, tada geriau atsiminė.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui R. R. parodė, kad tiksliai datos neatsimena, galėjo būti apie 5 val. vakaro, penktadienis ar ketvirtadienis, jis E. G., E. M., E. A., G. B. buvo kompiuterinėje klasėje. Jis kalbėjosi su drauge „skype“, kiti žiūrėjo filmą. Atėjęs M. B. pasakė, kad A. T. ir A. B. lytiškai santykiavo vienas kitam čiulpdami lytinius organus. Tada į kompiuterinę klasę atėjo A. T. ir A. B.. M. liepė A. nusimauti kelnes. Po to pamatė, jog A. T. pradėjo A. „čiulpti“ lytinį organą. Jis prie tų veiksmų neprisidėjo, tik klausė A. T., kodėl jis iš socialinės darbuotojos I. B. pavogė 50 litų ir delnu sudavė du kartus jam per pakaušį.

Balkone M. B. davė A. T. 5 cigaretes ir prašė niekam, t. y. nei apsauginiui, nei auklėtojui, kad jie tai darė, nesakyti. Kiek girdėjo, pirma viskas vyko duše, po to kompiuterinėje klasėje, kur pats viską matė (t.1, b. l. 200, 201-206).

Liudytojas G. B. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo teisėjai bei tyrėjai (t. 1, b. l. 166-173) parodė, kad (duomenys neskelbtini), Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime kartu gyveno ir artimiau bendravo su E. A., M. B., R. R., E. G., Ž. K., I. A.. Su A. T. ir A. B. nebendravo.

2013 m. liepos mėnesį, pasklido kalbos, jog A. T. pavogė iš socialinės darbuotojos B. 50 litų. Pamena, kad su R. R., E. A., E. M. ir M. B. nuėjo į B. ir T. kambarį. Klausinėjo A. T., kodėl jis iš socialinės darbuotojos pavogė pinigus, bet A. T. dėl pinigų nieko nesakė. Jis vieną kartą sudavė A. T. per pakaušį, vieną kartą jam sudavė M. B.. Kai buvo pas B. kambaryje, Ž. K. saugojo duris, kad niekas neateitų. Po to visi išėjo iš kambario ir nuėjo į kompiuterių klasę. Kompiuterinėje buvo E. M., E. A., E. G., R. R., Ž. K., M. B.. Išgirdo, kaip M. B. pasakė, kad A. B. turės „čiulpti“ A. T. lytinį organą, bet kodėl, neaiškino. Po to M. B. išėjo iš kompiuterinės ir atsivedė A. T. bei Albiną. M. B. pasakė, kad A. T. turės A. „čiulpti“ lytinį organą. Kompiuterinėje A. T. bandė susitarti su M. B., kad nereikėtų to daryti, siūlė M. B. pinigų, bet jis nesutiko. Matė, kaip Albinas nusimovė kelnes, o A. T. „čiulpė“ jam lytinį organą. Tai vyko tarp 5-6 valandos vakaro. Visi atkreipė dėmesį, tačiau niekas į tai nereagavo, nieko nesakė, nes bijojo M. B., bijojo būti sumušti. Tik M. B. juokėsi. A. B. ankščiau buvo sumušęs M. B., mano, kad M. B. taip darydamas keršijo A. B..

Toje jų penkių asmenų grupėje lyderio nebuvo. Niekas daugiau iniciatyvos nerodė. Visi bijojo M. B.. Jeigu tame centre nebūtų buvę M. B., tai tokių dalykų nebūtų įvykę.

Atsimena, kad iš pradžių viskas vyko duše, o po to kompiuterių klasėje. Eidamas į tualetą jis duše išgirdo garsus. Pabeldė į dušo duris. A. atidarė duris ir pamatė, kad A. T. yra be kelnių. Nieko nesakęs išėjo į kompiuterinę. Duše buvo tik A. su A. T., ten A. T. pats viską filmavo. Filmuoti jam liepė M. su E. M. telefonu. Jis matė filmuotą medžiagą, kai A. duše „čiulpė“ A. T. lytinį organą, tai matė ir jo draugai. M. B. norėjo įkelti tą filmuotą medžiagą į Facebooką, bet niekas iš vaikų nesutiko tai padaryti ir niekas neįkėlė. Viską organizavo M. B..

