Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016-12-21, (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Ši jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 126 straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo byla gražinama protokolą surašiusiai institucijai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal susiformavusią teismų praktiką yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, taip pat tai yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui numatyti ATPK 260 straipsnyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą, užtikrinimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-135/2008, Nr. N62-5911/2008, Nr. N444-340/2008 ir kt).

Pažymėtina, kad nustatydami pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyręs ir įvertinęs nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) – šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas,– galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t.y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. N3?802/2007).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau tikslus etilo alkoholio kiekis jo iškvėptame ore nenurodytas. Kartu su administracinio teisės pažeidimo byla teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad J. S. buvo nustatytas neblaivumas ir neblaivumo laipsnį: asmens blaivumo testo pažyma, alkotesterio patikros sertifikatas ir kt. 2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau ANK), kuriame administracinės atsakomybės už transporto priemonių vairavimą neblaivių asmenų, pagrindai ir sąlygos pasikeitė, todėl J. S. veikos kvalifikavimui įvertinti būtina nustatyti patikrinimo metu nustatytą etilo alkoholio promilių iškvėptame ore kiekį (neužtenka teisinio vertinimo, kad neblaivumas yra lengvas).

Pažymėtina ir tai, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, kartu su administracinio teisės pažeidimo byla teismui pateikė du Administracinių teisės pažeidimų registro išrašus apie J. S. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. 2016 m. gruodžio 21 d. išraše nurodyta, kad J. S. nebuvo baustas administracine tvarka., o 2016 m. gruodžio 27 d. išraše užfiksuota, kad jis baustas administracine tvarka net 12 kartų, o 2015 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, už transporto priemonės vairavimą neblaivaus asmens, bauda 350 Eur ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių (nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d.). Duomenų apie baudos sumokėjimą ar priverstinį jos išieškojimą byloje nėra. Jeigu J. S. naują administracinį teisės pažeidimą padarė nepasibaigus administracinės nuobaudos galiojimo terminui (nesumokėjęs baudos), jo pažeidimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį ATPK 130² straipsnį (atitinka ANK 427 str.). Taip pat byloje nepateikta duomenų, ar J. S. pasibaigus jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo vykdymui, prarastą specialiąją teisę įgijo (susigrąžino) įvykdęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje numatytas sąlygas (2016-12-27 išraše nurodyta, kad duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą byloje nėra). Jeigu J. S. vairuotojo pažymėjimo nėra susigrąžinęs, jo padaryta veika vairuojant transporto priemonę iki šių sąlygų atlikimo turi būti kvalifikuojama pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį (atitinka ANK 424 str. 2 d. ir 4 d.).

Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad teismui perduota administracinio teisės pažeidimo medžiaga su esminiais įrodymų trūkumais, kurie negali būti pašalinti teisme, teismui nėra pateikta pakankamai duomenų apie padarytą teisės pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą papildyti medžiagą (ATPK 280 straipsnis, 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, teismas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą