Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-18 · Administracinė byla Nr. I-4282-811/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-18
Bylos Nr.
I-4282-811/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02195-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Administracinė byla Nr. I-4282-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02195-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą (b. l. 49–59), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2017-05-24 raštą Nr. I.17.2-4478 ir 2017-04-07 raštą Nr. 17.2.-3170; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo 2017-03-16 skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros galimai aplaidaus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00634-13.

Pareiškėjas skunde nurodė faktines aplinkybes, susijusias su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00634-13, ir tai, kad su prašymais atnaujinti ikiteisminį tyrimą yra kreipęsis anksčiau. Paaiškino, kad Generalinei prokuratūrai 2017-03-16 pateikė skundą, kuriuo prašė ištirti ikiteisminių tyrimų atliktus procesinius veiksmus ir juos įvertinti, apie tai informuoti pareiškėją bei įvertinti, ar nėra pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Atsakovė, atsakydama į jo skundą, neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, todėl netinkamai jį išnagrinėjo. Ginčijamame 2017-04-07 atsakyme nepagrįstai nurodoma, kad antras ir paskesnis prašymas ar skundas gali būti paliekamas nenagrinėtu, kadangi jo skundu iki 2016-09-05 buvo prašoma atnaujinti ikiteisminius tyrimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atsakovės raštą apskundė, tačiau atsakovė 2017-05-24 raštu pakartotinai teigė, jog 2016-09-05 prokuroro nutarime nurodytos aplinkybės jau išnagrinėtos. Pareiškėjui nesuprantama, kaip galima iki 2016-09-05 išnagrinėti aplinkybes, kurios atsirado tik 2016-12-19 ir 2017-01-19. Pareiškėjo nuomone, visi viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti aiškūs, suprantami, tačiau šiuo atveju taip nėra. Atsakovė visiškai nieko nepasisakė dėl galimai neteisėtų Šiaulių apygardos prokuratūros veiksmų, kadangi tokie veiksmai yra akivaizdūs, taip pat nieko nepasisakė dėl pareiškėjo pažeistų teisių. Pareiškėjas pažymėjo, kad skunduose nurodė pagrįstus argumentus ir aplinkybes, kaip Šiaulių apygardos prokurorai nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Teigia, kad Generalinė prokuratūra, kaip viešojo administravimo subjektas, priimamuose sprendimuose turi nurodyti pagrindinius faktus, argumentus, įrodymus, pateikti teisinį pagrindimą, o motyvų išdėstymas turi būti aiškus, adekvatus ir pakankamas. Nurodo, kad kreipiasi į teismą tam, kad iš naujo būtų išnagrinėtos jo 2017-03-16 skunde nurodytos aplinkybės ir ištirti galimi aplaidūs Šiaulių apygardos prokuratūros veiksmai. Tai, kad atsakovė nepasisakė dėl Šiaulių apygardos prokuratūros galimai neteisėtų veiksmų yra prilyginama atsisakymui atlikti jos kompetencijai priskirtinus veiksmus. Pareiškėjo nuomone, atsakovė turėjo atlikti tyrimą ir apie tai informuoti pareiškėją.

Atsiliepimas

Atsakovė Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 65–68).

Paaiškino, kad skundžiamu 2017-04-07 raštu atsakyta į pareiškėjo 2017-03-16 skundą. Minėtame prokuroro 2017-04-07 rašte pateiktas informacinio pobūdžio atsakymas, kuriuo prokuroras informavo pareiškėją, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00634-13 nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas jau buvo įvertintas aukštesniojo prokuroro 2014-01-09 nutarimu. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-02-18 nutartimi bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2014-03-12 neskundžiama nutartimi minėtas nutarimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Prokuroras pažymėjo, kad nesant jokių naujų aplinkybių, nėra pagrindo atlikti pakartotinį minėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo vertinimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog analogiškas pareiškėjo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo jau buvo išnagrinėtas, Generalinėje prokuratūroje priimant 2016-09-05 nutarimą. Šio nutarimo pagrįstumo klausimas įvertintas aukštesniojo prokuroro ir teismų. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodytos aplinkybės jau buvo ne kartą nagrinėtos ir įvertintos nustatyta tvarka, pareiškėjas buvo informuotas, jog prašymas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pakartotinai nenagrinėtinas. Skundžiamu 2017-05-24 atsakymu buvo atmestas pareiškėjo 2017-04-28 skundas, nustačius, jog pareiškėjo skunduose išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą prokuroro 2017-04-07 atsakymą nepagrįstu ir neteisėtu. Aukštesnysis prokuroras pažymėjo, kad pareiškėjas pasinaudojo BPK numatytomis apskundimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skunduose nurodytais motyvais atlikti pakartotinį ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00634-13 nutraukimo ir atsisakymo atnaujinti šį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo vertinimą.