Jis negirdėjo, kad M. B. iš A. T. ar A. B. ko nors reikalautų arba jiems grasintų. A. T. jam nėra sakęs, kad M. B. iš jo spintelės yra paėmęs 60 litų ar kad reikalauja pinigų. Lyg tai kažką yra girdėję apie tai, kad M. B. prašė A. B. ir A. T. pinigų už „stogą“, bet iš ko ir kada girdėjo, neatsimena. Jis pats tuo netiki ir nieko apie tai nežino.

Liudytojas E. A. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo teisėjai bei tyrėjai (t. 1, b. l. 143-144, 147-154) parodė, kad į (duomenys neskelbtini) pateko 2013-06-13 ir buvo ten iki 2014-06-11. Gyveno (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. Gyveno viename kambaryje su M. B., E. M., G. B., E. G. ir R. R.. A. B. ir A. T. žinojo, jie irgi buvo (duomenys neskelbtini). Pagal nerašytą „įstatymą“, A. T. ir A. B. buvo tie atstumtieji žmonės, su kuriais buvo geriau nerūkyti ir nebendrauti. Jeigu jie būdavo gavę cigarečių, jie negalėdavo pirmi parūkyti. Iš jų puodukų jie negalėdavo gerti. Jie buvo žemesnės kastos.

Jis artimiausiai bendravo su M. B.. Turėjo jo klausyti. Nežino, kas būtų atsitikę, jeigu būtų jo neklausęs.

2013 m. liepos mėnesį, tiksliai neatmena 24 ar 25 dieną, apie 16 val. M. B. pasakė A. B., kad jis turės „pačiulpti“ A. T. lytinį organą. Viską suplanavo M. B.. Jis pasikvietė A. B. ir jam pasakė, kad jis turės A. T. „pačiupti“ jo lytinį organą duše, o jeigu to nedarys, tai tada A. primuš. M. B. taip pat liepė filmuoti, kaip B. tai darys. Filmavo A. T. su E. M. telefonu. Pamena, kad jis, M. B., G. B., R. R. ir E. M. buvo tą dieną keletą kartų įėję į A. B. ir A. T. kambarį, bet kokiu tikslu, negali pasakyti. Į dušą buvo užėjęs tik G. B.. Iš dušo išėjęs A. T. jam (E. A.) padavė telefoną, su kuriuo filmavo. Jis pažiūrėjo ir pamatė, kad A. A. T. „čiulpia“ lytinį organą. Jam pasidarė šlykštu ir atidavė telefoną M. B..

Tada jie išėjo į balkoną parūkyti, buvo jis, G. B., R. R., E. M. ir M. B.. M. B. pasakė, kad dabar A. T. turės „pačiulpti“ A. B.. Visi grįžo į kompiuterių klasę. Po to atėjo A. T. su A.. M. liepė A. T. „čiulpti“ Albinui lytinį organą. A. T. iš pradžių nesutiko, tačiau M. privertė, sakydamas, kad jei to nedarys, tai jį primuš. Tada A. T. sutiko. S. Ž. K., kad kas nors neateitų iš apsauginių. Viskam vadovavo M. B., nes jam reikėjo linksmybių. Tų veiksmų jis nesutrukdė ir nebandė sutrukdyti, nes negalėjo nieko padaryti. Buvo naujokas ir žodžio neturėjo. Jis M. B. nieko nesakė, nes nenorėjo turėti problemų. R. R. sudavė A. T. per šoną, kad nutrauktų šiuos veiksmus ir liepė išeiti.

Neatmena, ar kambaryje pas A. B., kol jis buvo, kas nors liepė jam (A. B.) masturbuotis. Kad A. B. masturbuotųsi nematė.

Jis prie tų įvykių neprisidėjo, A. B. ir A. T. niekada neskriaudė, jų nemušė.

Apie tai, kad po šio įvykio G. B. su M. B. veržėsi pas socialinę darbuotoją I. B. į kabinetą dėl B. ir T. parašytų pareiškimų, dėl ko buvo iškviestas apsauginis, yra girdėjęs. Visi norėjo, kad jie atsiimtų pareiškimą, nes jų atsiprašė. Atsiprašė dėl to, kad nieko nepadarė, kad nenutraukė tų veiksmų ir nesustabdė M. B..

