- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- M1-78-671/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33395-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones P. Č., jo atstovui pagal įstatymą V. Č.,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-operatoriumi, neteistam, įtariamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. Č.2016-07-16 apie 17 val. 10 min., viešoje vietoje-parduotuvėje "Čia Market", esančioje adresu Žemaitės 26, Telšiai, įžūliu elgesiu, tyčia suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau 4 smūgius R. K. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarė kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus veide ir nežymiai sužalojo R. K., bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
Įtariamasis P. Č. savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad tą dieną su draugu važiavo prie ežero. Sustojo prie parduotuvės nusipirkti cigarečių, draugas pasiliko mašinoje. Atėjęs į parduotuvę, atsistojo į eilę. Priekyje jo stovėjo R. K. ir rankose turėjo dvi skardines alaus. Pardavėja jo paprašė duoti alaus skardines, kad galėtų jas nuskanuoti. R. K. pradėjo šypsotis, vos ne flirtuoti su ja. Padavė jai vieną skardinę, pardavėja paprašė ir antros. Kai jis padavė antrą skardinę, pardavėja padėjo tą alų į šoną. Nepardavė alaus todėl, kad R. K. iš jos tyčiojosi. Jis pasakė: „darykit kažką, nenoriu laukti visos dienos, kol jūs baigsit flirtuoti“. Kai pardavėja jam atidavė pinigus, R. K. išėjo iš eilės. Priėjęs prie pardavėjos, jis parodė ko nori ir pajuto smūgį į pakaušį. Po smūgio jis automatiškai atsisuko ir pamatė R. K.. Tiesiog gynėsi, nes R. K. užsimojo. Jam buvo suduotas stiprus smūgis į pakaušį. Pajuto kaulo atsitrenkimą į kaulą. R. K. buvo agresyviai nusiteikęs. Jį ištiko gynybinis stresas. Jis trenkė atgal. R. K. norėjo ant jo pulti, taip ir įvyko muštynės. R. K. žiūrėjo tokiu žvilgsniu lyg norėtų jį į gabalus suplėšyti. Jis geria raminamuosius vaistus ir neuroleptikus. Gydytoja išrašo vaistus. Jis vaistus vartoja ir Lietuvoje, ir užsienyje. Šiuo metu gyvena Olandijoje. Jį labiausiai kankina nerimas, kenčia nuo įtampos, tačiau gyvenime tokių incidentų nėra buvę. Dirba dideliame kolektyve, su visais gerai sutaria.
Įtariamojo atstovas pagal įstatymą V. Č. paaiškino, kad sūnus niekada neužgaus kito žmogaus, yra geros širdies. Prieš keletą metų jis Airijoje buvo labai sumuštas. Jam suspardė galvą. Grįžęs labai blogai jautėsi, cypė ausyse, kalbėjo apie nusižudymą. Vežė jį gydyti. Šiauliuose ligoninėje išbuvo dvi savaites. Nuo to laiko gydosi pas gydytoją S. S.. Supranta, kad reikia vaistus gerti. Po šito incidento buvo paaštrėjusi liga, buvo jautresnis, skundėsi, kad galvą skauda. Paprastai nėra agresyvus. Nesutinka, kad jis būtų gydomas priverstinas, nes jis yra dirbantis žmogus, pats vartoja vaistus, niekam nekelia pavojaus.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad tą dieną ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Kadangi buvo išgėręs, pardavėja jam nepardavė alaus. Pasakė, kad pagal įstatymą negali per daug išgėrusiam parduoti. Šalia stovėjęs vaikinas jam kažką pasakė, buvo nervingas. Pasakė „taip ir reikia, nemaišyk eilės“ ar panašiai. Jis paklausė, „ko nervuojasi“, ar „ko draskaisi“ ir delnu patapšnojo per galvą. Sudavė nestipriai, laisva ranka. Tai darė nepiktai, neagresyviai, nes buvo geros nuotaikos. Kai pasisuko eiti, pajuto smūgį į galvą. Smūgių buvo daug. Dauguma smūgių buvo į galvą, dar šoną skaudėjo, nes buvo nuvirtęs. Buvo praradęs sąmonę. Galvos sritis buvo sudaužyta, akimis nebematė, buvo užtinusios, lūpa praskelta. Nelabai prisimenu kaip baigėsi konfliktas. Kai atsipeikėjo, gulėjo ant grindų, tada pamatė brolį ir kažkokią senutę. Buvo ir daugiau ir žmonių. Paskui įbėgo sūnus. Atsipeikėjęs matė tą vaikiną, kuris jį sumušė. Dar ginčijosi ir iškeikė vienas kitą. Pardavėjos buvo uždariusios parduotuvę, niekam neleido išeiti. Paskui atvyko policijos pareigūnai. Jį išvežė į ligoninę, bet iš ligoninės paleido. Po kelių dienų nuėjo į policiją. Civilinio ieškinio nebereiškia. Nuoskaudos nebejaučia.
