Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2024-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1362-1240/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-19
Bylos Nr.
e1-1362-1240/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30544-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Zubkas
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1362-1240/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30544-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.19.3.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 19 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Ražausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos gyventojas, neturintis Latvijos Respublikos pilietybės, vedęs, dirbantis SIA „Vitna“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 06.55 val., (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio A-10 Panevėžys - Pasvalys - Ryga 61,1 kilometre, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančiame automobilyje WV TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos gyventojas V. K. pasiūlė ne mažiau kaip 100 eurų kyšį valstybės tarnautojams - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui K. M. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai V. K. už tai, kad šie vykdydami įgaliojimus neteisėtai neveiktų ir nefiksuotų V. K. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 422 straipsnio 2 dalyje „Lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai“.

2. Kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad jis gerai kalba rusiškai, jo motina lenkė, jo asmens dokumente užrašyta kad jis yra Latvijos Respublikos gyventojas, tačiau ne Latvijos pilietis. Supranta, kuo yra įtariamas ir sutinka duoti parodymus. Lietuvoje jį sustabdė policijos pareigūnai, nustatė girtumą, rašė protokolą. Pareigūnas sėdėjo savo automobilyje, jis stovėjo greta automobilio, taip pat stovėjo pareigūnė šalia jo. Jis daugiau bendravo su pareigūnu vyru. Pareigūnas jam paaiškino, kad už padarytą nusižengimą gresia bauda 150 eurų. Jis (V.K.) siūlė ją sumokėti vietoje, nes taip anksčiau būdavo galima padaryti Latvijoje ar Estijoje. Ar būdavo galima taip sumokėti baudą Lietuvoje, jis nežino, nes niekada neteko mokėti. Jam pareigūnas sakė, kad vietoje baudos sumokėti negalima. Jis (V.K.) sakė pareigūnui, kad čia jie yra tik trise, jis gali sumokėti 150 eurų. Jis pareigūnui nesiūlė kyšio, nesakė tokių žodžių kad „dalinkime baudą ant trijų“. Pareigūnai buvo tik du. Gal pareigūnas ne taip jį suprato. Jis rusų kalbą gerai supranta, ja kalba. Mano, kad čia įvyko nesusikalbėjimas, jo nesuprato pareigūnas. Jis su savimi turėjo grynųjų pinigų ir būtų galėjęs susimokėti baudą vietoje, jei būtų galima. Nenorėjo vaikščioti ir ieškoti bankomatų ir mokėti baudą kortele. Jį pareigūnas perspėjo, kad Lietuvoje gresia baudžiamoji atsakomybė, bet nežino ar jis sakė, už ką gresia. Jis tuos jo žodžius apie baudžiamąją atsakomybę girdėjo, bet nežino kodėl pareigūnas jam taip pasakė. Jis tik norėjo sumokėti baudą pareigūnams vietoje, apie jokį kyšį net negalvojo ir nesiūlė. Norėjo kaip geriau, gavosi blogiau. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes gal pareigūnai ne taip jį suprato, jis tikrai jam kyšio nesiūlė. Paskutiniu metu per Lietuvos Respubliką važiuoja dažnai, apie du kartus į savaitę, važiuoja į Vilnių ir atgal.