Apie tai, kad iš A. T. būtų reikalaujama pinigų, žino tik tiek, kad jis buvo vieną kartą pavogęs pinigus ir padavęs jam. Tai buvo pirmą ar antrą dieną po to, kai jis atvažiavo. Jam davė tuos pinigus, nes jis buvo naujokas ir A. T. kraštietis. Po to jis pasiėmė pinigus atgal ir grąžino apsauginiui, iš kurio pavogė. Nebūdavo taip, kad už „stogą“ reikėdavo duoti pinigų. Tokio atvejo jis negirdėjo. Nematė ir negirdėjo, kad M. B. iš A. T. reikalautų pinigų.

Liudytojas E. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2014 metų gruodžio mėnesio. Be jo grupėje dar buvo G. B., R. R., E. G., M. V., M. B. ir E. A.. Su šiais asmenimis bendravo, su A. B. ir A. T. nebendravo, nes jie abu buvo kitoje grupėje. Be to, tarp auklėtinių centre buvo susiskirstymas, vienus laikydavo „pamoinais“. Tai reiškia, kad kiti negalėdavo po jų gerti, valgyti. A. B. ir A. T. priklausė prie tų „pamoinų“. Jis priklausė R. R., M. B. ir kitų aukštesniųjų grupei. „Pamoinas“ reiškia, kad yra parūkęs „kansarų“, atsikandęs kažkieno bandelės ir panašiai. Kai rūkydavo lauke ar balkone, A. T. su A. B. rūkydavo dviese, o kiti rūkydavo atskirai nuo jų, jie stovėdavo viename šone, kiti – kitame.

Su nagrinėjamais įvykiais susiję yra M. B., E. A., G. B., R. R., šiek tiek yra susijęs ir jis. Nukentėjusieji toje situacijoje yra A. B. ir A. T.. Nepamena, nuo ko viskas prasidėjo. Jis davė savo telefoną, jie nusifilmavo. Po to R. R. pasakė, kad dabar A. T. turės „čiulpti“ A..

Pirmą kartą tai vyko antroje grupėje, fojė. Ten buvo susirinkę jis, R. R., M. B., G. B., E. A., E. G.. M. B. liepė A. B. ir A. T. eiti į dušą, pasakė, jog A. turės A. T. „čiulpti“ lytinį organą. Jam M. B. liepė A. T. duoti savo mobiliojo ryšio telefoną, kad jis (A. T.) nufilmuotų jų lytinį aktą. Visi minėti asmenys tai girdėjo ir matė. Tai vyko dienos metu, gali būti, jog 2013 m. liepos 25 d., po pietų. Jis pakluso M. B. ir A. T. padavė savo telefoną. Neklausyti M. B. negalėjo, nes būtų buvęs sumuštas. A. su A. T. nuėję į dušą įvykdė M. B. nurodymus. Kol A. ir A. buvo duše, kiti tuo metu buvo fojė, nueidavo į balkoną parūkyti. Kai jie išėjo iš dušo, atidavė jam telefoną. Tada R. R. pasakė, kad dabar A. T. tą patį turės padaryti A.. Tada visi – jis, R. R., G. B., M. B., E. G., A. T. ir A. B. nuėjo į kompiuterinę. Ten R. R. liepė A. T. „čiulpti“ A. lytinį organą. A. M. B. ir G. B. sudavė per šonus, nes jis nenorėjo paklusti. A. T. „čiulpė“ A. B. lytinį organą. Kiti tuo metu stovėjo ir juokėsi. Vėliau E. G. pasakė, kad baigtų iš jų tyčiotis. Tada visi išsiskirstė.

Tą pačią dieną, prieš paminėtus įvykius, A. B. kambaryje buvo jis, M. B., R. R., G. B., E. A.. Dabar tiksliai neatsimena, kuris iš dviejų – M. B. ar G. B., liepė A. B. masturbuotis.

Negali pasakyti, kodėl visi kartu ėjo į A. B. kambarį. Visi kartu ėjo ir į kompiuterinę, ir į fojė prie dušo, nes dažniausiai visi būdavo kartu. Dažnai būdavo kartu iš neturėjimo ką veikti, kartu sėdėdavo, kalbėdavosi.

Tuoj po įvykio, ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir teisėjai sakė, kad atlikti lytinius santykius duše, kompiuterinėje ir masturbuotis, visais atvejais nukentėjusiesiems liepė M. B.. Dabar sako, kad vienus veiksmus atlikti liepė M. B., kitus – R. R.. R. R. sakė A. T., kad jis turės „čiulpti“ A. lytinį organą kompiuterinėje. Tokiems veiksmams jis neprieštaravo, nes bijojo, kad gali jį sumušti ar priversti jį patį atlikti tokius pat veiksmus.

Po įvykių R. R. asmeniškai jo neprašė, kad apie tai niekam nieko nepasakotų. Tokia kalba buvo prieš apklausas visų jų grupė narių - jo, R. R., G. B.. Visi kalbėjo, išskyrus E. G.. E. G. sakė, kad jo nekišti. Kai paaiškėjo tos dienos įvykiai ir turėjo atvažiuoti policija, tarp jo, G. B., R. R., E. A., M. B., Ž. K. buvo susitarimas, kad dėl įvykių nieko nesakyti, sakyti, kad nieko nežino, kad A. ir A. viską išsigalvojo. E. G. prašė jo į tą įvykį nekišti. Nebuvo susitarimo visą kaltę versti M. B..

Kitą dieną atvyko policija aiškintis šių įvykių. Prieš atvykstant policijai, M. B. paėmė iš jo telefono atminties kortelę, sulaužė ir ją išmetė laukan. Įraše buvo matyti, kaip A. „čiulpia“ A. T. lytinį organą duše. Šitą įrašą žiūrėjo jis, R. R., G. B., E. G. ir M. B..

Iki atvykstant M. B. į centrą, tokių įvykių centre nėra buvę.

Yra buvęs atvejis, kai A. B. sudavė smūgius į veidą M. B., kai M. dar buvo naujokas.

Nežino, kodėl tuo metu, tą dieną, būtent tokiu būdu iš A. B. ir A. T. buvo pasityčiota. Nemano, kad tai kerštas, čia buvo kaip „prikolas“.

Jis vieną kartą (dar prieš tuos įvykius) yra girdėjęs, kaip M. B. sakė, kad jei A. T. duos pinigų ir cigarečių, tai apgins jį nuo kitų, bus jo „stogas“. A. T. sureagavo gerai, pats sutiko, kad jį apgintų. Jis asmeniškai nematė, ar A. T. turėjo pinigų ir nė karto nematė, kad jis būtų davęs pinigų M. B.. Pinigai būdavo pas auklėtojus. Jeigu kas nors norėdavo iš auklėtinių eiti į parduotuvę, galėdavo eiti su apsauginiu. Girdėjo kalbas, kad A. T. vogdavo iš auklėtojų, bet pats to nematė ir nieko konkretaus nežino.

Liudytojas E. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b. l. 93-96) parodė, kad vieną dieną, liepos mėnesį, M. B. pasiūlė pažiūrėti vieną įvykį. Buvo jis, R. R., E. A., G. B., A. B. ir A. T.. M. B. A. B. pasakė, kad A. T. turės „čiulpti“ lytinį organą ir liepė jiems eiti į dušą. M. B. jam (E. M.) liepė duoti A. T. savo telefoną. A. ir A. T. nuėjo į dušą. Į dušą nuėjo visi, tik jis tuo metu su apsauginiu išėjo į parduotuvę. Kai parėjo iš parduotuvės, jam A. T. atidavė telefoną. Girdėjo, kaip M. B. sakė, kad reikia įkelti įrašą į jo paties Facebooką. Balkone M. B. pasakė A. T., kad dabar jis turi „čiulpti“ A.. A. T. teiravosi, ar galima susitarti, žadėjo pinigų, tačiau M. B. nesutiko. Kompiuterių klasėje M. B. A. liepė mautis kelnes ir A. T. „čiulpti“ jo lytinį organą. Po to visi nuėjo į balkoną ir tada M. B. davė po cigaretę A. T. ir A. B. bei pasakė, kad nesiskųstų. Prieš tai A. B. kambaryje M. B. liepė A. masturbuotis. Kodėl M. B. liepė tai daryti, nežino, gal norėjo pasityčioti.