Liudytojas A. K. parodė, kad buvo parduotuvėje, duonos skyriuje. Išgirdo, kad močiutė šaukia, jog muša žmogų. Nubėgo prie kasos ir pamatė kampe spardomą žmogų bei sūnėną šalia verkiantį. Tada suprato, kad tai jo brolis mušamas. Brolis buvo kampe susigūžęs, jį mušė iš nugaros. Jis brolį pakėlė, o tas kuris mušė (parodė į P. Č.) – atsitraukė. Brolio veidas buvo kruvinas. Vėliau brolis pasakojo, kad jis stovėjo prie kasos, kalbino žmogų ir tada jam smogė. Šiuo metu brolis yra išvykęs į Angliją su šeima. Tuo metu jam P. Č. pasirodė, kaip narkotikų pavartojęs, draskėsi, jo judesiai buvo neadekvatūs, atrodė, kad tuoj puls muštis.
Liudytoja A. G. parodė, kad tą dieną, grįždami iš miško užsuko į parduotuvę „Čia“. Ji išgirdo triukšmą. Pamatė, kad vieną žmogų muša su rankomis, o kai įvertė į kampą, pradėjo kojomis spardyti. Ji pašaukė A. K.: „gelbėk, žmogų muša“. Ji nei vieno brolio asmeniškai nepažįsta. Pardavėjos iškvietė policiją. Kaip kilo konfliktas nematė, tik matė kaip mušė ir spardė. Negali tiksliai pasakyti kiek buvo smūgių. Buvo daugiau nei vienas ar du smūgiai. Mušė kumščiais, vėliau spardė. Nukentėjęs traukėsi į kampą, jis nesimušė. Nuo smūgių nugriuvo į kampą. Jai tas vaizdas buvo labai kraupus. Ten buvo dar du vyrai, pardavėja, kuri buvo už kasos ir dar viena, kuri užrėmė duris. Tas vyriškis (kuris mušė) visaip visus iškeikė. Ji stovėjo ir sakė, kaip taip galima žmogų mušti. Jai buvo gaila nepilnamečio vaiko - prie jo akių mušė tėvą. Nukentėjusiajam apie akis iššoko mėlynė, nuo veido bėgo kraujas.