3. Kaltinamasis V. K. papildomos apklausos metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra išverstas į rusų kalbą, jis supranta, kuo yra įtariamas. Parodymus jau yra davęs, tik nori juos patikslinti ir pripažinti savo kaltę. 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 06.50 val. jis iš Latvijos atvažiavo į Lietuvą. Lietuvos Respublikos teritorijoje jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą, nustatė 0,15 promilių, už tai jam surašė administracinio nusižengimo protokolą. Paskirtą baudą sumokėjo. Kada pareigūnai formino tą įvykį, pareigūnas vyras sėdėjo tarnybiniame automobilyje, jis stovėjo šalia prie durelių, taip pat šalia buvo pareigūnė moteris. Jo klausinėjo asmens duomenų, buvo pateikęs reikiamus dokumentus. Jis pareigūno klausė, kokia gresia bauda už pažeidimą, jam pasakė kad apie 150 Eur. Jis klausė, kur gali ją sumokėti. Jam paaiškino, kad atsiųs dokumentus paštu. Jis (V.K.) norėjo baudą sumokėti vietoje. Pareigūnas sakė, kad vietoje sumokėti baudą nėra galimybių. Pasakė, kad reikės mokėti internetu. Jis nemoka naudotis internetu, nenorėjo rūpesčių dėl baudos mokėjimo. Turi galimybę paprašyti dukros, kad ji internetu jam padėtų sumokėti baudą, bet nenorėjo jos prašyti. Jis pareigūnams pasiūlė tuos 150 Eur paduoti vietoje, sakė kad taip bus geriau ir jam, ir jiems. Jis turėjo su savimi grynųjų pinigų, turėjo pinigų ir kortelėje. Jį pareigūnas įspėjo, kad už tokias jo kalbas jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Jis (V.K.) pareigūnui pasakė, kad jų niekas nemato, ar panašiais žodžiais, tiksliai neatsimena. Jis norėjo, kad pareigūnai paimtų 150 Eur ir jam nerašytų jokių protokolų. Visiškai prisipažįsta, kad pareigūnams siūlė 150 Eur, taip pasielgė, kad jam būtų paprasčiau ir greičiau. Dirba, sutiktų sumokėti baudą, jei tokia būtų skiriama. Administracine tvarka Lietuvoje jis buvo baustas anksčiau vieną kartą, gal 2022 metais, bet tikslaus laiko neprisimena. Baudė už cigaretes, kurios buvo su baltarusiškomis banderolėmis, jam buvo paskirta bauda, ją sumokėjo atlikdamas pinigų pervedimą. Pervedimą į nurodytą sąskaitą jo vardu atliko kitas asmuo. Dėl savo netinkamo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Liudytojo K. M. parodymais. Jis parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. naktį jis dirbo viename ekipaže kartu su vyresniąja tyrėja V. K. (duomenys neskelbtini), visai prie pasienio su Latvija, kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, 61,1 kilometre, apie 06.00 val. jie vykdė policinę priemonę skirtą nustatyti neblaivius vairuotojus. Toje vietoje yra automobilių stovėjimo aikštelė, čia dažniausiai stoja vilkikų vairuotojai. Pastebėjo kaip nuo Latvijos pusės į Lietuvą keliu artėja vilkikas su puspriekabe. Vairuotoją stabdė šviesą atspindinčiais elementais lazdele. Vairuotojas stabdomas sustojo. Jis buvo vienas, be keleivių. Jis priėjo prie vairuotojo, pasakė kad reiks pasitikrinti bekontakčiu alkoholio matuokliu. Vairuotojas papūtė, prietaisas parodė, kad yra aptikta alkoholio. Paprašė vairuotojo pasukti nuo kelio į aikštelę, kadangi reikėjo patikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą ir su transporto priemone pasitraukė nuo kelio į nurodytą vietą. Netrukus vairuotojas atėjo prie tarnybinio automobilio. Liudytojas jo paklausė, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį. Vairuotojas pasakė, kad iš vakaro, apie 21.00 val. gėrė alaus. Liudytojas su vairuotoju bendravo rusų kalba, kurią jis puikiai moka ir supranta. Ant vairuotojo pažymėjimo buvo nurodyta, kad vairuotojas yra V. K., jis Latvijos pilietis. Liudytojas vairuotojui paaiškino, kad alkoholio matuokliu patikrins jo neblaivumą. Vairuotojas sutiko būti tikrinamas alkoholio matuokliu, jam tikrinimas buvo atliekamas 2 kartus, darant pertrauką. Pirmu tikrinimu buvo nustatytas 0,25 promilės, antru tikrinimu - 0,17 promilių neblaivumas. Buvo užpildytas asmens neblaivumo tikrinimo aktas, vairuotojas pasirašė jame, sutiko su rodmenimis. Jis vairuotojui paaiškino kad Lietuvoje pagal jų įstatymus vilkiko vairuotojam taikomi griežti reikalavimai, jie privalo vairuoti visiškai blaivūs, t. y. promilės negali viršyti nulių. Liudytojas kompiuteriu pildė protokolą, o vairuotojas stovėjo šalia automobilio, jam iš dešinės pusės. V. K. paklausė, koks yra baudos dydis. Liudytojas pasakė, kad jam gresia bauda nuo 150 Eur. Liudytojui pildant dokumentus, vairuotojas paklausė, ar galima sumokėti baudą vietoje. Liudytojas jam pasakė, kad nėra tokių techninių galimybių. Tada V. K. paklausė, ar jis gali jam tiesiai sumokėti, jis rusų kalba jam pasakė: ,,aš jums paduosiu“. Liudytojas pasakė, kad jam bus atsiųstas laiškas apie paskirtą baudą. V. K. pasakė, kad jis draugiškai, be forminimo gali duoti 150 Eur. Tada liudytojas jo rusiškai paklausė, ar jis supranta, kad siūlydamas pinigus daro nusikaltimą. V. K. sakė, supranta, bet „galima ant trijų“. Jis pasakė kad jie čia trise ir niekas jų daugiau nemato. Tada liudytojas suprato, kad jis siūlo jam ir kolegei kyšį ir pats puikiai supranta, kad jis siūlo kyšį. V. K. iš pradžių klausinėjo, kaip būtų galima sumokėti baudą: ar galima kortele, ar galima vietoje, ar galima mokėti jam tiesiogiai. Kada jam pasakė, kad galima dalinti baudą ant trijų ir kad jų niekas nemato, liudytojas įsitikino, kad jis nori išvengti baudos mokėjimo. Po tokių jo žodžių liudytojas jam rusų kalba pasakė, kad jeigu taip, tai jam reikės važiuoti KPZ, t. y. jis ir kiti vairuotojai tikrai supranta, kad tos raidės reiškia kalėjimą, laikiną sulaikymą. Jis pasakė, kad nereikia. Liudytojas kolegei pasakė, kad vairuotojas padarė nusikaltimą ir reikia įforminti šį įvykį. Kol liudytojas bendravo su vairuotoju ir pildė dokumentus, pareigūnė V. K. visą laiką buvo šalia tarnybinio automobilio. Liudytojas supranta rusų kalbą, ja kalba ir tikrai suprato, kad vairuotojas jam ir kolegei siūlė kyšį, siūlydamas 150 Eur dalinti ant trijų, t. y. jam, kolegei po 50 Eur, ir jis save priskaičiavo kaip dalininką jo pasiūlytos sumos. V. K. kyšį jam ir kolegei siūlė už tai, kad jam nebūtų surašytas protokolas už jo padarytą ANK 422 straipsnio 2 dalies pažeidimą, t.y. vairavimą neblaiviam.