Analogiškai E. M. parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 86-91).

Liudytojas Ž. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2014 m. birželio 6 d. Centro auklėtiniai B., A., B., M. ir R. praktiškai visada būdavo kartu. Jų grupei vadovaudavo M. B..

Apie 2013 m. liepos mėnesio įvykius su A. B. ir A. T., kai jie vienas kitam „čiulpė“ lytinius organus, kažką girdėjo, bet pats nieko nematė. R. R. ir G. B. sakė, kad jeigu nebūtų buvę M. B., tai nebūtų buvę tokių įvykių. M. B. būdavo labai žiaurus, jis bandydavo ką nors kitiems primesti, kaip kalėjime. Apie tai, kad iš A. T. M. B. ar kas nors kitas būtų reikalavęs pinigų, negirdėjo. Tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada atsiminė geriau.

Nepilnametis liudytojas Ž. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad datos tiksliai pasakyti negali, E. M., R. R., E. A., G. B. ir M. B. nuėjo į A. B. kambarį. Jis irgi ėjo kartu. Kažkuris pasakė, kad pasaugotų duris. Tada pažiūrėjo pro rakto skylutę, ką jie ten daro, bet nieko nematė. Tuo metu ėjo apsauginis ar auklėtojas, todėl jis pabarbeno į duris ir visi iš kambario išėjo. Kiek prisimena, jis M. paklausė, ką jie ten darė. M. B. atsakė, kad nieko. Praėjus kelioms dienoms, R. R. pasakė, kad pas juos yra du pedikai. Jis tada suprato, kad tai A. T. ir A. B.. Nežino, kas ką vertė daryti, nebuvo net minties, kad įvyks tokie dalykai. Kai jie ėjo visi į tą kambarį, tai jo prašė pasaugoti duris, jis klausė, ko jie eina į tą kambarį. Jam pasakė, kad ne jo reikalas (t.1, b. l. 175-181).

Nepilnametis liudytojas E. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis pats nieko nematė, žino tik tiek, ką jam sakė kiti. Datos neatsimena, jis kompiuterinėje prie trečio kompiuterio žiūrėjo filmą, R. sėdėjo prie pirmo kompiuterio, E. sėdėjo prie antro kompiuterio. Filmą tuo metu kartu galėjo žiūrėti ir M. B.. Matė, kaip vaikai lakstė, jam buvo neįdomu, kas ten laksto. Būdamas kompiuterinėje nematė, kaip A. A. T. „čiulpė“, jis iš viso nieko nematė. Nesupranta, kodėl kiti nurodė, kad jis kažką sudrausmino, jis to nedarė, nebent galėjo sudrausminti, kad kas lakstė, kad mažiau duris darinėtų, nes nebuvo galima susikaupti. Tuo metu A. T. ir A. B. galėjo būti ir lakstyti. Tą dieną kompiuterių klasėje, prieš vakarienę, nematė jokio konflikto. Nematė jokio vaizdo įrašo, t. y. nei kad A. A. T. būtų ką daręs, nei priešingai, A. T. būtų ką daręs A. (t. 2, b. l. 14-19).

Liudytojas V. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo apie 2 metus apsauginiu ir sargu. 2013 m. liepos mėnesį atostogavo, o po atostogų į darbą nebegrįžo. Apie tai, kad grupė auklėtinių, vadovaujama M. B., tyčiojosi iš A. B. ir A. T., jis neturi jokios informacijos. Iš darbuotojų kalbų girdėjo, kad vyko prievartavimas, bet konkrečiai jam niekas nieko nesakė. Buvo kalbos, kad buvo seksualiai prievartaujami A. T. ir A. B..

Atsimena, kad su A. T. buvo parduotuvėje. Jis kažką pirko už panašiai 20 litų, turėjo 200 litų kupiūrą. A. T. nurodė, kad pas jį buvo atvažiavę ir jam atvežė pinigų. Vėliau išsiaiškino, kad pas jį niekas atvažiavęs nebuvo. Po to paaiškėjo, kad tie pinigai – 200 litų, yra pavogti iš jo bendradarbio. Iš pradžių A. T. bandė tai neigti, bet vėliau prisipažino, kad pinigus pavogė.