Liudytoja G. D. parodė, kad dirba pardavėja parduotuvėje „Čia“. Tą dieną, dar iki incidento, nukentėjusysis į parduotuvę atėjo stipriai išgėręs. Nepardavė jam alaus, nes įstatymas to neleidžia. Ji pasakė, kad eitų namo ir ateitų vakare, kai išsiblaivys. Po valandėlės jis vėl grįžo ir pasiėmė alaus. Ji pasakė, kad alų duotų jai, nes reikia nuskanuoti. Jis pasakė, kad neduos, nes ji jam nebeparduos. Galų gale ji paėmė iš jo tas dvi skardines alaus ir nepardavė. Už jo stovėjo salėje esantis asmuo (parodė į P. Č.). Jis buvo labai nepatenkintas, kad ji tiek ilgai su nukentėjusiuoju derasi ir jo neaptarnauja. Kokius žodžius pasakė besipiktindamas, nebeprisimena. Kadangi nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs, jis P. Č. pliaukštelėjo už tuos „įžeidimus“ per pakaušį. P. Č. įsiutęs jį užsipuolė ir trankė jį tuo praėjimo takeliu. Buvo ten ir kraujo, lyg ir be sąmonės nukentėjęs buvo kelias minutes. Ji tuo metu prekes skanavo, kai jie tarpusavyje žodžiavosi. Nukentėjusysis tylėjo galvą nuleidęs ir viskas. P. Č. pasakė „gaidy“, ar kažką panašaus. Tada tas neblaivus asmuo su delnu „kepštelėjo“ jam per pakaušį. Asmuo, kuris kepštelėjo, neatrodė agresyviai nusiteikęs. Po „kepštelėjimo“ P. Č. jį užsipuolė kumščiais ir kojomis. Tą visą keliuką iki vadinamo namelio jį ir trankė. Parvirtusiam kampe sudavė koja. Persisvėrusi per kasą matė kas vyksta. Ji pradėjo šaukti apsaugą, kita pardavėja iškvietė policiją. Jai tada buvo baisu, gal mėnesį po darbo bijojo važiuoti namo. P. Č. po muštynių priėjęs pasakė: „juk aš tave gyniau“. Ji atsakė, kad jos nuo nieko nereikėjo ginti, tada P. Č. pasakė, kad ji gailėsis. Tą pasakymą suprato kaip grasinimą. P. Č. buvo keistos būsenos, gal buvo kažko vartojęs. Smūgių buvo daug, ne mažiau kaip dešimt. Kumščiais dėjo į nosį, į galvą ir krūtinę. Kai gulėjo, jis buvo ant jo užvirtęs ir dėjo iš kelio.
Liudytojas S. D. parodė, kad kaip pareigūnas, pagal iškvietimą atvykęs į parduotuvę „Čia“, rado sumuštą pilietį, kurį sumušė P. Č.. P. Č. sulaikė, apklausė ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. P. Č. sakė, kad gynė pardavėjas. Žmogus buvo sumuštas, matėsi šalia išvartyti daiktai. Apklausus moteris, jos paaiškino, kad P. Č. sudavė tam nukentėjusiajam daug smūgių, daužė jį persimetęs ant žemės. Buvo išvartytos vitrinos. P. Č. pats neneigė, kad buvo pasipiktinęs girtu piliečiu. Aiškino, kad nukentėjusysis kabinėjosi prie pardavėjos, todėl jį mušė. Sakė, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo prie jo kibti. Bet neneigė to, kad nukentėjęs vos ne draugiškai buvo apsikabinęs už galvos ir norėjo jam kažką pasakyti, bet jam tai nepatiko ir davė iškart smūgius. Tvirtino, kad gynė pardavėjas nuo girtuoklių. Nesipriešino sulaikymui, buvo šaltas ir abejingas viskam, kas aplinkui vyksta. Nukentėjusysis buvo girtas, jam iš nosies bėgo kraujas. Jam buvo pasiūlyta nuvykti į ligoninę nusistatyti sumušimus. P. Č. sulaikė, jį parsivežė į skyrių, tada grįžo paimti pareiškimo. Pirma žodžiu apklausė, paskui grįžo užprotokoluoti. Parduotuvėje buvo triukšmas, replikavo žmonės, šūkavo nukentėjusiojo žmona. Visos pardavėjos iš karto apkaltino tik P. Č., nes jis žiauriai sumušė žmogų už „kepštelėjimą“ per galvą.
Liudytojas V. V. parodė, kad buvo vasaros vidurys, pavakarys. Gavę iškvietimą, su tyrėju S. D. nuvyko į parduotuvę „Čia“. Prie išėjimo buvo nuversta šiukšlių dėžė, matėsi rausvų dėmių, panašių į kraują. Nukentėjusysis kraujavo. Visas konfliktas buvo buvęs parduotuvės viduje. Asmuo pažeidęs viešąją tvarką buvo nuvežtas į komisariatą. Jis nė su vienu nebendravo, bendravo tyrėjas S. D.. Jis padarė fotografijas, užfiksavo kaip kas yra.