3.2. Liudytojos V. K. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju K. M.. Apie 06.00 val., Pasvalio r., kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga 61.100 km., buvo vykdoma krovininių automobilių vairuotojų blaivumo kontrolė. Blaivumo kontrolė buvo vykdoma prie sienos su Latvijos Respublika, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančioje automobilių sustojimo aikštelėje. Apie 06.55 val., K. M. sustabdė krovinį automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoją patikrinęs bekontakčiu alkoholio detektoriumi nustatė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Liudytoja priėjo prie pareigūno K. M., kuris nurodė, kad reikalinga vairuotoją patikrinti kitu alkotesteriu. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, pirmu tikrinimu jam nustatytas 0.25 prom., neblaivumas. Krovininio automobilio vairuotojas pateikė savo bei krovininio automobilio dokumentus. Vairuotojui V. K. buvo išaiškinta, jog reikės laukti antro tikrinimo. Vairuotojas bendravo rusų kalba, jis prisistatė kaip Latvijos Respublikos gyventojas. Liudytoja rusų kalbą supranta, gali susikalbėti. Liudytoja tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu SAMSUNG skenavo vairuotojo pažymėjimą, į programėlę įvedė reikiamus duomenis. Praėjus penkiolikai minučių, liudytoja automobilio vairuotojui antrą kartą patikrinimo blaivumą, jam buvo nustatyta 0.17 prom. neblaivumas. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio vietoje, pareigūnas K. M. registravo administracinį nusižengimą. Liudytoja stovėjo šalia jo, krovininio automobilio vairuotojas stovėjo prie jų, jai už nugaros. Paėmusi tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, ji skenavo alkotesterį, įvedinėjo reikiamus duomenis. V. K. pasiteiravo, koks yra leidžiamas neblaivumas vairuojant transporto priemones Lietuvoje. Pareigūnas K. M. jam išaiškino tvarką. V. K. pasiteiravo, kokia jam gresia bauda už padarytą administracinį nusižengimą. K. M. jam paaiškino, kad jam gali būti skirta 150 Eur bauda, kuri jam bus paskirta vėliau. Tada V. K. pradėjo sakyti, ar galima dabar iš karto sumokėti baudą. Jam buvo atsakyta, kad tokių galimybių nėra. V. K. sakė, kad jiems paduos pinigus. Jam buvo išaiškinta, kad pranešimą apie paskirtą baudą jis gaus paštu. Netrukus jis pradėjo kalbėti, kad gali sumokėti 150 Eur be protokolo surašymo, taip bus geriau ir jam, ir jiems. Pareigūnas K. M. jį įspėjo, kad jis daro nusikalstamą veiką ir gali atsidurti areštinėje. Vairuotojas toliau sakę, kad čia jų niekas nemato, jie tik trys, todėl galima baudą padalinti ant trijų, jam tai užimtų mažiau laiko. Visą laiką su V. K. buvo bendraujama rusų kalba, su juo bendravo pareigūnas K. M.. Liudytoja V. K. nieko neaiškino, jų pokalbio nepertraukinėjo. Vairuotojas ir K. M. susikalbėjo, suprato vienas kitą. Kada po K. M. įspėjimo vairuotojas pasakė, kad jų čia niekas nemato, jis gali sumokėti jam 150 Eur, arba baudą dalinti ant trijų, K. M. jai pasakė, kad jis įformins šį įvykį kaip kyšio siūlymą. Vairuotojas pinigų nebuvo išsitraukęs iš piniginės, tačiau iš to, kaip jis siūlė čia pat juos paduoti už padarytą administracinį nusižengimą, suprato kad jis turėjo grynųjų pinigų.