Liudytoja V. D. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) Ugdymo skyriaus vedėja. Įvykio metu laikinai ėjo direktoriaus pareigas. 2013 m. liepos 25 d. buvo iškviesta į Valstybės kontrolės susitikimą, tą diena darbe nebuvo. 2013 m. liepos 26 d. apie 9 val.30 min. atėjo pas ją į kabinetą įstaigos auklėtinis A. T., kuris pasakė, kad nori su ją pasikalbėti. Vaikas buvo susijaudinęs, jautėsi nepatogiai, ji jo paklausė, kas įvyko. A. T. papasakojo, kad kaip vakar, t. y. 2013 m. liepos 25 d. nuo 17 val. 30 min. iki vakarienės, penki įstaigos mokinai, t. y. M. B., E. A., G. B., R. R. ir E. M. privertė jį ir A. B. tarpusavyje oraliniu būdu santykiauti, atlikti seksualinius veiksmus. Ji klausė, kodėl jis sutiko, nešaukė, nekvietė pagalbos. Jis atsakė, kad bijojo, nes jam grasino, sakė, kad bus sumuštas. Bijojo ir niekur nesikreipė. Klausė, kodėl iš karto nesakė auklėtojai ar sargui, jis atsakė, kad bijojo. Bijojo vaikų, kuriuos jis išvardijo, keršto. Daugiau nieko jo neklausinėjo, pasikvietė socialinę pedagogę I. B., informavo ją apie įvykį ir jį paliko su socialine pedagoge. Norėdama pasitikslinti šią informaciją nuėjo pas A. B., kuris tuo metu buvo apmastymų kambaryje. A. B. patvirtino, kad taip ir buvo, ką jai sakė A. T.. Tada ėmėsi veiksmų informuoti atitinkamas institucijas, asmenis. Apie prievartavimą, reketavimą, pinigų paėmimą, „stogo“ garantavimą ji nieko nežino. Vaikai su savimi pinigų neturi. Pinigai būna pas socialinę darbuotoją.

Liudytoja I. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. 2013 m. liepos 26 d. apie 10 val. dirbo su vaikais, toje grupėje buvo auklėtinis A. T.. Jis paprašė pasikalbėti su ugdymo skyriaus vedėja. Po pokalbio su vaiku ją pasikvietė ugdymo skyriaus vedėja V. D.. V. D. buvo susijaudinusi ir pasakė, kad jai A. T. papasakojo, jog vakar, t. y. liepos 25 d., jį ir A. B. kiti auklėtiniai – R. R., E. A., M. B., G. B. ir E. M. privertė tarpusavyje santykiauti oraliniu būdu, vienas kitam jie turėjo „čiulpti“ lytinį organą, grasino, kad jeigu to nedarys, bus sumušti. Šį faktą V. D. patvirtino ir A. B.. Kiek prisimena, tai daryti juos vertė du kartus ir dar filmavo vieno vaiko – E. M. telefonu. Ieškojo telefono, bet jo nerado. Apie pinigus ji nieko tiksliai negali pasakyti. Ją nustebimo tai, kad jai baigus pokalbį su A. B., neaiškindami kodėl, į kabinetą brovėsi G. B. ir M. B.. Iš jų elgesio suprato, kad jie yra nusiteikę agresyviai ir gali smurtauti prieš A. B.. Tų vaikų ji į kabinetą neleido, nors per jėgą jie buvo patekę. Jai išėjus iš kabineto, jie greitai įėjo į kabinetą ir bandė užremti duris iš vidaus. Atėjo sargas V. R.. Ji jiems liepė palikti kabinetą ir sargas juos išsivedė. A. B. užrakino kabinete, nes tuo metu nebuvo kitos galimybės jį apsaugoti nuo kitų vaikų. Dar matė, kaip prie A. T. buvo priėjęs G. B., girdėjo kaip sakė jam, kad „per jį nesės ir nusisamdys advokatą“. Ji G. B. paklausė, kam jam tas advokatas. Jis jai nieko neatsakė, pasitraukė nuo A. T. apsimetęs, kad nieko negirdi. Apie įvykį buvo pranešta Vaiko teisių tarnybai, policijai, nukentėjusiųjų vaikų tėvams. Apie įvykį kalbėjosi ir su M. B. bei kitais berniukais. Išskyrus M. B., kiti vaikai patvirtino A. T. ir A. B. versiją. M. B. buvo vienas iš lyderių, bet toks jis buvo ne vienintelis. Jis yra tvirto būdo, sunkiai prisitaikantis aplinkoje, jam sunkiai sekėsi laikytis taisyklių.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) sargu. Pamena, kad buvo iškviestas (duomenys neskelbtini) laikinai einančios direktorės pareigas V. D. ir jam pranešta, kad jo pamainos metu, vakare socializacijos centro auklėtinis A. T. buvo priverstas atlikti oralinio pobūdžio veiksmus su kitu vaiku iš socializacijos centro. Jis nuėjo peržiūrėti vaizdo įrašus, nes turi kodą, su kuriuo gali prie jų prisijungti ir pasižiūrėti, kas vyko ankščiau. Kai peržiūrėjo, tai V. D. pasakė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog tarp vaikų galėjo kažkas vykti, vyko vaikų judėjimas grupėse. Vaizdo įraše buvo matyti A. B., A. T., M. B., M., R., B., A.. Matė įraše, kad visi vaikai buvo viename kambaryje, kad kažkas vyko duše, bet ten kameros nefilmuoja. Auklėtojui įėjus į kambarį vaikai išsilakstė. Nepamena tokio fakto, kad A. T. jam būtų sakęs, jog iš jo vaikai reikalauja pinigų. Šiuo metu pamena, kad vaizdo įraše neatitiko nei laikas, nei diena. Neatitiko dėl to, kad buvo žaibo iškrova ir vienu metu nebuvo elektros, todėl vaizdo įrašas neatitiko realaus laiko. Kadangi jis nėra atsakingas už vaizdo įrašus, todėl nieko negali daugiau pasakyti. Pateiktą vaizdo įrašą įrašė „Signalitos“ darbuotojas.

