Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. V. 2011 m. gruodžio 2 d., apie 18.00 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė vieną smūgį peiliu sutuoktiniui A. V. į nugaros sritį, tuo padarė kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą su aortos pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, tai yra tyčia nužudė savo šeimos narį - A. V..

D. V. kalta prisipažino ir parodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ji, vyras A. V. ir jo brolis E. V.. 2011 m. gruodžio 2 d., nuo pat ryto vyras A. V. gėrė alkoholinius gėrimus. Ji taip pat drauge su vyru tą dieną išgėrė 5 – 6 stiklines alaus, tačiau girta nesijautė. Vakare, apie 18 val., A. V. sugrįžus iš parduotuvės, pastebėjo, jog jis vėl turi pilną butelį vyno, o jos piniginė tuščia. Pradėjo priekaištauti, kad išleido paskutinius maistui skirtus pinigus. A. V. taip pat ėmė ją koneveikti, sakydamas, kad jai tik pinigai rūpi ir sudavė tris kartus kumščiu į veido kairę pusę. Vyro smurtą yra patyrusi ir anksčiau, tačiau su tuo buvo susitaikiusi, niekam nesiskundė. Po suduotų smūgių, ji nuėjo į virtuvę apsiraminti. Grįžus jai iš virtuvės, A. V. koneveikti jos nesiliovė. Tą dieną buvo išsivirusi daržoves mišrainei, kurias atvėsinti buvo nunešusi į balkoną. Įėjimas į balkoną yra iš miegamojo kambario, kuriame ir buvo tuo metu A. V.. Eidama į balkoną paimti daržovių, nešėsi peilį, kuris buvo labai aštrus ir smailas. Tuo metu A. V. sėdėjo ant lovos krašto prie balkono durų, atsukęs į ją nugarą. Norėjo pagąsdinti vyrą, kad šis nustotų ją keikti, pridėdama prie jo peilį, tačiau, pati nesuvokdama kaip tai įvyko, rankoje laikytu peiliu dūrė į nugaros dešinę pusę. Smūgis nebuvo gilus, tačiau pataikė į arteriją. Po smūgio suprato, jog A. V. sužeidė, nes peilio galiukas buvo raudonas. Palikusi A. V. sėdintį ant lovos, išbėgo į laiptinę ir joje sutikto žmogaus paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Grįžusi į kambarį, matė, jog A. V. guli lovoje ant nugaros, kojos nuo lovos buvo nusvirę ant žemės, tuo metu jis dar kvėpavo. Pakeitusi A. V. padėtį, užspaudė ranka kraujuojančią vietą. Atvykę medikai bandė A. V. gaivinti, tačiau nepavyko. Peilį, kuriuo sužalojo vyrą, nunešė į virtuvę ir padėjo ant spintelės. Peilio neplovė, tik rankas. Įsitikinusi, kad išgertas alkoholis nusikaltimo padarymui įtakos neturėjo. Be to, išvažiuojant į policiją, kažkuris iš policininkų davė išgerti vyno, po to policijoje buvo alkotesteriu nustatinėjamas girtumo laipsnis. Dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno jis, brolis A. V. ir jo žmona D. V.. 2011 m. gruodžio 2 d. ryte A. V. ir D. V. gėrė 8 laipsnių stiprumo alų. Jis gėrė „Pušyno“ aludėje, todėl vakare grįžo namo neblaivus. D. V. paklausė, kur brolis ir įkišo galvą į jų kambarį. Kambaryje degė stalinė lempa, o brolis tuo metu gulėjo lovoje ant nugaros, nuleistomis ant žemės kojomis. Nei kraujo, nei peilio nematė. D. V. pasakė, kad brolis nebegyvas, iškviesti medikai ir liepė iš buto išvesti šunį. Dalia ir A. V. pykdavosi dėl gėrimo, tačiau nedažnai. Nėra matęs, kad A. V. būtų mušęs D. V., tačiau yra matęs D. V. su prakirsta lūpa. Paties įvykio aplinkybes mena miglotai, nes buvo girtas.