Teigia, jog iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina dėl neteisingo ikiteisminio tyrimo atlikimo ir jo organizavimo. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vykdymo, jo nutraukimo veiksmai ir su tuo sietinų klausimų išsprendimas yra BPK tvarka reglamentuojama ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, procesinė veikla, kurios tyrimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str. 2 d.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl paminėto ikiteisminio tyrimo eigoje BPK tvarka priimtų arba nepriimtų procesinių sprendimų nepagrįstumo ir jų neteisingumo nagrinėjamai administracinei bylai nėra reikšmingi. Pažymėjo, kad pareiškėjo teismui paduotame skunde takoskyros tarp argumentų, sietinų su ikiteisminiu tyrimu Nr. 40-9-00634-13, ir argumentų dėl atsakovo tariamai neteisėtos veiklos, vykdant viešąjį administravimą, iš esmės nėra. Šiuo konkrečiu atveju reikšmingomis gali būti laikomos tik aplinkybės, sietinos su pareiškėjui pateiktų atsakymų atitikimu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatoms. Ginčijamuose atsakymuose išsamiai atsakyta į visus jo skunde keliamus klausimus. Pabrėžia, kad 2017-05-24 atsakyme buvo remtasi BPK tvarka priimtais procesiniais sprendimais, kurių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, pagrindo pripažinti 2017-05-04 atsakymą nepagrįstu, nėra. Priešingai nei teigiama skunde, atsakovė neturėjo pagrindo pakartotinai skundžiamame rašte spręsti klausimą dėl vidinio tyrimo inicijavimo, kadangi analogiško pobūdžio pareiškėjo reikalavimas jau buvo išnagrinėtas ir netenkintas galiojančiu aukštesniojo prokuroro 2016-10-13 nutarimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymas dėl vidinio tyrimo inicijavimo negali būti siejamas su jo (pareiškėjo) tariamai pažeistų teisių gynimu, nes šis klausimas yra išimtinė atsakovės kompetencija, o tokio prašymo nagrinėjimo rezultatas negali suteikti pareiškėjui konkrečių ABTĮ 5 str. taikymo požiūriu jam reikšmingų teisinių pasekmių. Kai skundžiamas aktas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje esančiais ir atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2016-07-11 gautas pareiškėjo prašymas (Reg. Nr. 56-2687) atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-9-0063-13. Generalinės prokuratūros 2016-09-05 nutarimu pareiškėjo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-9-0063-13 netenkintas. Pareiškėjas 2016-10-03 Generalinei prokuratūrai pateikė skundą (Reg. Nr. 5.6-3687) dėl Generalinės prokuratūros 2016-09-05 nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau Generalinė prokuratūra 2016-10-13 pareiškėjo skundą atmetė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-19 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Generalinės prokuratūros 2016-10-13 nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Generalinės prokuratūros 2016-09-05 nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą (b. l. 31–39). Vilniaus apygardos teismas 2017-01-13 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-19 nutartį paliko galioti (b. l. 29–30).

Pareiškėjas 2017-03-16 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas: 1) ištirti ikiteisminių tyrimų, atliktų pagal jo ieškinį, atliktus procesinius veiksmus, juos įvertinant; 2) informuoti jį apie tyrimo Šiaulių apygardos prokuratūroje rezultatus ir priimtus sprendimus dėl ikiteisminių tyrimų Nr. 06-1-3033-1 ir Nr. 40-9-00634-13 sprendžiant jo 2012-04-17 Šiaulių apygardos prokuratūros patvirtintą 113 ml. Litų ieškinį; 3) įvertinti pagal surinktą baudžiamosiose bylose medžiagą, ar nėra pagrindo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl jam padarytos žalos ne tik pagal Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo įvardintus BK straipsnius, bet ir pagal BK 181 str. (b. l. 12–20).

Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017-03-16 skundą, 2017-04-07 priėmė raštą Nr. 17.2.-3170 „Dėl gauto skundo“, iš kurio matyti, jog pareiškėjo pirmojo ir antrojo 21017-03-16 skundo netenkino, o trečiojo pareiškėjo skundo reikalavimo nenagrinėjo, kadangi laikė jį pakartotiniu (b. l. 21–22). Pareiškėjas, nesutikdamas su Generalinės prokuratūros 2017-04-07 raštu, pateikė 2017-04-28 skundą aukštesniam prokurorui, prašydamas išsamiai išnagrinėti jo 2017-03-16 skundą ir įvertinti 2017-04-07 rašto teisėtumą (b. l. 23–25).

Generalinė prokuratūra 2017-05-24 raštu Nr. 17.2.-4478 „Dėl skundo Reg. Nr. AP-11131“ nurodė, kad pareiškėjo skunduose išdėstyti teiginiai nesudarė pagrindo pripažinti skundžiamo 2017-04-07 atsakymo nepagrįstu ir neteisėtu, o priešingai – skundžiamame atsakyme pagrįstai išaiškinta, kad pareiškėjas pasinaudojo visomis BPK nustatytomis apskundimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skunduose nurodytais motyvais atlikti pakartotinį ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00634-13 nutraukimo ir atsisakymo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo vertinimą (b. l. 26–27).

Byloje keliamas ginčas dėl Generalinės prokuratūros 2017-05-24 rašto Nr. I.17.2-4478 ir 2017-04-07 rašto Nr. 17.2.-3170 teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad proceso šalys teismui pateikė ir kitus dokumentus, galimai susijusius su nagrinėjamu ginču, tačiau teismas šiuos dokumentus vertins tiek, kiek jie susiję su ginčo dalyku. Be to, pagal ABTĮ 18 str. 2 d. administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00634-13 BPK tvarka priimtų arba nepriimtų procesinių sprendimų nepagrįstumo ir jų neteisingumo, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų ar jų neveikimo, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, todėl nebus vertinami.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d. nustato, kad prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Minėto straipsnio 2 d. ir 1 p. nustatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, taip pat pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008, Generalinė prokuratūra pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas. Tačiau tik tuo atveju, kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai (LVAT 2012-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012). Kadangi šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas ginčą kelia dėl to, kad jo 2017-03-16 skundas buvo netinkamai išnagrinėtas, t. y. atsakovė nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo 2017-03-16 skundo argumentus bei reikalavimus, skundžiami atsakovės raštai neatitinka VAĮ 8 str. nuostatų, atsakovė nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė pakartotiniu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, taip vilkindama jos kompetencijai priskiriamas pareigas, laikytina, jog pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję su prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto,. funkcija. Pažymėtina, kad LVAT 2012-06-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012 iš esmės analogiškoje nagrinėjamai bylai byloje nurodė, jog atsakovė, pateikdama atsakymus į pareiškėjo skundus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

LVAT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 str. nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (VAĮ 8 str. 1 d.); motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; LVAT 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Kaip matyti iš pareiškėjo 2017-03-16 skundo turinio, pareiškėjas jame kėlė tris reikalavimus: 1) ištirti ikiteisminių tyrimų, atliktų pagal jo ieškinį, atliktus procesinius veiksmus, juos įvertinant; 2) informuoti jį apie tyrimo Šiaulių apygardos prokuratūroje rezultatus ir priimtus sprendimus dėl ikiteisminių tyrimų Nr. 06-1-3033-1 ir Nr. 40-9-00634-13 sprendžiant jo 2012-04-17 Šiaulių apygardos prokuratūros patvirtintą 113 ml. Litų ieškinį; 3) įvertinti pagal surinktą baudžiamosiose bylose medžiagą, ar nėra pagrindo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl jam padarytos žalos ne tik pagal Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo įvardintus BK straipsnius, bet ir pagal BK 181 str. (b. l. 12–20). Kaip matyti iš ginčijamo 2017-04-07 rašto Nr. 17.2.-3170 turinio, jame atsakovė nurodė ikiteisminių tyrimų eigą ir ikiteisminiuose tyrimuose priimtus sprendimus. Pasisakydama dėl pareiškėjo pirmojo 2017-03-16 skundo reikalavimo atsakovė nurodė, kad pareiškėjas pasinaudojo BPK numatytomis apskundimo priemonėmis, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skunduose nurodytais motyvais atlikti pakartotinį ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00634-13 nutraukimo ir atsisakymo atnaujinti šį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo vertinimą. Dėl antrojo skundo reikalavimo pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjui žinoma apie ikiteisminiuose tyrimuose baudžiamosiose bylose Nr. 06-1-03033-11 ir Nr. 40-9-00634-13 priimtų sprendimų turinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, negu skunde nurodo pareiškėjas, atsakovės 2017-04-07 raštu išsamiai ir motyvuotai atsakyta į pareiškėjo pirmąjį ir antrąjį reikalavimą, todėl atsakovės skundžiamame rašte pateiktas atsakymas laikomas atitinkančiu VAĮ 8 str. 1 d. nuostatas.