Liudytojas V. M. parodė, kad dirba individualioje įmonėje „Signalita“. Įmonė dirba su apsaugos sistemomis. Minėta įmonė pagal rangos sutartį aptarnauja (duomenys neskelbtini). Įmonė įdiegė vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistemą. Minėtai įmonei nepriklauso stebėti vaizdo įrašų. Kas stebi kameras realiu laiku, nežino, to daryti jų įmonei nepriklauso. Įmonės pavedimu jis atliko vaizdo įrašų perkėlimą į CD laikmeną, įrašų jis neperžiūrėjo. Jis tik patikrino vaizdo failus, ar jie atsidaro ir ar veikia. Perrašytą CD laikmeną pateikė policijai. Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos prieš 5-6 metus, todėl įranga yra technologiškai pasenusi. Vaizdo įrašai išlieka apie pusę metų laiko.

Liudytojas G. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) auklėtoju. 2013 m. liepos mėnesį atėjęs į darbą iš V. D. sužinojo, kad buvo vartota prievarta A. T. ir A. B. atžvilgiu. Jam minėjo keturis vaikus, sakė, kad A. T. ir A. B. liepė vienas kitam „čiulpti“ lytinius organus. Už vaikų elgesį yra atsakingi komandiniu darbu – mokytojas, auklėtojas, psichologas. Jam ta žinia buvo netikėta, nes tą dieną matė visus vaikus ir nieko tokio nepastebėjo, kad tarp jų kas nors būtų. Anksčiau A. B. su M. B. jo akivaizdoje buvo susimušę. Atvykęs į centrą M. B. iš karto grupėje įsitvirtino kaip lyderis, jo kiti vaikai klausydavo, nes jis buvo fiziškai stiprus, protingas. Vaikai prie savęs pinigų neturi, pinigai būna pas auklėtojus. Į parduotuvę auklėtojai eina kartu su vaikais. A. T. ir A. B. niekada nesiskundė dėl fizinės prievartos jų atžvilgiu vartojimo ar dėl pinigų reikalavimo. Mokslo metų eigoje į dušą galima eiti tam tikromis nustatytomis valandomis, o vasaros metu vaikams į dušą leidžiama eiti dažniau. Įvykio dieną jis su vaikais žaidė krepšinį. Kiek prisimena, krepšinį žaidė ir A. T., M. B., B., iš viso su juo buvo aštuoni vaikai. Tą dieną M. B. jo prašė duoti dušo raktą, kurį jis jam padavė.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį lakinai dirbo sargu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu nedirbo, dirbo kitą dieną. Jam atėjus į darbą vyko kalbos, kad kažkas socializacijos centre įvyko. Tokio fakto, kad į V. D. kabinetą, kuriame tuo metu buvo A. B., veržėsi B. ir B., neprisimena. Prisimena, kad minimo budėjimo metu A. B. prašėsi būti uždaromas į apmastymų kambarį, sakė, kad kažko bijo. Taip pat jį lydėjo į valgyklą. Iš jo yra dingę pinigai, kuriuos jam grąžino A. T..

