Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, ir atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovei Erikai Zakarauskaitei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2014-10-09 sprendimą Nr. 7-2197 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-11-10 sprendimą Nr. 2S-5911; patenkinti prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 5-9).

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namai) direktoriui 2014-09-01 jis pateikė prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus, kadangi jau šešeri metai kaip jis nematė savo vaikų, kad šia trumpalaike išvyka į namus jis nori sustiprinti socialinius ryšius su artimaisiais. Ginčijamu 2014-10-09 sprendimu atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus, atsižvelgdamas į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį. Minėtą atsakovo sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2014-11-10 sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas nesutinka su neteisėtais ir nepagrįstais ginčijamais sprendimais. Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja pagrindines socialinės reabilitacijos formas, kuriomis siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius. Atsakovas, atsisakydamas suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus, pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 163, 164, 167.3 punktų reikalavimus. Ginčijami sprendimai prieštarauja Pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-03-18 ir 2014-09-16 nutarimams, kuriuose nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi jis per laikotarpį įvykdė nustatytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(82)16 valstybių narių vyriausybėms rekomenduojama suteikti kaliniams atostogas gydymosi, mokslo, darbo, šeimos ir kitais socialiniais pagrindais. Laikinas išleidimas iš pataisos įstaigos būtinas, kadangi jis vienintelis būdas palaikyti pareiškėjui normalius santykius su savo vaikais, šeima ir kitais artimais giminaičiais natūralioje aplinkoje, nepatiriant nemalonių akimirkų aplankant jį pataisos namuose. Pareigūnų neteisėti veiksmai, nepagrįstai atsisakius suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus, sukėlė jam didelį skausmą ir kančias, emocinį stresą ir dvasinius išgyvenimus ir dėl to prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – Pataisos namai) atsiliepime (b.l. 34-39) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjas 2014-09-01 pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus trims paroms. Prašyme nurodė, kad šios išvykos tikslas - sustiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, ypatingai vaikais, kurių nematė nuo 2008 m. Pareiškėjo prašymas buvo svarstytas Komisijos, svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus (toliau – Komisija), posėdyje. Komisija, susipažinusi su visa medžiaga, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą bei aplinkybes ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t.y. šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų tris kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, be to jam yra priteistas civilinis ieškinys ir Pataisos namuose gauti vykdomieji dokumentai, kas liudija, kad savanoriškai ieškinio nedengia, nuo 2012-12-04 nedirba, kad bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (t.y. tyčinį nužudymą), likusi didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 4 m. ir 1 mėn., atsisakė suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog jis nėra skatinamas taisytis, tai reiškia, kad jis neturi motyvacijos taisytis ir to nesiekia. Nors nuobaudos nebegalioja, tačiau drausminių poveikio priemonių taikymas apibūdina asmenį neigiamai, turi įtakos jį charakterizuojant. Pareiškėjo skundo motyvas, jog Komisijos sprendimas prieštarauja Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-03-18 ir 2014-09-16 nutarimams, kuriuose nutarta jam taikyti lygtinį paleidimą, nes per nustatytą laikotarpį įvykdė šios komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, yra nepagrįstas. Pabrėžtina, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir Komisija, sprendžianti trumpalaikių išvykų į namus klausimus, yra visiškai skirtingos komisijos, kurios priimdamos sprendimus vadovaujasi atitinkamais, konkrečiais teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas nurodo, kad socialinius ryšius jis gali palaikyti ir ilgalaikio pasimatymo patalpose priklausančių ilgalaikių pasimatymų metu kartu gyvenant su vaikais, tačiau ilgalaikio pasimatymo bendrųjų ir gyvenamųjų patalpų sąlygos nesudaro saugios aplinkos jam ir jo artimiesiems. Pataisos namuose ilgalaikių pasimatymų kambariai yra įrengti ir atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-18 įsakyme Nr. V-129 „Dėl laisvės atėmimo vietų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo" keliamus reikalavimus. Prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2014-10-09 sprendimo Nr. 7-2197 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-11-10 sprendimo Nr. 2S-5911 teisėtumas ir pagrįstumas (b.l. 12, 14-15, 55).