Liudytojas E. Š. parodė, kad 2011 m. gruodžio 2 d., dirbant slaugytoju, jis ir vairuotojas A. R. gavo iš dispečerės pranešimą, kad pagalba reikalinga sužalotam vyrui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, pamatė skersai lovos ant nugaros gulintį liesą vyrą. Jis buvo be gyvybės ženklų: nekvėpavo, nebuvo spaudimo ir širdies veiklos. Apvertę, pamatė tarpumentėje durtinę žaizdą. Kraujo buvo šiek tiek ant patalynės. Kardiograma parodė, kad žmogus miręs. Apie tai informavo policijos pareigūnus. Bute buvo 40-50 metų amžiaus nuo alkoholio apsvaigusi moteris. Ji buvo susijaudinusi ir, atrodo, kad nesuprato, kas čia atsitiko. Kiek vėliau į butą įėjo vyras su šunimi, jis taip pat buvo girtas.

Liudytojas A. R., Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos vairuotojas parodė, kad 2011 m. gruodžio 2 d. pagal iškvietimą su slaugytoju E. Š. nuvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini). Bute rado įstrižai lovos ant nugaros gulintį vyrą, jis nejudėjo ir nekalbėjo. E. Š., atlikdamas pagalbos veiksmus, nustatė, kad žmogus yra miręs. Jis pats sužalojimo nematė, tačiau iš E. Š. žodžių žino, kad žaizda buvo durtinė. Bute tuo metu buvo nuo alkoholio apsvaigusi moteris, tai matėsi iš jos elgesio ir kalbos. Moteris sakė, kad vyras užgriuvo ant peilio.

Liudytojas S. M., Panevėžio VPK vyriausiasis patrulis, parodė, jog 2011 m. gruodžio 2 d. dirbo kartu su patruliu P. M.. Apie 18.27 val. iš budėtojų dalies gavo pranešimą jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra sužalotas žmogus. Nuvykus minėtu adresu, ten jau buvo medikai, kurie paaiškino, jog žmogus yra miręs nuo durtinės žaizdos nugaroje. Bute taip pat buvo moteris, kuri prisistatė kaip mirusiojo žmona D. V.. Ji vaikščiojo po namus, buvo išsigandusi, verkė. D. V. buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo sutrikusi ir nerišli, sunkiai orientavosi, kas vyksta aplinkui. Paklausus, kas nutiko, ji pasakė, jog konflikto metu, ji rankoje laikė peilį, o vyras ant peilio užgriuvo. Nuėjus į virtuvę, pati kaltinamoji parodė ant spintelės padėtą peilį, kuris buvo kruvinas. Moteris paaiškino, kad su šiuo peiliu nudūrė savo vyrą. Ant moters kraujo nebuvo, sužalojimų ant jos kūno taip pat nesimatė. Belaukiant operatyvinės grupės, į butą atėjo vyras, kuris buvo taip pat neblaivus. Vyras prisistatė mirusio A. V. broliu E. V.. Būdamas minėtame bute, nematė, kad kuris nors policijos darbuotojas būtų siūlęs D. V. gerti vyną.

Liudytojas P. M., Panevėžio VPK policijos patrulis parodė, kad 2012 m. gruodžio 2 d. budėjo drauge su vyr. patruliu S. M.. Jiedu gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužalotas žmogus. Nuvykę nurodytu adresu, rado medikus, kurie konstatavo žmogaus mirtį. Bute buvo neblaivi kaltinamoji D. V., kuri aiškino, kad konflikto metu vyras užgriuvo ant peilio. Nematė, kad kaltinamoji bute būtų gėrusi alkoholį.