Kaltinamojo parodymus, kad jis nevertė nukentėjusiųjų atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus – A. B. masturbuotis bei A. T. ir A. B. tarpusavyje lytiškai santykiauti oraliniu būdu, kad apie tokius įvykius iš viso nieko nežino, nukentėjusieji ir liudytojai jį apkalba, teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės ir juos atmeta, nes tokius jo parodymus paneigia kiti pirmiau aptarti įrodymai.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. kitą dieną po įvykio apie nusikalstamus veiksmus jo ir A. B. atžvilgiu savo iniciatyva pranešė socialinei pedagogei I. B. ir apie tai papasakojo einančiai direktorės pareigas V. D.. Tą pačią dieną A. T. pranešimą V. D. patvirtino ir A. B.. Nukentėjusieji A. B., A. T., liudytojai R. R., E. A., E. M., S. B., Ž. K., E. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje iš esmės davė vienodus parodymus, kad aptariamų įvykių iniciatoriumi ir organizatoriumi buvo M. B., kad jis pavartojęs psichinį smurtą – grasinimus sumušti nukentėjusiuosius ir suduodamas jiems smūgius bei pasinaudodamas nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų baime, nuolankumu ir paklusnumu jam, liudytojų dalyvavimu įvykio vietose, o nukentėjusiesiems tai suvokiant kaip psichologinį spaudimą, privertė masturbuotis A. B. bei A. T. ir A. B. tarpusavyje lytiškai santykiauti oraliniu būdu. Nors dėl atskirų įvykių detalių ir aplinkybių nukentėjusiųjų bei paminėtų liudytojų parodymai skirtingose apklausose bei tarpusavio parodymuose nevisiškai sutampa, bet tai paaiškinama šių asmenų amžiumi ir socialiniu pažeidžiamumu, psichologinėmis savybėmis, situacijos specifiškumu, tarpusavio santykiais, užimama padėtimi socializacijos centro auklėtinių tarpe, sugebėjimu suprasti ir įvertinti padarytų veiksmų prasmę ir esmę, baime bei gėdos jausmu, baime dėl kaltinamojo galimo keršto, liudytojų manymu, kad toleruodami M. B. veiksmus už juos atsakingi yra ir jie patys, nukentėjusiųjų pykčiu, kad liudytojai jų neapgynė, buvo abejingi ir savo neveiklumu praktiškai pritarė M. B. veiksmams. Tie prieštaravimai esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir M. B. kaltei bei jo veiksmų kvalifikavimui neturi, nes vertinami ne atskiri parodymai ir įrodymai, o jų visuma. Nors M. B. teigė, kad nukentėjusieji ir liudytojai jį apkalba, tačiau priežasčių, kodėl jie turėtų tai daryti, nurodyti negalėjo, o darė tik prielaidą, jog šie liudytojai patys galėjo padaryti minėtus nusikaltimus, o dabar tik bando jam suversti kaltę. Kaltinamasis aiškina, kad su minėtais liudytojais nuolat būdavo kartu, jie paskui jį sekiodavo (ko neneigia ir minėti liudytojai bei patvirtina kiti įrodymai) ir kartu priešingai nei liudytojai teigia, kad nieko nematė, negirdėjo ir nežino apie priverstinį nukentėjusiųjų lytinį santykiavimą oraliniu būdu bei priverstinį A. B. masturbavimasį. Todėl tokie M. B. parodymai yra visiškai nelogiški, neįtikinantys, nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.