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-09-01 pareiškėjas pateikė Pataisos namų direktoriui prašymą Nr. 72-(67)-1437, kuriuo prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus trims paroms. Prašyme nurodė, kad šios išvykos tikslas - sustiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, ypatingai vaikais, kurių nematė nuo 2008 metų (b.l. 56-57). Pareiškėjo prašymas 2014-10-02 svarstytas Komisijos, svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus (toliau – Komisija), posėdyje. Komisija nutarė – nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus (b.l. 51-54). 2014-10-09 Pataisos namų direktorius sprendimu Nr. 7-2197 informavo pareiškėją, kad Komisijos nutarimu jo prašymas netenkintas (b.l. 12, 55). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-11-10 sprendimu Nr.2S-5911 pareiškėjo skundas atmestas (b.l. 14-15).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 104 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką. Minėto straipsnio 1 dalis numato teisę į trumpalaikę išvyką nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams - atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis). Tai reiškia, kad pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecija duoti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. BVK 104 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, XLVIII skyrius reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų trims paroms į namus tvarką (305-311 punktai). Pataisos namuose nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarka buvo nustatyta Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame 2013-08-22 direktoriaus įsakymu Nr. V-264 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudarymo", nuo 2014 m. gegužės mėn. įsigaliojo naujas Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2014-05-19 direktoriaus įsakymu Nr. V-284 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudarymo" (toliau - Aprašas), kuris nustato Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąlygas bei kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų tinkamai įgyvendintos BVK 104 straipsnio nuostatos (b.l. 65-74). Kriterijai į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, įtvirtinti Aprašo V skyriuje 18 punkte, kuriame nurodyti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis: atlikta ne mažiau kaip pusė teismo paskirtos bausmės laiko; nuteistasis laikomas lengvosios ar paprastosios grupės sąlygomis; nuteistasis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu; nuteistasis nėra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų; nuteistajam nebuvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų dėl padarytų pažeidimų; nuteistasis nėra užsienietis; nuteistasis nėra ribotai pakaltinamas, taip pat sergantis infekcinėmis, venerinėmis ligomis; nuo ankstesnės trumpalaikės išvykos į namus pagal BVK 104 str. yra praėję daugiau nei 3 mėnesiai. Taip pat įtvirtinti papildomi kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus nuteistajam klausimą: nuteistojo asmenybė (biografija, turimi socialiniai ryšiai, polinkiai, vertybių sistema, aplinkybės, sąlygojusios nusikaltimo padarymą); elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių kiekis ir pobūdis, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, elgesio pokyčiai, darbinė veikla ir požiūris į darbą, požiūris į mokslą, savanoriškas civilinio ieškinio dengimas); informacija apie laisvės atėmimo bausmę (kokia paskirta laisvės atėmimo bausmė, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis atlikta, už kokias nusikalstamas veikas anksčiau buvo teistas, ar nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ar nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nusikalstamą veiką, ar buvo anksčiau paleistas lygtinai ir grąžintas atlikti likusią bausmės atlikimo dalį dėl lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimų, ar nuteistasis buvo paieškomas). Be to, Komisija, teikdama Pataisos namų direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti ir kitais kriterijais, kaip tai numatyta Aprašo 20 punkte.

Šiuo atveju, Komisija 2014-10-02 posėdyje, susipažinusi su visa pateikta medžiaga, įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą bei aplinkybes ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t.y. šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų tris kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, be to, jam yra priteistas civilinis ieškinys ir Pataisos namuose gauti vykdomieji dokumentai, kas liudija, kad savanoriškai ieškinio nedengia, nuo 2012-12-04 nedirba, kad bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (t.y. tyčinį nužudymą), likusi didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 4 m. ir 1 mėn., pagrįstai priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus. Taigi, pareiškėjo motyvas, jog Komisija buvo iš anksto nusprendusi atmesti jo prašymą yra nepagrįstas.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad Komisijos sprendimas nesutampa su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-03-18 ir 2014-09-16 nutarimais, kuriuose nutarta jam taikyti lygtinį paleidimą, nes per nustatytą laikotarpį įvykdė šios komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Pabrėžtina, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir Komisija, sprendžianti trumpalaikių išvykų į namus klausimus, yra visiškai skirtingos komisijos, kurios priimdamos sprendimus vadovaujasi atitinkamais, konkrečiais, tik jų veiklos pobūdį, tikslus ir sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais.

Pareiškėjo motyvai, jog socialinius ryšius jis gali palaikyti ir ilgalaikio pasimatymo patalpose priklausančių ilgalaikių pasimatymų metu kartu gyvenant su vaikais, tačiau jo teigimu, ilgalaikio pasimatymo bendrųjų ir gyvenamųjų patalpų sąlygos nesudaro saugios aplinkos jam ir jo artimiesiems, yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad ilgalaikių pasimatymų kambariai Pataisos namuose neatitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-18 įsakymu Nr. V-129 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų.

Teisėjų kolegija, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumu, nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2014-10-09 sprendimą Nr. 7-2197 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-11-10 sprendimą Nr. 2S-5911, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog A. S. neįrodė nei Pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.