Liudytoja N. V. parodė, jog 2011 m. gruodžio 2 d. kartu su vyru A. V. svečiavosi pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Po 18 val. su vyru laiptais leidosi žemyn. Namo antrame aukšte, iš 87 buto išbėgo pagyvenusio amžiaus moteris, kaip dabar žinoma, D. V., kuri isteriškai prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. D. V. buvo susijaudinusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Vyras A. V. grįžo į tėvų butą iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o ji liko su D. V. laiptinėje. Laukiant laiptinėje, D. V. pasakė, jog ji nudūrė žmogų. Tuo metu iš buto su šunimi išėjo girtas vienas iš buto savininkų – E. V.. Pati į butą užėjusi nebuvo, tačiau suprato, jog sužalotas buvo kitas buto savininkas - A. V.. Tuo metu, kai medikai gaivino A. V., D. V. garsiai ir isteriškai dejavo. Po kiurio laiko medikai konstatavo A. V. mirtį.

Liudytojas A. V. parodė, jog 2011 m. gruodžio 2 d. jis kartu su žmona N. V. svečiavosi pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Apie 18 val., besileidžiant su žmona laiptais žemyn, antrame aukšte sutiko pagyvenusio amžiaus moterį, kaip dabar žinoma, D. V., kuri isteriškai rėkė, jog kviestų greitąją medicinos pagalbą, nes ji nudūrė žmogų. Grįžo į tėvų butą paskambinti greitajai medicinos pagalbai, o žmona liko laiptinėje su D. V.. Po to užėjo į 87 butą, kuriame matė kambaryje skersai lovos ant nugaros gulintį A. V., jo kojos buvo nuleistos ant žemės. Sužalojimų ant A. V. kūno nematė. Virtuvėje ant spintelės matė gulintį peilį. Išėjęs iš buto, nusileido į kiemą laukti greitosios medicinos pagalbos. Atvykę medikai konstatavo A. V. mirtį ir iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytoja A. Z., kaltinamosios kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2011 m. gruodžio 2 d. iš ryto Vilčinskų bute girdėjo garsiai kalbančią D. V.. Dalios ir A. V. šeima jai atrodė normali, tradicinė - išgerdavo tik esant progoms, tačiau yra mačiusi kelis kartus D. V. su kraujosruvomis po akimi. Sutuoktiniai rūpinosi A. V. broliu E. V., kuris kasdien girtaudavo. D. V. ji apibūdina kaip draugišką ir nekonfliktuojančią moterį, jos niekada nėra mačiusi neblaivios. Paties įvykio metu ji nebuvo namie, tačiau matė D. V. pareigūnų išvedamą iš namų. Tuo metu sužalojimų, sumušimų ant jos kūno nepastebėjo.

Liudytoja V. S. parodė, jog D. V. ji pažįsta apie 20 metų. Ją gali apibūdinti kaip draugišką, paslaugią, nekonfliktišką ir ramią moterį. Kartais ji pasiguosdavo, kad jos vyras A. V. geria, ją skriaudžia. Yra mačiusi D. V. su prakirsta lūpa – sakė, kad tai vyro darbas. Guodėsi, kad jai reikia išlaikyti vyro geriantį brolį, kuris viską neša iš namų. Per šventes D. V. taip pat išgerdavo.

Liudytoja B. R. parodė, jog D. V. pažįsta apie 30 metų, nes anksčiau buvo kaimynės. Pažinojo ir jos vyrą A. V.. Pastaruoju metu, kai V-ų šeima atsikėlė gyventi į Tulpių gatvę, susitikdavo retai, tačiau dažnai viena kitai paskambindavo. Tulpių gatvėje esančiame bute gyveno kartu su A. V. broliu E. V.. D. V. vyru nesiskųsdavo, tačiau dejuodavo, kad jo brolis E. V. girtauja ir vagia maistą. Visos D. V. problemos buvo susijusios su E. V.. Pati D. V. nėra sakiusi, kad ją vyras būtų mušęs, tačiau yra mačiusi ją su kraujosruva veide. D. V. yra rami, draugiška ir geranoriška moteris. Jos niekada nėra mačiusi piktos ar agresyvios. A. V. jai taip pat atrodė ramus. Nėra pastebėjusi V-ų piktnaudžiaujant alkoholiu.

Liudytojas Ž. T. parodė, jog D. V. pažįsta apie 30 metų, o A. V. – 35 metus. A. V. buvo jo geriausias draugas. Dalia ir A. V. buvo išvykę uždarbiauti į Airiją, tad jam teko rūpintis jų butu ir šuniu, nes brolis E. V. yra girtuoklis. Apie draugų šeimą nieko bloga negali pasakyti, kaip ir kiekvienoje šeimoje būdavo ir pykčių, ir gerų akimirkų. A. V. buvo ramus, nors ant D. V. veido yra ne kartą matęs kraujosruvas, patinimus. D. V. sakydavo, kad Antanas „uždavė“. Apsvaigusi nuo alkoholio D. V. būdavo labai įkyri, A. V. žodžiais tariant, „gerdavo jo kraują“. D. V. sumuštą paskutinį kartą matė gal praeitą pavasarį. Tačiau jie vienas kitu nesiskųsdavo, po barnių jie susitaikydavo ir toliau gyvendavo. Tiek Dalia, tiek A. V. sakingai išgerdavo. Begerdami kartais susiginčydavo, apsižodžiuodavo. Dalia yra rami, ji nėra agresyvi ar konfliktiška. Buitimi daugiau rūpinosi D. V.. Ją paskutinį kartą iki įvykio matė gruodžio 1 dieną, ant jos veido jokių sužalojimų ar mėlynių nebuvo. Tuo metu ji buvo blaivi, su A. V. nesipyko.

2011-12-02 apžiūros protokole, nurodyta, jog bute, esančiame Tulpių g. 23-87, Panevėžio m., rastas ant kairio šono gulintis A. V. lavonas. Nugaros dešinėje pusėje, mentės srityje matyti pažeidimas 1,5 cm. ilgio. Virtuvėje, ant spintelės padėtas peilis geltona rankena. Ant peilio geležtės yra raudonos spalvos dėmės (1 t., b.l. 6-9).

2011-12-14 apžiūros metu apžiūrėtas peilis, kurio rankena geltono metalo. Ties peilio smaigaliu yra rudos spalvos dėmės (1 t., b.l. 10-11). Šį peilį D. V. atpažino daiktų parodymo atpažinti metu, paaiškindama, kad juo dūrė A. V. į nugaros sritį (2 t., b.l. 55 psl.).

Specialisto išvadoje Nr. pM 490/11/12 (05) nurodyta, jog makroskopiškai įvertinti marfologiniai požymiai durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos nugaroje su aortos pažeidimu ir papildomai tyrimui pateikto peilio. Duomenų, kurie leistų atmesti galimybę, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu peiliu, nenustatyta (1 t., b.l. 38). Specialisto išvadoje Nr. pM 490/ll/12 nurodyta, kad jokios persirgtos ar galimos ligos neturėjo įtakos A. V. mirčiai (1 t., b.l. 40).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M490/11(50) nurodyta, kad A. V. mirė nuo durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos nugaroje su aortos pažeidimu. Specialistas nustatė, kad padaryta 1,3 cm. ilgio kiauryminė žaizda krūtinės nugarinėje dešinėje pusėje su kiauryminiu aortos krūtininės dalies sužalojimu, kuri sąlygojo ūmų vidinį nukraujavimą bei šoką. Pagal lavoninius reiškinius nuo A. V. mirties iki ekspertizės darymo (2011-12-06 d. 11:30 val.) galėjo praeiti 3-6 paros. Durtinė - pjautinė kiauryminė žaizda, padaryta vienu trauminiu poveikiu kelių - keliolikos minučių laikotarpyje iki A. V. mirties. Duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu galėjo būti peilis, kuris smigo į nugaros dešinę pusę su polinkiu į dešinę nukentėjusiojo atžvilgiu. A. V. lavone kovos ir savigynos žymių nėra. Nukentėjusysis po durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos nugaroje su aortos pažeidimu padarymo iki sąmonės praradimo galėjo atlikti veiksmus (pvz.: judėti, gintis, šaukti). Po žaizdos padarymo, nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. A. V. kraujyje rasta 2,97 promilės etilo alkoholio, gyviems asmenims tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį (1 t., b.l. 35-36)

Iš specialisto išvados Nr. G 1348/11(05) matyti, kad D. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje ir kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų poveikių metu kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Gelsvas kraujosruvų atspalvis rodo tai, kad jos padarytos galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2011 m. gruodžio 2 d. Dėl nustatyto sužalojimo D. V. sveikata sutrikdyta nežymiai. Galimybė D. V. susižaloti pačiai yra mažai tikėtina - tam prieštarauja sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija. Savigynai būdingų sužalojimų ant D. V. kūno nenustatyta (2 t., b.l. 51).

2012-02-13 drabužių apžiūros protokole, nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo A. V. rūbai. Sportinio džemperio nugaros dešinėje pusėje, 18 cm. atstumu nuo kaklo siūlės matyti 1 cm ilgio horizontalus mechaninis pažeidimas. Ant džemperio nugaros pusės matyti raudonos spalvos dėmės. Sportinių marškinėlių nugaros pusėje yra 1 cm horizontalus mechaninis pažeidimas (1 t., b.l. 52-53).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad D. V. 2011 m. gruodžio 2 d., 20.28 val. nustatytas 1,88 prom. girtumas (2 t., b.l. 52).

D. V. psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (2 t., b.l. 60).

Panevėžio teismo psichiatrijos tarnybos pateikė išvadą Nr. 97 TPK-161/2011, kurioje nurodyta, kad D. V. yra psichiškai sveika, skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę jai netikslinga ( 2 t. b.l. 54).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Atlikus teismo medicinos ekspertizę, nustatyta, kad A. V. mirė nuo durtinės - pjautinės kiauryminės žaizdos nugaroje su aortos pažeidimu, kuris sąlygojo ūmų vidinį nukraujavimą bei šoką. Kaltinamoji D. V. prisipažino nužudžiusi savo vyrą A. V. ir papasakojo nužudymo aplinkybes. Nurodė, kad eidama į balkoną, nešėsi peilį, kuris buvo labai aštrus ir smailas. Tuo metu ant lovos prie balkono durų sėdėjęs A. V., kuris buvo nugara pasisukęs į kaltinamąją, nesiliovė jos įžeidinėjęs ir koneveikęs. Norėjo pagąsdinti, kad šis liautųsi ją keikti, pridėdama prie jo peilį, tačiau, pati nesuvokdama kaip tai įvyko, rankoje laikytu peiliu dūrė į nugaros dešinę pusę. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. M. parodė, jog D. V. įvykio vietoje pateikė virtuvėje ant spintelės padėtą peilį, kuris buvo kruvinas ir paaiškino, kad šiuo peiliu nudūrė savo vyrą. Pagal specialisto išvadą Nr. pM 490/11/12 (05) nenustatyta duomenų, kurie leistų atmesti galimybę, kad A. V. padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu (1 t., b.l. 38). Seka, kad D. V. smūgis peiliu A. V. į nugaros sritį buvo tiesioginė A. V. mirties priežastis, t.y. D. V. nužudė savo vyrą A. V..

Apie kaltininkės tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Kaip jau minėta, D. V. tvirtino, kad nužudyti vyro nenorėjo, tačiau, paveikta vyro priekaištų ir smurto, nesuvokdama kaip tai įvyko, rankoje laikytu peiliu dūrė į nugaros dešinę pusę. Teismas neabejoja, kad įvykio dieną A. V. žmonos atžvilgiu naudojo smurtą – tai patvirtina specialisto išvada Nr. G 1348/11(05), kurioje nurodyta, kad D. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje ir kairiame skruoste, kurie padaryti ne mažiau kaip trijų poveikių metu kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiu ar panašiai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2011 m. gruodžio 2 d. Teisiamojo posėdžio metu D. V. teigė, kad smurtą jos atžvilgiu vyras naudojo ir anksčiau. Jos žodžius patvirtino ir liudytojai A. Z., V. S., B. R. ir Ž. T., ne kartą matę ant kaltinamosios veido kraujosruvas, patinimus ar prakirstą lūpą. Taigi, žinodama, jog neblaivus vyras yra konfliktiškas ir dėl to buvo ne kartą nukentėjusi, vis tiek drauge su juo įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, A. V. pradėjus smurtauti ir koneveikti ją, neadekvačiai vyro veiksmams peiliu dūrė į gyvybiškai svarbią kūno vietą. Kaip jau minėta, konfliktai, lydimi smurto, tarp sutuoktinių vykdavo ir anksčiau, todėl A. V. veiksmai nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų sukelti nuteistosios didelį susijaudinimą, juolab, kad dūris peiliu nebuvo staigus atsakas į sutuoktinio panaudotą smurtą. Tačiau kaltinamosios elgesys po vyro sužalojimo rodo, kad vyro mirties ji nesiekė ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų jo gyvybei išgelbėti. Išsigandusi ką padarė, ėmėsi priemonių padėti sužalotam vyrui. Jos iniciatyva kaimynas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurios belaukiant, ji laikė užspaudusi žaizdą, kad vyras nenukraujuotų. Iš liudytojų parodymų matyti, kad D. V. verkė, dejavo ir buvo labai išsigandusi. D. V. yra psichiškai sveika (2 t., b.l. 54), todėl, nėra abejonių, kad psichikos sutrikimų neturintis žmogus, suduodamas aštriu ir smailiu peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – nugarą, suprato, kad kelia pavojų žmogaus gyvybei, numatė pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Darytina išvada, kad D. V. netiesiogine tyčia nužudė šeimos narį - sutuoktinį A. V., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji prisipažino nužudžiusi vyrą, išsamiai papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). D. V. aktyviais veiksmais bandė išvengti padarinių – jos iniciatyva buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, po to laikė užspaudusi žaizdą, kad A. V. nenukraujuotų. Tai taip pat lengvina jos baudžiamąją atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Nors kaltinamoji teigia, kad apsvaigimas nuo alkoholio įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo, tačiau, nėra abejonės, kad nustatytas 1,88 prom. girtumas, kuris buvo akivaizdus ją mačiusiems asmenims (E. Š., A. R., S. M., P. M., N. V.), įtakojo gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, tinkamai vertinti to, kas vyksta, t.y. turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai vertintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

D. V. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos l29 str. 2 d. 3 p. sankcijoje, negalima.

Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad D. V. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, nedirba, tačiau registruota darbo biržoje. Ją ilgus metus pažinojusių asmenų charakterizuojama tik teigiamai, kaip rami, paslaugi ir nekonfliktuojanti moteris, tačiau dėl jos padaryto nusikaltimo kilo nepataisomos pasekmės – nužudytas žmogus. Kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas – jis buvo padarytas spontaniškai, kilus konfliktui. Minėtos aplinkybės rodo mažesnį kaltinamosios pavojingumą. Byloje yra dvi BK 59 str. 1 p. ir 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, D. V. skirtina bausmė, artimesnė sankcijoje nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – A. V. ir D. V. drabužiai, peilis ir biologiniai lyginamieji pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

D. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę D. V. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. gegužės 17 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 17 d., išbūtus sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą D. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus - A. V. ir D. V. drabužius, peilį ir biologinius lyginamuosius pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.