3.3. 2024 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Pasvalio r., kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga 61.100 km. prie Latvijos Respublikos sienos esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Automobilių stovėjimo aikštelės pagrindas yra asfaltas. Žiūrint nuo įvažiavimo iš Latvijos į Lietuvą kairėje pusėje stovi tarnybinis policijos automobilis VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas skiriamaisiais ženklais „POLICIJA“. Dešinėje pusėje žiūrint nuo įvažiavimo į Lietuvą, netoli žalios vejos stovi krovininis automobilis DAF XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE (duomenys neskelbtini). Abu automobiliai stovi priekiais į pietų pusę.

3.4. 2024 m. spalio 24 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno K. M. „body“ kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnas stovi šalia krovininio vilkiko kabinos, rusų kalba bendrauja su užvestoje transporto priemonėje sėdinčiu vyru (V. K.). Pareigūno ir V. K. pokalbį iš rusų kalbos į lietuvių kalbą raštu išvertė vertėja Irena Potašenko, kuri įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį). Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kaip pareigūnas paima iš vairuotojo jo dokumentą, ateina prie tarnybinio automobilio ir įsėda į jį. Krovininio automobilio vairuotojas pastato transporto priemonę į kelkraštį. Netrukus prieina vairuotojas V. K.. Pareigūnas su kolege V. K. kalbasi tarpusavyje apie įvykio įforminimą, apie darbo rezultatus. Priėjęs vairuotojas pateikia prieš tai paprašytus pateikti dokumentus. Pareigūnas kolegės paprašo įsijungti savo telefoną. Pareigūnas telefonu užfiksuoja alkotesterio rodmenis. V. K. pasižymi numerį, laiką, rezultatą, asmens kodą, vardą, pavardę, gimimo datą. Pareigūnas nufotografuoja pateiktus dokumentus. Pareigūnas pasiima nešiojamąjį kompiuterį, suveda į jį reikiamus duomenis. Prieina artyn vairuotojas. Pareigūnas į kompiuterį suvedinėja jo asmens duomenis. Atliekamas antras tikrinimas alkotesteriu. Nustatytus rodmenis suveda į kompiuterį. Vaizdo įrašo 26:40 min. pareigūnas K. M. nurodo, kad bus bauda ir teisės nebus atimto dėl šito pažeidimo. Vyras pasidomi, kur reikės apmokėti. Pareigūnas nurodo, kad bauda galima sumokėti internetu. V. K. pasako: „Tai aš jums sumokėčiau 150 eurų ir išsiskirtume. Koks skirtumas, viršininke?“ (juokdamasis). Pareigūnas nurodo, kad negalima čia mokėti. V. K. vėl sako: „Sumokėčiau tuos 150 eurų ir tiek <..> išsiskirtume, ir jums gerai, ir man gerai. O tai tie popieriai… popieriai… Internetai, bankai ...“. Pareigūnas pasako, kad už tokį siūlymą gresia baudžiamoji atsakomybė. V. K. nurodo: „Čia gi nieko nėra, mes juk trise“. Tuomet pareigūnas nurodo, kad jei dar kartą pasiūlys susimokėti vietoje, V. K. atsidurs areštinėje.

3.5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. 2024 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus“, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip liudytojo K. M. apklausos protokole.

3.6. Iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 3 metus nustatyta, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 4 d. protokolu su administraciniu nurodymu už ANK 463 straipsnio 4 dalies pažeidimą nubaustas 175 Eur bauda su tabako gaminių konfiskavimu. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijoje nurodoma, kad V. K. paskirta bauda 2022 m. vasario 18 d. pavedimu buvo apmokėta iš V. M. banko sąskaitos. 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 422 straipsnio 2 dalies pažeidimą nubaustas 150 Eur bauda.

2. BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-105/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo.

3. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo V. K. parodymai, liudytojų K. M., V. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai, patvirtina, kad V. K. pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams K. M. ir V. K. už pageidaujamą jų neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nefiksuoti V. K. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra atlikdamas inkriminuojamus veiksmus, suvokė jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad V. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

4. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

5. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

6. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kt. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, veika baigta. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka. Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Dirba SIA „Vitna“ vairuotoju. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą, kurios dydis neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas) numatytas minimalus – 102 MGL (5100 Eur) dydžio.

7. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8. Kaltinamajam V. K. paskirtos karomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 102 MGL (5100 Eur) (penkių tūkstančių šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskiriant galutinę bausmę – 68 MGL (3 400 eurų) (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. K., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų raštinei.

Išaiškinti V. K., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. K., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marius Zubkas