Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metus;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metus;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir 241 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 20 parų areštu;

5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) 44 parų areštu, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą 4 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones;

6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu, bausmę atliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

M. Š. 2022 m. sausio 8 d. apie 23³⁹ val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0056 (patikros sertifikato Nr. 1527473) jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. Š. vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 29 d., pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), galiojant baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui 4 metus naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas 2020 m. gegužės 27 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-2756, 2022 m. sausio 8 d. apie 23³⁹ val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) M. Š. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 109-110, 115, 123-124), kuriuose nurodyta, kad 2022 m. sausio 28 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgėrė apie 3-4 litrus 5,2 laipsnio stiprumo alaus. Apie 23²⁰ val. jam paskambino draugas A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir prašė atvažiuoti, nes turi problemų. M. Š. nesijautė apgirtęs, todėl A. pažadėjo greitai pas jį atvažiuoti. Vykti kartu pasiūlė ir savo draugui D. K., kuris gyvena jo tėvų namuose. Pas A. jie važiavo M. Š. mamai J. Š. priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mama miegojo. Žinojo, kur jo mama laiko automobilio užvedimo raktelį, ir jį pasiėmė. Mama buvo prabudusi ir klausė, ką jis daro. M. Š. atsakė, kad atėjo pasiimti cigarečių. Mama nežinojo, kad jis ketina važiuoti jos automobiliu.

M. Š. vairavo automobilį, o draugas D. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli buvusios (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, jį sustabdė policijos pareigūnai ir bekontakčiu alkotesteriu patikrino blaivumą. Alkotesteris parodė alkoholio vartojimo faktą. Pareigūnai paprašė M. Š. prieiti prie tarnybinio policijos automobilio ir du kartus tikrino blaivumą kitu alkotesteriu. Abu kartus jam buvo nustatytas apie 1,60 promilių girtumas. M. Š. sutiko su nustatytu girtumu.

M. Š. niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Už tai, kad neblaivus 2019 m ir 2020 m. vairavo automobilius, jam uždrausta gal 3 ar 4 metus vairuoti transporto priemones. Gavęs teismo sprendimą, 2020 m. jis nuvyko į probacijos tarnybą ir pasirašė dokumentus. Probacijos tarnybos darbuotoja išaiškino, kokia yra atsakomybė už teismo sprendimo, susijusio su uždraudimu vairuoti automobilius, nevykdymą. Jis žinojo, kad negali vairuoti automobilių. M. Š. labai gailisi, kad vairavo automobilį ir dar būdamas girtas. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su arešto bausme.

Liudytojo D. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 78-79), kuriame teigiama, kad jis gyvena savo draugo M. Š. tėvų namuose. 2022 m. sausio 28 d. vakare M. pakvietė jį važiuoti pas netoliese gyvenantį draugą A. Liudytojas D. K. sutiko. Jie važiavo M. mamos J. Š. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. M. vairavo automobilį, o liudytojas M. K. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Netoli gamyklos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai nusivedė M. į savo tarnybinį automobilį. Liudytojas D. K. liko sėdėti automobilyje. Matė, kad M. pūtė į alkotesterį. Grįžęs M. pasakė, kad jam nustatė 1,6 promilių girtumą. Liudytojas D. K. žinojo, kad M. neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Liudytojos J. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 72-73), kuriame rašoma, kad M. Š. yra jos sūnus. 2022 m. sausio 28 d. apie 22⁰⁰ val. ji nuėjo miegoti. Praėjus kažkiek laiko, pajuto, kad į miegamąjį atėjo sūnus. Liudytoja J. Š. paklausė, ką jis daro. Sūnus atsakė, kad atėjo pasiimti cigarečių. Ji nematė, kad M. pasiėmė jai priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį su pulteliu.

Apie vidurnaktį sutuoktinis D. Š. pažadino liudytoją J. Š. ir pasakė, kad kieme nebėra automobilio. Suprato, kad M. išvažiavo automobiliu. Paskambino M. ir liepė kuo greičiau grįžti. Po to jai paskambino policijos pareigūnas ir teiravosi, ar automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Pareigūnas paaiškino, kad sulaikė neblaivų M., vairuojantį jos automobilį, ir kad veš jį į policijos komisariatą, o automobilį - į automobilių saugojimo aikštelę.

M. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jis kelis kartus buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilius, todėl buvo nuteistas ir ši teisė iš jo yra atimta. Jeigu minėtą vakarą liudytoja J. Š. būtų mačiusi, kad M. su draugu D. kažkur išvažiuoja, nebūtų leidusi to daryti.

Liudytojo A. N. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 84-85), kuriame nurodyta, kad jis dirba Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos vadu. 2022 m. sausio 28 d. su Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininku A. K. bei Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyriausiuoju specialistu E. D. (duomenys neskelbtini), tikrino transporto priemonių vairuotojų blaivumą. Apie 23⁴⁰ val. ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu važiavo du asmenys: vairuotojas M. Š. ir keleivis D. K.. Bekontaktis alkoholio detektorius užfiksavo iš vairuotojo burnos sklindantį alkoholį. Vairuotojas buvo paprašytas prieiti prie tarnybinio policijos automobilio. Vairuotojas neturėjo asmens dokumento. Jo tapatybė nustatyta patikrinus per duomenų bazę „POLIS2“. Bendraujant su vairuotoju, buvo juntamas nuo jo sklindantis stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus M. Š. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, prietaisas parodė 1,60 promilių. Po 17 minučių pakartotinai patikrinus M. Š. girtumą, nustatytas 1.67 promilių neblaivumas. Vairuotojas neginčijo nustatyto neblaivumo. M. Š. buvo pristatytas į laikino sulaikymo patalpas, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