Tačiau pareiškėjas pagrindine priežastimi, su kuria sieja savo teisių pažeidimą, laiko tai, kad atsakovė jo prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą laikė pakartotiniu ir jo nenagrinėjo, nors jis 2017-03-16 skunde nurodė naujas aplinkybes, kurios paaiškėjo priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-19 nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017-01-19 nutartį, t. y. jog Šiaulių apygardos prokurorai nesilaikė BPK nuostatų ir neįtraukė reikšmingos medžiagos į baudžiamąją bylą.

Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtintą Generalinio prokuroro 2008-03-01 įsakymu Nr. I-3 (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-27 iki 2017-08-19), 70 p. nustatyta, kad jei prašymas, pareiškimas ar skundas yra baudžiamosios teisinės prigimties, t. y. yra susijęs su baudžiamojo proceso sprendimų priėmimu ar proceso veiksmų atlikimu, tačiau nėra pagrindo šį skundą nagrinėti tvarka, numatyta BPK ar Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (pavyzdžiui, iš esmės analogiško turinio prašymas, pareiškimas ar skundas jau yra išnagrinėtas ir dėl jo priimtas sprendimas, kuris gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismui arba yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, pasibaigę apskundimo terminai ar pan.), pareiškėjui pateikiamas informacinio pobūdžio atsakymas šio Aprašo tvarka. Pagal Aprašo 71 p., antras ar paskesnis kartotinis prašymas, pareiškimas ar skundas gali būti paliekamas nenagrinėtu ir grąžinamas pareiškėjui, paaiškinant nenagrinėjimo priežastis.

Iš skundžiamo 2017-04-07 rašto matyti, kad Generalinė prokuratūra, pasisakydama dėl trečiojo pareiškėjo 2017-03-16 skundo reikalavimo, nurodė, jog analogiškas pareiškėjo prašymas jau buvo nagrinėtas priimant 2016-09-05 nutarimą. Minėto nutarimo pagrįstumo klausimą įvertino aukštesnysis prokuroras ir teismai, todėl atsižvelgiant į Aprašo 71 p. ir įvertinus tai, kad skunde nurodytos aplinkybės buvo ne kartą nagrinėtos ir vertintos nustatyta tvarka, Vilniaus apygardos teismui 2017-01-19 priimant neskundžiamą nutartį, pareiškėjo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pakartotinai nenagrinėtinas.

Teismas, sulyginęs pareiškėjo 2017-03-16 skundo ir 2017-04-28 skundo turinį su Generalinėje prokuratūroje 2016-10-03 gautu (Reg. Nr. 5.6-3687) skundu dėl Generalinės prokuratūros 2016-09-05 nutarimo bei 2016-07-11 gautu prašymu (Reg. Nr. 56-2687) atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-9-0063-13 konstatuoja, kad jie yra analogiško turinio. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tik 2017-03-16 skunde nurodė aplinkybes, jog Šiaulių apygardos prokurorai nesilaikė BPK nuostatų ir neįtraukė reikšmingos medžiagos į baudžiamąją bylą, kadangi iš Generalinėje prokuratūroje 2016-10-03 gauto (Reg. Nr. 5.6-3687) pareiškėjo skundo 3 puslapio ir Generalinėje prokuratūroje 2016-07-11 gauto prašymo (Reg. Nr. 56-2687) atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-40-9-0063-13 4–5 puslapio matyti, kad tokias aplinkybes pareiškėjas Generalinei prokuratūrai buvo nurodęs. Be to, kaip pagrįstai nurodyta Generalinės prokuratūros 2017-05-24 rašte, dėl pareiškėjo 2017-03-16 skunde ir 2017-04-28 skunde dėstomų argumentų pagal kompetenciją jau pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-19 nutartyje ir Vilniaus apygardos teismas 2017-01-19 nutartyje, kuriuose yra pateiktos motyvuotos išvados dėl jų nepagrįstumo. Vilniaus apygardos teismo 2017-01-19 nutartyje nurodoma, kad prokuroro ir vyriausiojo prokuroro priimti procesiniai sprendimai, kuriais atsisakyta atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-00634-13, yra teisėti ir pagrįsti (b. l. 29–30).

