Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė, veikianti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. A. P., mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Po J. A. P. mirties liko palikimas : 1/2 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto – butas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 12/100 dalis ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotų registro Nr. (duomenys neskelbtini) O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu. Mirus J. A. P. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė O. P. faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškėja su sutuoktiniu iki jo mirties gyveno jų įsigytame bute adresu (duomenys neskelbtini). O. P. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu, rūpinasi jais, tvarko, prižiūri bendrą namų stovį, mokėjo ir moka mokesčius. Pareiškėja santuokoje su J.A. P. vaikų neturėjo.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja ir papildomai nurodė, jog duomenų apie tai, kad paveldimas turtas būtų perėjęs valstybei, neturi. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog paveldimas turtas jau būtų priimtas.

Teismas sprendžia, kad pareiškimo esmė aiški, byloje pateikta pakankamai įrodymų pareiškimui išspręsti, pareiškėja O. P. neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos sutuoktinis J. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, santuokos metu pareiškėjos O. P. vardu yra registruotas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-2762.

Valstybės įmonės ,Registrų centras (duomenys neskelbtini) testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruota (duomenys neskelbtini) mirusio J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytų testamentų, taip pat nėra užregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Iš byloje pateikto valstybės įmonės Registrų centras (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinė O. P., gimusi (duomenys neskelbtini)

Į bylą pateiktos pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartis, patvirtina, kad pareiškėja O. P. rūpinasi ir prižiūri butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra duomenų, kad palikėjas J. A. P. buvo surašęs testamentą. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio V. P. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo : pareiškėja naudojasi nekilnojamuoju turtu – butu, dalimi ūkinio pastato, esančiais (duomenys neskelbtini) mokėjo ir moka mokesčius už bute sunaudotą elektros energiją, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus J. A. P., jo palikimą, kuris atsirado po jo mirties ir kurį sudaro nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-2762, faktiškai priėmė ir jį valdo pareiškėja O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad J. A. P. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimas, mirties liudijimas, valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašas, valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartis.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atsiliepimą, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jos sutuoktinio J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.