Iš neblaivumo nustatymo akto (b. l. 49) matyti, kad 2022 m. sausio 28 d. 23⁴² val. M. Š. nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, 2022 m. sausio 28 d. 23⁵⁹ val. - 1,67 promilių neblaivumas. M. Š. sutiko su patikros rodmenimis.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamajame įsakyme (b. l. 150-155) rašoma, kad M. Š. padarė nusikalstamas veikas pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam skirta sumažinta subendrinta 44 parų arešto bausmė su baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu 4 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius 2022 m. vasario 1 d. rašte su priedais (b. l. 55-64) teigė, kad, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, M. Š. 2020 m. gegužės 5 d. buvo įrašytas į probacijos tarnybos registrą. M. Š. 2020 m. gegužės 27 d. atvyko į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis dėl vengimo ją vykdyti.

Taip pat BIRT ataskaitų žiūrykle (b. l. 12-15), įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2022 m. sausio 29 d. protokolu su foto lentelėmis (b. l. 16-25), kuriuose užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kitų objektų (įvykio vietoje naudotos „Body“ kameros vaizdo įrašo) apžiūros 2022 m. vasario 7 d. protokolu (b. l. 88-89); kitų objektų (policijos tarnybiniame automobilyje esančios kameros vaizdo įrašo) apžiūros 2022 m. vasario 7 d. protokolu (b. l. 93-94).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo ir tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti baudžiamas bauda arba areštu (BK 243 str.).

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, [...], baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 90 parų arešto bausmę, už nusikalstamos veikos pagal BK 243 straipsnį padarymą – 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 90 parų arešto bausmę ir 45 parų arešto bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti (nustatyti) subendrintą 120 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, arešto bausmę mažinti 1/3. Skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti vairuoti transporto priemones 5 metus ir konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 608,30 €.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 176-178, 180).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo pagal BK 243 straipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika - nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 12 str.). Baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimo sudėtys formalios, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo 2021 m. gruodžio 7 d. vykdo (duomenys neskelbtini) (b. l. 171). 2017-2020 m. 6 kartus baustas administracine tvarka girto pasirodymą viešoje vietoje; melagingą policijos iškvietimą; transporto priemonės vairavimą neįgijus tokios teisės; transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, transporto priemonės vairavimą, kai ši teisė atimta (b. l. 161-166). Išskyrus 50 € baudos sumokėjimą 2018 m. liepos 31 d., daugiau nėra informacijos apie kitų baudų sumokėjimą. Teistas 6 kartus, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei, transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam ir vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – nevairuoti transporto priemones (b. l. 133-159) (BK 97 str. 1 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes (neblaivumo laipsnis neženkliai viršija ribą, nuo kurios už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam kyla baudžiamoji atsakomybė), biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti areštas, jos dydžius parenkant didesnius už sankcijos vidurkius, bet ne maksimalius, kaip siūlo prokuroras (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 28 d. 23⁴² val. iki 2022 m. sausio 29 d. 9⁵⁰ val. (b. l. 101, 103). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (2 paros) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktą arešto bausmę.

Baudžiamojo poveikio priemonės - teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/ 2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai ar gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 5 metus naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 47), šio automobilio valdytoja ir savininke 2021 m. gruodžio 18 d. registruota J. Š..

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, t. y. konfiskuojant ne priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

Priteisiant automobilio vertę atitinkančią sumą įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Iš byloje esančios automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos, parengtos VšĮ „Emprekis“ (b. l. 48), matyti, kad automobilio vertė su PVM 2022 m. lygi 770 €. Teismas nenustatė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą priteisti (konfiskuoti) tik dalį automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

Kaltinamajam skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas, iš jo į valstybės biudžetą priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą –770 € su PVM.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (ATK Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 127-131) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, prisegti prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2) automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir signalizacijos pulteliu, registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurie grąžinti saugoti J. Š. (b. l. 26-41), paliekami jos kaip teisėtos savininkės neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 parų arešto bausmę.

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 35 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti (nustatyti) subendrintą 75 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą 75 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 50 parų arešto bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaityti M. Š. laikino sulaikymo laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko dvi arešto bausmės paras.

Arešto bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Išaiškinti M. Š., kad Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-5 dalys numato, jog nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (aptariamu atveju Šiaulių tardymo izoliatoriui, Trakų g. 10, Šiauliai, darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį nuo 7³⁰ val. iki 16³⁰ val., penktadienį nuo 7³⁰ val. iki 15¹⁵ val., tel. 8-41-430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. Š. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, jeigu to prireiktų.

Skirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus. Uždraudimą naudotis specialia teise, paskirtą su arešto bausme, taikyti visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką, atlikus arešto bausmę.

Skirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti į valstybės biudžetą) automobilio „„(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 770 € su PVM.

M. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (ATK Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, prisegtus prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje;

2) automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir signalizacijos pulteliu, registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintus saugoti J. Š., palikti jos neribotai nuosavybei.

Išaiškinti M. Š., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.