Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-795-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-06-04Kauno apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-28Šiaulių apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
2S-795-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-17149-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
J. B.
Ieškovas
L. G.
Skolininkas
J. B.
Kategorijos
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-795-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-17149-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija 121.6.; 122.4.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui J. B..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas J. B. 2014-05-22 pateikė apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo. 2014 m. birželio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi jis buvo įpareigotas per 10 dienų ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus. J. B. 2014-06-11 pateikė naujo turinio apeliacinį skundą, kuriame prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi J. B. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino skundą padavusiam asmeniui. Teismas vertino, kad atsakovas J. B. nepašalino pateikto apeliacinio skundo trūkumų - nurodytu laiku apeliacinio skundo neapmokėjo žyminiu mokesčiu ir nepateikė apeliacinio skundo ir jo priedų kopijų vieno egzemplioriaus. Jis pateikė naujo turinio apeliacinį skundą, ko nenumato įstatymas. J. B. prašydamas jį atleisti nuo žyminio mokesčio nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nemokumą, nurodė, kad gauna pensiją, nenurodydamas dydžio, nepateikė duomenų apie kita pajamas, prašyme nurodė, kad turto neturi, tačiau iš VĮ Registro išrašo Registro Nr. 72/8636 ir Nr. 72/8635 matyti, kad J. B. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė apie 38 500 litų. Teismas vertino, kad nėra pagrindo J. B. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu atsakovas J. B. prašo 2014-06-10 jo apeliacinį skundą laikyti pagrindu; atstatyti apeliacinio skundo padavimo laiką, nes ne dėl jo kaltės buvo atimta galimybė jį skųsti; panaikinti teisėjos D. Kregždienės 2014 m. birželio 2 d., 2014 m. birželio 16 d. nutartis ir 2014 m. kovo 28 d. sprendimą bei gražinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjai, kur turi būti ištirtos visos ginčo aplinkybės, apklausiant ir liudininkus; iki galutinio teismo sprendimo sustabdyti 2014-06-11 vykdomojo rašto Nr. 2-47-237/2014 vykdymą; įvertinti teisėjos D. Kregždienės veiksmus; vadovaujantis objektyvumo, protingumo principais bei teismui nustačius visas aplinkybes ir įvertinus, jog atsakovas galimai neteisus, žyminį mokestį išskaičiuoti iš atsakovo pensijos.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad 2014-06-11 užregistravo apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjos D. Kregždienės neteisingo ir nepagrįsto 2014 m. kovo 26 d. sprendimo dėl paskolintų ir 2002-12-06 neva negrąžintų 12000 Lt L. G.. Teisėja neįteikė atsakovui šaukimo apie posėdžio laiką ir vietą, tokiu būdu atsakovas prarado galimybę dalyvauti teisme ir ginti savo teises nustatant tiesą. Teisėja D. Kregždienė teigė, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką ji paskelbusi Raseinių rajono spaudoje. Tuo metu atsakovas Raseinių rajone negyveno, rajono spaudos pranešimų neskaitė, apie tai teisėją 2014-03-19 raštu informavo atsakovo buvusios gyvenamosios vietos atstovė M. N.. Apie teisėjos D. Kregždienės priimtą sprendimą atsakovas sužinojo tik 2014-05-08 atsitiktinai užėjęs į teismo kanceliariją, kai sprendimas buvo įsiteisėjęs. Tokiu būdu, neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise jį apskųsti.

2. Pažymi, kad 2014-05-22 pateikė apeliacinį skundą Raseinių rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-47-237/2014 dėl 12000 Lt skolos ir 3000 Lt palūkanų priteisimo, prašė atstatyti apeliacinio skundo padavimo terminą. Apeliacinį skundą teisėja priėmė, bet kadangi nebuvo apmokėtas žyminis mokestis, pateiktas vienas apeliacinio skundo egzempliorius ir apeliacinis skundas neatitiko CPK 306 str. 3 d. ir 311 str. numatytų reikalavimų, atsakovas buvo įpareigotas nurodytus apeliacinio skundo trūkumus pašalinti. 2014-06-11 vykdydamas teisėjos D. Rregždienės nurodymus, atsakovas ištaisė trūkumus ir prašė teisėjos atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio, nes yra pensininkas, senyvo amžiaus ir ligotas žmogus. Pensija siekia tik 630 Lt, todėl 450 Lt žyminio mokesčio sumokėti negali, nes būtiniems vaistams ir maistui pinigų nebelieka. Teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi skundą atmetė. Paaiškina, kad teismo 2014 m. birželio 16 d. nurodyti žemės sklypai buvo padovanoti atsakovo sesers nuo paveldėtos tėvų žemės ir tik prieš dvi dienas iki nutarties priėmimo užregistruoti VĮ Registrų tarnyboje, todėl tokios skubos tvarka jų parduoti ir surinkti žyminį mokestį neturėjo jokių fizinių galimybių. Jokių papildomų pajamų, turto neturi, o pensijos dydis pažymėtas. Taip pat neturi galimybių samdyti brangių advokatų ir ginti savo teises kvalifikuotai, kaip to nori teisėja.

3. Mano, kad teisėja tyčiojasi iš atsakovo, nes 2014-06-11, kai buvo paduotas apeliacinis skundas, išdavė vykdomąjį raštą antstolei E. R. vykdyti priimtą nutartį. Tai rodo teisėjos tendencingą nusistatymą atsakovo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties, kuria J. B. apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiški­nama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduoda­mo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 146 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvie­nas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Kaip yra nustatoma ieškinio suma, nurodyta CPK 85 straipsnio 1 dalyje. Kituose ginčuose, t. y. neturtiniuose, taip pat turtiniuose, bet neįkainotuose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, kuris išreiškiamas konkrečia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už apeliacinį skundą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str.4 d.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2011).

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovo J. B. apeliacinį skundą laikė nepaduotu, kadangi J. B. nepašalino pateikto apeliacinio skundo trūkumų - nurodytu laiku apeliacinio skundo neapmokėjo žyminiu mokesčiu ir nepateikė apeliacinio skundo ir jo priedų kopijų vieno egzemplioriaus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė naujo turinio apeliacinį skundą, ko nenumato įstatymas. Pažymėjo, kad J. B. prašydamas jį atleisti nuo žyminio mokesčio nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nemokumą, nurodė, kad gauna pensiją, nenurodydamas dydžio, nepateikė duomenų apie kita pajamas, prašyme nurodė, kad turto neturi, tačiau iš VĮ Registro išrašo Registro Nr. 72/8636 ir Nr. 72/8635 matyti, kad J. B. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė apie 38 500 litų.

Tinkamas žyminio mokesčio sumokėjimas sudaro teisinį pagrindą apeliacinį skundą priimti (CPK 135 straipsnio 2 dalis ir CPK 137 straipsnio 1 dalis). Jei apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 straipsnis), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka įpareigoja šalinti procesinių dokumentų trūkumus jį padavusį asmenį (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, Raseinių rajono apylinkės teismas atsakovo apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Nustatant formalius reikalavimus asmens kreipimuisi į teismą, be kita ko, siekia­ma sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikala­vimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto bylinėjimosi. Dėl to teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio pro­ceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kt. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti apeliacinis skundas, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į atsakovo padėtį, į aplinkybę, kad dėl senyvo amžiaus, lėšų trūkumo atsakovas negali efektyviai ginti savo teisių. Pažymėtina, kad pateikdamas naują apeliacinį skundą, atsakovas iš esmės pridėjo tik prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Šio prašymo padavimas negali būti siejamas su visiškai naujo apeliacinio skundo padavimu. Teismui sprendžiant klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo bei atleidimo nuo žyminio mokesčio, atsakovas nebuvo pateikęs reikiamų įrodymų, pagrindžiančių būtinybę taikyti atleidimo nuo žyminio mokesčio institutą. Atskirajame skunde yra pateikti finansinę atsakovo padėtį įrodantys duomenys. Tesimas vertina, kad, atsižvelgus į specifinę atsakovo padėtį, į teisę į teisminės gynybos prieinamumą, yra pagrindas panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su apeliacinio skundo priėmimo bei atleidimo nuo žyminio mokesčio institutais, atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rasa Bartašienė