Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-166/2017

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-07-0-00016-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.;2.4.6.

2017 m. spalio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2015-10-20 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2016-06-16 d. apie 14.10 val., Vilniaus pataisos namuose, esančiuose adresu Rasų g. 8, Vilnius, būdamas drausmės grupės nuteistuoju ir išvykdamas iš Vilniaus pataisos namų planiniu konvojumi į kitą pataisos įstaigą, pokalbio metu su Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju inspektoriumi A. G., reikalavo jam grąžinti per kratą iš jo paimtą elektroninės cigaretės pakrovėją. APS vyresniajam inspektoriui A. G. nuteistajam A. Ž. paaiškinus, kad kratos metu pakrovėjas nebuvo paimtas, A. Ž. vartodamas necenzūrinius žodžius pradėjo grasinti A. G. fiziniu susidorojimu („eik (necenzūrinis žodis), surask mano pakrovėją, tuoj kai (necenzūrinis žodis) į galvą“). Nepaisydamas pareigūno nurodymų nusiraminti, A. Ž., atsistojęs į kovinę stovėseną kumščiu smūgiavo APS vyresniajam inspektoriui A. G. į galvą, kuriam pasisukus į šalį ir ranka blokavus smūgį, jo pavyko išvengti. Tokiu būdu A. Ž., panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas nedelsiant ir ateityje panaudoti fizinį smurtą, reikalavo iš valstybės tarnautojo API vyresniojo inspektoriaus A. G. atlikti veiksmus, grąžinti neva iš jo paimtą elektroninės cigaretes pakrovėją, padarė BK 287 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-28 nuosprendį ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, jog teismas vadovavosi tik liudytojų pareigūnų parodymais, o apelianto prašymą, kad į teisme būtų apklausti kiti nuteistieji K. S., D. B., kurie incidentą matė, netenkino. Apelianto manymu pareigūnų parodymais remtis negalima. Pažymima, kad kartu su apeliantu kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikomi nuteistieji M. K. ir S. J., kurie gali patvirtinti, kad kratos metu buvo paimtas apelianto elektroninės cigaretės pakrovėjas. Atkreipiamas dėmesys, kad krata buvo atlikta ne 2016-05-24, o 2016-07-07.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis A. G., prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad A. Ž. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 287 straipsnio 1 dalį.

BK 287 straipsnyje numatyta atsakomybė už grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad atsako tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formali: nusikaltimas yra baigtas nuo psichinės prievartos panaudojimo, reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko naudai momento. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog, taikant Lietuvos Respublikos BK 287 str., turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas. Taigi, taikant grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normą, turi būti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2010).

Nuteistasis A. Ž. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, nurodo, jog necenzūrinių žodžių nevartojo, nukentėjusiajam A. G. negrasino su juo susidoroti, norėdamas suduoti smūgį ranka nukentėjusiojo ažvilgiu nebuvo užsimojęs. Nuteistasis nurodo, kad reaguodami į jo prašymą grąžinti pakrovėją, jo atžvilgiu A. G. su kitais pataisos namų pareigūnais panaudojo fizinį smurtą, jį sumušė bei uždėjo ant rankų antrankius. Nors apeliantas savo kaltę neigia, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog kaltė įrodyta, A. Ž. išsakyta frazė („eik (necenzūrinis žodis), surask mano pakrovėją, tuoj kai (necenzūrinis žodis) į galvą“ yra konkreti, reali ir laikytina, kaip akivaizdus grasinimas pareigūnui pavartoti jo atžvilgiu fizinį smurtą ir visiškai atitinka BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo būdą – psichinės prievartos panaudojimą. Šią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo A. G., liudytojų M. C., D. D. parodymai, tarnybinis pranešimas, kita bylos medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nuvykęs į kratos atlikimo kambarį, pamatė ten esantį nuteistąjį A. Ž., kuris buvo susinervinęs ir pakeltu tonu išsakytais necenzūriniais žodžiais reikalavo, kad nukentėjusysis jam grąžintų paimtą elektroninės cigaretės pakrovėją, nes, priešingu atveju, su A. G. bus susidorota. Nukentėjusiajam atsakius, kad pakrovėjo jis neėmė, nuteistasis toliau jam grasino susidorojimu bei užsimojęs ranka bandė suduoti kumščiu į veidą, tačiau nuteistojo smūgis nepasiekė tikslo, nes nukentėjusysis spėjo sugriebti A. Ž. ranką ir panaudojus kovinių imtynių veiksmus ją užlaužė bei A. Ž. pargriovė ant žemės. Nukentėjusysis A. G. apklaustas apeliacinės instancijos teisme, ankščiau duotus parodymus pilnai patvirtino bei nurodė, kad prieš nuteistąjį A. Ž. smurtas panaudotas nebuvo, kad buvo panaudoti būtini veiksmai, tiek, kiek jų reikėjo nutraukti nuteistojo neteisėtus veiksmus. Iš nukentėjusiojo parodymų analizės matyti, jog A. G. viso proceso metu davė nuoseklius, aiškius, išsamius parodymus, jų nekeitė, todėl apygardos teismui pagrindo jais abejoti nėra. Be to juos patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Su nukentėjusiuoju įvykio metu buvę liudytojai M. C., D. D. patvirtino, jog kratų atlikimo patalpoje nuteistasis A. Ž. keikėsi kaltinime nurodytais necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti su A. G. ir reikalavo, kad jam būtų grąžintas neva iš jo kameros paimtas elektroninės cigaretes pakrovėjas. Liudytojai nurodė, kad matė, kaip įsiaudrinęs A. Ž. bandė kumščiu smūgiuoti A. G. į veidą, tačiau pastarasis smūgio išvengė, nes spėjo blokuoti nuteistojo smūgį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog nukentėjusysis ir minėti liudytojai nurodydami tokias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, siekė apkalbėti nuteistąjį A. Ž. ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiuoju pripažintas pareigūnas ėjo savo tiesiogines tarnybines pareigas, su nuteistuoju tiek jis, tiek minėti liudytojai, jokių priešiškumų neturėjo, ką teisme patvirtino ir pats nuteistasis, todėl teisėjų kolegija netikėti tokiais parodymais neturi pagrindo. Apeliantas nurodo, jog pirmosios teismas vadovavosi tik liudytojų pareigūnų parodymais, o apelianto prašymą, kad į teisme būtų apklausti kiti nuteistieji K. S., D. B., kurie incidentą matė, netenkino. Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog kai vyko konfliktas buvo nuteistieji V., B., S. ir pats apeliantas. Siekiant objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kuriame buvo apklausti apelianto prašomi liudytojai K. S., D. B.. Tiek liudytojas K. S., tiek D. B. parodė, kad apie konfliktą tarp apelianto ir pareigūnų, įvykio aplinkybių nežino. Taip pat teisme gautas liudytojo Ž. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad A. Ž. paprašytas sutiko liudyti nuteistojo A. Ž. naudai, nurodant, kad įvykį matė. Liudytojas Ž. V. pažymėjo, kad iš tiesų įvykio nematė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir liudytojo E. S. parodymus, kaip mažai informatyvius, nes jis į kratos atlikimo kamerą atėjo vėliau, kai A. Ž. jau buvo sutramdytas. Šiuo gi atveju objektyvių duomenų patvirtinčių apelianto nurodomas aplinkybes byloje nėra.

Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipnio prasme daroma psichinė prievarta nėra savitikslė, ja nesiekiama vien įbauginti nukentėjusįjį. Keliami reikalavimai reiškia, kad nukentėjusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis, siekiant, kad šis padarytų tam tikrus veiksmus ar susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų paties kaltininko ar trečiųjų asmenų naudai. Kartu su psichine prievarta turi būti keliami tam tikri reikalavimai, kurie yra būtinasis šio nusikaltimo požymis.

Nuteistasis A. Ž. tvirtina, kad A. G. iš jo kameros kratos metu paėmė ir jam negrąžino elektroninės cigaretės pakrovėjo. A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, rašydamas tarnybinį pranešimą bei duodamas parodymus teismuose nurodė, kad, atliekant drausmės kameros Nr. 3 kratą, elektroninės cigaretės pakrovėjas nebuvo surastas ir šio daikto jis neėmė. Neesant daugiau duomenų patvirtinančių nuteistojo teiginius, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju nuteistojo A. Ž. veiksmai – jo reikalavimai grąžinti neva paimtą elektroninės cigaretės pakrovėją, neturėjo realaus pagrindo ir nukentėjusysis A. G. neprivalėjo jų vykdyti. Pastebėtina, kad jei nuteistasis ir turėtų tokią teisę reikalauti atiduoti tariamai paimtus jo daiktus, smurtas šiuo atveju pareigūno atžvilgiu negali būti pateisinamas. Jei nuteistasis ir turėtų kokių pretenzijų, jos turi būti sprendžiamos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo gi atveju nuteistasis dėl galimai iš jo kameros paimto ir negrąžinto pakrovėjo į pataisos administraciją nesikreipė.

Taigi įrodyta, jog A. Ž. grasindamas pareigūnui susidoroti, neteisėtai reikalavo grąžinti elektroninės cigaretės pakrovėją. Apelianto išsakyta frazė byloje nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą pripažinti, kad A. Ž. padarė BK 287 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – pasakydamas pareigūnui frazė („eik (necenzūrinis žodis), surask mano pakrovėją, tuoj kai (necenzūrinis žodis) į galvą“ panaudojo psichinę prievartą policijos pareigūno A. G. atžvilgiu, reikalaujant atlikti veiksmus jo naudai. Nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusysis A. G. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai yra realūs ir, kad gali būti įvykdyti. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuteistasis bandė smūgiuoti nukentėjusiajam, tačiau pastarasis spėjo sugriebti nuteistojo ranką ir taip smūgio išvengė. Nors nuteistasis nurodo, jog krata buvo atlikta ne 2016-05-24, o 2016-07-07, tačiau iš byloje esančio A. G. 2016-07-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-05-24 drausmės grupės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas neplaninė krata, kurios metu, lango rėmo padarytoje slėptuvėje buvo rastas USB adapteris. Nurodyta, kad Elektroninės cigaretės pakrovėjas nebuvo paimtas (t 1 b.l. 34).

Nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.