Teismo vertinimu, atsakovė pakartotinai iš naujo nagrinėti tas pačias pareiškėjo nurodytas aplinkybes tuo pačiu klausimu, dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, neturėjo jokio teisinio pagrindo, todėl darytina išvada, jog Generalinė prokuratūra pagrįstai skundžiamuose sprendimuose nenurodė argumentų dėl galimai neteisėtų Šiaulių apygardos prokuratūros veiksmų ir pažeistų pareiškėjo teisių bei pagrįstai nurodė nenagrinėsianti pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ikiteisminiame tyrime, kaip tai nustatyta Aprašo 71 p. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina ginčijamuose raštuose nurodyta informacija, negali būti pripažįstama tinkamu pagrindu pripažinti, jog skundžiamuose atsakymuose atsakovės teikti argumentai yra neišsamūs ir neobjektyvūs.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog Generalinė prokuratūra turėjo pradėti vidinį tyrimą dėl Šiaulių apygardos prokurorų veiksmų, pažymėtina, kad pagal Aprašo 72 ir 73 p. prašymai, pareiškimai ar skundai dėl prokuratūros darbuotojų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar drausmės pažeidimų perduodami nagrinėti Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui. Pateiktas atsakymas gali būti skundžiamas generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimas neskundžiamas. Prašymus, pareiškimus ar skundus dėl prokurorų tarnybinės atsakomybės pagal kompetenciją nagrinėja Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorai arba prokuroro, kurio veiksmai skundžiami, aukštesnieji prokurorai. Gavęs prašymą, pareiškimą ar skundą, kuriuo prašoma pradėti tarnybinį patikrinimą dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, aukštesnysis prokuroras išnagrinėja tokį skundą ir nustatęs, kad yra pagrindas inicijuoti tarnybinį patikrinimą, tarnybiniu pranešimu kreipiasi į Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 9 punkte nurodytą subjektą, kuris, esant pagrindui, kreipiasi į generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo.

Pareiškėjas Generalinei prokuratūrai adresuotose skunduose buvo nurodęs aplinkybes, susijusias, su jo manymu, neteisingu ir tinkamu jo prašymų bei skundų, sietinų su prokurorų priimtais procesiniais sprendimais, nagrinėjimu, kurių teisėtumas ir pagrįstumas, kaip minėta, buvo išnagrinėtas priimant neskundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017-01-19 nutartį. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į skunduose kelto ginčo pobūdį ir pareiškėjo nurodytus reikalavimus, nesudarė pagrindo pradėti tyrimą dėl Šiaulių apygardos prokurorų drausminės ar tarnybinės atsakomybės nagrinėjimą vadovaujantis Aprašo nuostatomis, todėl pareiškėjo su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir pateiktą teisės normų aiškinimą, teismas konstatuoja, kad Generalinė prokuratūra, priimdama ginčijamus sprendimus, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė teisės aktų, neviršijo savo kompetencijos, priimti sprendimai ir veiksmai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Generalinė prokuratūra buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, atsakovė pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Aprašu, t. y. pagrįstai nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių vadovavosi viešojo administravimo taisyklėmis, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kuriuose išsamiai atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus. Naikinti ginčijamus sprendimus, vadovaujantis ABTĮ 91 str. nuostatomis bei pareiškėjo nurodytais pagrindais ar kitais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Generalinės prokuratūros 2017-05-24 raštą Nr. I.17.2-4478 ir 2017-04-07 raštą Nr. 17.2.-3170 atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo 2017-03-16 skundą yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinių reikalavimų, todėl atsisakius tenkinti pagrindinius reikalavimus – panaikinti Generalinės prokuratūros sprendimus, kaip nepagrįstas atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis