Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims (antstolei) Marijai Gaivenei, (skolininkui) Ž. Z. ir A. Z. dėl dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ ir suinteresuoti asmenys antstolė Marija Gaivenė, skolininkas Ž. Z. ir A. Z. informuoti tinkamai – 2015 m. lapkričio 19 d. pranešimu (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė Marija Gaivenė vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-10-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-1496-548/2013 dėl 286,07 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Ž. Z. išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Iš antstolės 2015-10-13 Patvarkymo dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, matyti, kad skolininkas Ž. Z. skolos nemoka.

2015-11-23 VSDFV duomenimis Ž. Z. nedirba. VĮ „Registrų centras“ 2015-11-23 duomenimis Ž. Z. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, tačiau išieškojimas negalimas, nes suma nesiekia 2030,00 Eur (CPK 663 str. 3 d.). Iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro pažymų aišku, kad Ž. Z. 1996-06-15 sudarė santuoką su A. Z., kuri remiantis 2015-10-13 VSDFV duomenimis dirba G. K. PĮ(duomenys neskelbtini) ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Nei suinteresuotas asmuo (skolininkas) Ž. Z., nei A. Z. nepateikė duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį. 2015-10-13 Vedybų sutarčių registro duomenimis tokia sutartis taip pat neįregistruota, todėl konstatuotina, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę.

Skolininko Ž. Z. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ A. Z. darbo užmokesčio, nes sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad A. Z. darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė, arba konkrečią dalį, priskirtiną Ž. Z. nuosavybei. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių galima nepaisyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestis gali keistis, nustatoma ne tiksli suma, o jo dalis, kuri, vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių principu, priklauso skolininkui.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojos, tiek skolininko bei jo sutuoktinės interesus, būtų nustatant, kad skolininko Ž. Z. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusė (½) A. Z. gaunamo darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog Ž. Z. nustatytina pusė (½) A. Z. darbo užmokesčio dalies.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą dėl dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko Ž. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusė (½) A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.