- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- AN2-230-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00262-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. G.
- Pažeidėjas
- M. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria tenkintas iš dalies administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. skundas. Patikslintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 3 d. nutarime suformuluotas kaltinimas nurodant, kad M. G. 2021 m. liepos 19 d., apie 16 val. 35 min., ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, viešoje vietoje, parduotuvėje „I.“, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės parduotuvės kasoje kvėpuodamas ir bendraudamas su šalia dirbusia parduotuvės darbuotoja, kur akivaizdžiai neišlaikytas 2 metrų atstumas, taip sukeldamas pavojų išplisti COV1D-19 ligai, ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. kovo 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4603-2022 dėl nuobaudos pakeistas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalimi, M. G. paskirta 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucija 2022 m. kovo 3 d. nutarimu M. G. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskyrė 500 Eur baudą už tai, kad jis ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, laikotarpiu viešoje vietoje, parduotuvėje „I.“, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės parduotuvės kasoje kvėpuodamas ir bendraudamas su šalia dirbusia parduotuvės darbuotoja, kur akivaizdžiai neišlaikytas 2 metrų atstumas, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje tenkintas iš dalies M. G. skundas. Patikslintas Institucijos 2022 m. kovo 3 d. nutarime suformuluotas kaltinimas nurodant, kad M. G. 2021 m. liepos 19 d., apie 16 val. 35 min., ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, laikotarpiu viešoje vietoje, parduotuvėje „I.“, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės parduotuvės kasoje kvėpuodamas ir bendraudamas su šalia dirbusia parduotuvės darbuotoja, kur akivaizdžiai neišlaikytas 2 metrų atstumas, taip sukeldamas pavojų išplisti COV1D-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų. Institucijos 2022 m. kovo 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4603-2022 dėl nuobaudos pakeistas ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi M. G. paskirta 250 Eur dydžio bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. G. prašo: 1) panaikinti Institucijos 2022 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4603-2022 ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti; 2) netenkinus 1 punkte nurodyto prašymo pareiškėjo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą.
3.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl jo kaltės būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – 2021 m. birželio 30 d. sprendimo V-1563 1.1 papunktį, kuriuo parduotuvių veiklos vykdymą organizuojantys subjektai ar administracijos įpareigoti užtikrinti, kad vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Todėl parduotuvė turėjo informuoti lankytojus prieš jiems patenkant į parduotuvę, kad būtina dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, lankytojams paprašius informuoti, koks teisės aktas numato pareigą dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
3.2. Apelianto teigimu, jis atvyko ir laisvai pateko į parduotuvę, jokių įspėjamųjų ženklų, kad parduotuvėje privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, nepastebėjo. Be to, nenustatyta, kad parduotuvėje ar prie įėjimo 2021 m. liepos 19 d. būtų įspėjamieji ženklai, pats vaikščiojo apie 10 minučių parduotuvėje ir niekas nepriėjo, neįspėjo apie pareigą dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę ir koks teisės aktas tokią pareigą numato.
3.3. Pareiškėjas pažymi, kad tik po to, kai priėjo prie parduotuvės kasos, joje tuo metu dirbusi darbuotoja atsisakė aptarnauti pareiškėją dėl to, kad jis nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Pareiškėjui paprašius nurodyti teisės aktą, kuriuo vadovaujantis reikalaujama parduotuvėje dėvėti kaukę, taip pat ir koks teisės aktas suteikia teisę neaptarnauti pirkėjo, jei šis nedėvi kaukės, darbuotoja atsisakė pateikti bet kokius paaiškinimus.
3.4. Pareiškėjas daro išvadą, kad nurodytų faktinių aplinkybių visetas neginčijamai įrodo, kad jis nėra kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo – šiuo atveju atsakomybė už įvykį tenka parduotuvės administracijai, kuri neįvykdė operacijų vadovo sprendimu parduotuvės administracijai duoto įpareigojimo užtikrinti, kad pareiškėjas būdamas parduotuvėje dėvėtų nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, neįspėjo pareiškėjo, leido laisvai patekti į parduotuvę be kaukės ir būti joje apie 10 minučių. Tokiu būdu leido pareiškėjui pagrįstai manyti, kad jokio teisės akto pažeidimo nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios kaukės jis nedaro.
3.5. Pareiškėjo manymu, nors ir pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes sumažindamas paskirtą baudą, tačiau sprendžiant pareiškėjo kaltės klausimą vertino netinkamai, kadangi nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pažeidimo nebūtų padaręs, jei parduotuvė būtų įvykdžiusi jai tenkančią pareigą pirkėjus tinkamai informuoti apie jų pareigą dėvėti kaukes ir neįleisti pirkėjų, kurie nedėvi kaukių.
3.6. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai yra pripažintas kaltu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad pavojus išplisti užkrečiamai ligai (COVID-19) egzistuoja tiek tuo atveju, kai asmuo kaukę dėvi, tiek tuo atveju, kai asmuo kaukės nedėvi. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad asmuo, kuris dėvi kaukę, nesukelia pavojaus išplisti ligai arba, kitaip tariant, tas asmuo, kuris kaukę dėvi, taip pat kelia pavojų plisti ligai kaip ir tas asmuo, kuris kaukės nedėvi. Pareiškėjo manymu, nėra reikšminga, kuris iš jų kelia didesnį pavojų plisti ligai, kadangi ANK 45 straipsnio 4 dalis taikytina tik už tokius pažeidimus, kuriais buvo sukeltas pavojus, nenurodant didesnis ar mažesnis, išplisti užkrečiamai ligai. Tai reiškia, kad jei tas asmuo, kuris dėvi kaukę, taip pat kelia pavojų išpisti ligai, asmuo, kuris nedėvi kaukės, negali būti baudžiamas už tai, kad jis sukėlė pavojų išplisti ligai, nes toks pavojus būtų kilęs ir tuo atveju, jei asmuo kaukę būtų dėvėjęs.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. R. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas žodinio proceso tvarka objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo M. G. skundą dėl Institucijos 2022 m. kovo 3 d. priimto nutarimo ir paskirtą 500 eurų baudą pakeitė į 250 eurų dydžio baudą.
4.2. Institucijos atstovas pabrėžia, kad skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjo M. G. apeliacinis skundas atmetamas
3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš M. G. apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti jį kaltu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Pasak apelianto, nurodytų faktinių aplinkybių visetas neginčijamai įrodo, kad jis nėra kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo – šiuo atveju atsakomybė už įvykį tenka parduotuvės administracijai.
4. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria tenkintas iš dalies administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. skundas, patikslintas nutarime suformuluotas kaltinimas ir Institucijos 2022 m. kovo 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4603-2022 dėl nuobaudos pakeistas, ir M. G. paskirta 250 Eur dydžio bauda, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
5. ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį atsako asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, sukėlusią pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti, be paminėtų teisės norminių aktų pažeidimo, būtina ir papildomų dviejų sąlygų visuma: 1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) ji padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, veika pagal nurodyto straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama.
6. Nagrinėjamu atveju M. G. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2021 m. liepos 19 d. apie 16.35 val., ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, laikotarpiu viešoje vietoje, parduotuvėje „I.“, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, parduotuvės kasoje kvėpuodamas ir bendraudamas su šalia dirbusia parduotuvės darbuotoja, kur akivaizdžiai neišlaikytas 2 metrų atstumas, taip sukeldamas pavojų išplisti COV1D-19 ligai, ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų, kuris, be kita ko, įpareigoja vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes.
7. Pareiškėjas pripažįsta, kad būdamas parduotuvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės. Tačiau ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo remdamasis tuo, kad parduotuvė neįvykdė minėtų operacijų vadovo įpareigojimų užtikrinti, kad parduotuvės klientai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones ir leido laisvai vaikščioti parduotuvėje be apsaugos priemonių. Apygardos teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu ir pabrėžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. G. kaltę pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Šiame kontekste pabrėžiama, kad kaltės turinys vertinamas ne vien pagal asmens, padariusio konkrečius veiksmus, paaiškinimus, t. y. kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė atitinkamus asmens veiksmus ir kokių padarinių buvo siekiama, bet ir pagal kitų byloje surinktų duomenų visumą, kurie apibūdina asmens padarytus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, situaciją, kurioje tokie veiksmai buvo padaryti.
9.1. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, tai patvirtino ir pats M. G. pirmosios instancijos posėdžio metu bei apeliaciniame skunde, kad jis užėjo į parduotuvę ir nedėvėdamas nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių vaikščiojo apie 10 minučių.
9.2. Iš byloje esančių CD kompaktiniame diske vaizdo įrašų taip pat matyti, kad parduotuvėje prie kasos stovi M. G., šalia jo, iš abiejų pusių, neužtikrinant saugaus atstumo, stovi du parduotuvės klientai ir už prekystalio yra darbuotoja. Visi įraše užfiksuoti asmenys, išskyrus M. G., dėvi nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes. Vaizdo įraše 01.30 min. prie M. G. prieina ir kita parduotuvės darbuotoja, kuri dėvi apsauginę kaukę, ir kalbasi su M. G..
8. Paminėti bylos duomenys patvirtina, kad M. G. būdamas parduotuvėje ir nedėvėdamas nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių neabejotinai pažeidė operacijų vadovo sprendimu įtvirtintus įpareigojimus asmenims uždarose paslaugų teikimo vietose dėvėti kaukes ir tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Apelianto teiginiai, kad paminėti įpareigojimai taikomi tik parduotuvės administracijai, yra niekuo nepagrįsti ir laikytini tik apelianto subjektyvia nuomone, kadangi būdamas parduotuvės „I.“ patalpose jis privalėjo dėvėti jo nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, tačiau to nepadarė ir taip sukėlė pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamai ligai. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas ar aplink jį buvę asmenys būtų sirgę COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina M. G. veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina pastarojo atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl parduotuvės nepakankamai atsakingų veiksmų kontroliuojant, ar parduotuvės lankytojai laikosi įpareigojimų, yra reikšmingos, kurios ir buvo įvertintos apylinkės teismo bei pareiškėjui pagrįstai sumažinta bauda, tačiau toks neapdairus parduotuvės elgesys nepašalina M. G. kaltės nagrinėjamu atveju. Tai, kad Institucijos, apylinkės teismo priimti sprendimai neatitinka pažeidėjo lūkesčių, byloje surinkti įrodymai įvertinti ne taip, kaip jis to tikėjosi, nereiškia, kad byla išnagrinėta neišsamiai, o priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
9. Apeliaciniame skunde, be kita ko, prašoma pareiškėjo veiksmus vertinti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Tokia išvada daroma teigiant, kad pavojus išplisti užkrečiamai ligai (COVID-19) egzistuoja tiek tuo atveju, kai asmuo kaukę dėvi, tiek tuo atveju, kai asmuo kaukės nedėvi. Sutinkama, kad pavojus išlieka net ir dėvint apsaugos priemones, tačiau tokie asmenys nėra traukiami administracinėn atsakomybėn, nes laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų.
10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 45 straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKĮ) nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-648/2022, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
11. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai Aptariamas ANK 45 straipsnio 4 dalies požymis negali būti be turinio, apibrėžtas vien abstrakčiomis frazėmis apie pavojaus sukėlimą. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kaip pasireiškė pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ligoms, įvardytos tam reikšmingos aplinkybės, pvz., kontakto tarp asmenų pobūdis, trukmė, ar naudotos apsaugos priemonės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-648/2022, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
12. Nagrinėjamu atveju aktuali COVID-19 liga, už kurios išplitimo pavojaus sukėlimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpiu M. G. nubaustas, yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis, ši labai dideliu užkrečiamumu pasižyminti liga, be kita ko, plinta perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Ypač spartus ligos plitimas pasireiškia asmenims tarpusavyje kontaktuojant uždarose patalpose. Svarbu ir tai, kad prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Asmenys gali užsikrėsti šia liga ir nekontroliuojamai ją platinti net patys to nežinodami.
13. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. G. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų, kuris įpareigoja vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes. Šį įpareigojimą M. G. pažeidė būdamas parduotuvėje „I.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Pažeidėjui paminėtoje uždaroje patalpoje nedėvint apsauginės veido kaukės šalia buvo ir kitų asmenų – kitų pirkėjų, kurie buvo nesaugiu atstumu nuo pažeidėjo, taip pat parduotuvės darbuotojai, su kuriais M. G. tiesiogiai bendravo. Nors pažeidėjas buvo įspėtas, kad bus neaptarnautas, kadangi nedėvi nosį ir burną dengiančios kaukės, tačiau M. G. būdamas be nosį ir burną dengiančios kaukės ir toliau nevengė bendrauti su parduotuvės darbuotojais. Kaip teigia pats pažeidėjas, jis parduotuvėje pravaikščiojo apie 10 minučių be nosį ir burną dengiančios kaukės. Toks laikas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamus mokslinius duomenis, yra reikšmingas užsikrėtimui COVID-19 liga (kartu ir pavojaus išplisti šiai ligai sukėlimui), juolab, kad nagrinėjamu atveju su parduotuvės darbuotojais nedideliu atstumu buvo ir bendraujama, taip pat šalia esant ir kitiems parduotuvės klientams.
14. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Institucija M. G. inkriminuodama ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą ir ginčijamą požymį, o apylinkės teismas pritardamas tokiai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikacijai tinkamai įvertino nagrinėjamą situaciją. Pažymėtina ir tai, kad mokslinių tyrimų, mokslinių studijų duomenys leidžia teigti, kad veido apsaugos priemonių dėvėjimas kartu su kitomis teisės aktais nustatytomis saugumo priemonėmis yra efektyvi priemonė kovojant su COVID-19 ligos plitimu. Todėl apeliacinio skundo argumentai kad apsauginių veido kaukių dėvėjimas visiškai neužkerta kelio išplisti COVID-19 ligai, neatleidžia asmens nuo pareigos laikytis imperatyvių teisės aktais nustatytų saugumo reikalavimų, susijusių su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga (šiuo atveju viešoje vietoje, uždaroje patalpoje tinkamai dėvėti veido apsaugos priemones). Aukštesnysis teismas pažymi, kad tokia praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-387/2022, 2AT-56-387/2022, 2AT-49-719/2022).
15. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
16. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.