- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2VP-38634-905/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., D. K.
- Skolininkas
- I. K.
- Kreditorius
- UAB „4finance“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys I. K., D. K. (D. K.) ir antstolis Dainius Šidlauskas.
Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkei I. K. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir pateksiančių į skolininkės sutuoktinio D. K. vardu atidarytas banko sąskaitas (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).
Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gegužės 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-5180-723/2018 vykdomas išieškojimas iš skolininkės I. K.. Iš antstolio 2018 m. spalio 1 d. patvarkymo matyti, kad skolininkės sutuoktinis turi banko sąskaitas UAB Medicinos banke ir banke AB Swedbank, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui UAB „4finance“ kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.
Civilinio proceso kodekso 595 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos lemia, jog pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos ir tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Prie pareiškimo pridėtas 2018 m. rugsėjo 4 d. turto arešto aktas patvirtina, kad antstolis areštavo 995,14 Eur dydžio sumą kiekvienoje iš D. K. banko sąskaitų, tačiau prie pareiškimo nepridėta įrodymų, kokia konkreti-reali areštuotų lėšų suma jau būtų antstolio aprašyta ir būtent kokio pobūdžio lėšos yra areštuotos. Be to, šiuo metu nežinoma, kokios būtent lėšos ateityje pateks į banko sąskaitas, todėl nėra galimybės spręsti dėl tų lėšų statuso (ar tai bus asmeninės vieno sutuoktinio ar bendros abiejų sutuoktinių lėšos). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų egzistuojant antstolio aprašytas ir areštuotas D. K. realias (o ne būsimas-hipotetines) pajamas. Kadangi nėra įrodymų apie tokį D. K. turtą, tai nėra ir pagrindo-prielaidų nustatyti, kad skolininkei I. K. priklauso tam tikra dalis antstolio aprašytų ir areštuotų D. K. piniginių lėšų. Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Prašymą atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.