Liudytojas V. K. parodė, kad tą dieną su P. Č. ruošėsi važiuoti į pirtį Mažeikiuose. Prieš išvykdami, sustojo prie parduotuvės nusipirkti vandens ir cigarečių. P. Č. nubėgo į parduotuvę, o jis liko laukti. Kokių dešimt minučių jis nesirodė. Išbėgo iš matymo matytas vaikinukas ir paklausė ar parduotuvėje yra jo draugas. Pasakė, kad jis su kažkuo susimušė ir prašė perduoti, kad jo palauktų. Bandė įeiti į parduotuvę, bet buvo uždaryta. Žmonių nei išleido, nei įleido. Laukė toliau. Atvyko pareigūnai. Pareigūnai išsivedė P. Č. ir jis paklausė, kaip jam elgtis. Pareigūnas pasakė, kad dabar važiuoja į policiją, o po apklausos P. Č. paleis.
Ekspertas D. T. patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad P. Č. sirgo nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu. Ekspertizės metu nustatė, kad priverstinės priemonės yra reikalingos. Stacionarų stebėjimą rekomenduoja skirti todėl, kad ambulatorinis būtų neefektingas, nes jis praktiškai nesilanko pas gydytoją. Žmogus nemano, kad serga psichikos sutrikimu. Labai sunku prognozuoti gydymą, reikalingas stebėjimas. Jis buvo stebimas nuo 2000 metų, kai buvo konstatuoti ryškūs elgesio sutrikimai. Nuo 2015 m. buvo įtarta šizofrenija, buvo Šiauliuose gydomas. Šioje situacijoje reikalingos priverčiamojo pobūdžio priemonės, nes nėra kritikos. Kokias priemones skirti, ekspertas tik rekomenduoja. Pagrindinis dalykas, kuo rėmėsi pateikdami išvadą, tai konkreti situacija ir jo sveikata ekspertizės atlikimo metu. Matė kenčiantį žmogų nuo psichikos sutrikimų. Siūlo gydyti ne dėl to, kad jis kažką padarė, o tam, kad suteikti pagalbą. Jis įsitempęs, jam baisu gyventi. Medikamentai išrašomi tabletėmis, neaišku geria ar negeria vaistus. Kažkokioje įstaigoje vis tiek jį turi stebėti. Tyrimo metu nustatė, kad šio įvykio interpretacija yra sąlygota liguisto išgyvenimo. Pagal P. Č. paaiškinimą, taip trenkti su ranka į galvą, kad kaulas į kaulą trinktelėtų ir būtų smegenų sutrenkimas ir po to praktiškai nenuvirsti yra neįmanoma, čia yra liguistas paaiškinimas. Žmonės turintys šį sutrikimą į menkus dirgiklius reaguoja audringai. Kai į stiprius dirgiklius nereaguoja arba reaguoja silpnai.
Ekspertė I. K.-K. palaikė savo išvadą ir papildomai paaiškino, jog ištyrus visus duomenis, buvo nustatyta, kad P. Č. veikos padarymo metu, nebuvo afekto būsenoj. Buvo tiriamas jo mąstymas, kaip pagalbinė priemonė ekspertui. Buvo kalbama apie įvykio interpretaciją, nes asmuo į įvykius reaguoja tik tuo laipsniu, kokią prasmę tam įvykiui suteikia. Akivaizdžiai pasimatė, kad jo prasmė skiriasi nuo apklaustų liudininkų. Kasininkė apibudino, kad įtariamasis įvykio metus buvo agresyvus, o ne nukentėjusysis. Vaizdo įrašo peržiūra taip pat parodė, kad kaip ir minėjo ekspertas, nesimatė to smūgio. Grįžęs prie kasos buvo aktyvus, gestikuliavo rankomis, tai matosi vaizdo įraše. Išvada buvo tokia, kad jo veiksmus sąlygojo tuo metu buvusi jo liguista psichikos būsena, kliedesinė interpretacija to įvykio. Ekspertas D. T. sakė, kad šiam sutrikimui būdinga, kad nereikšmingi dirgikliai suvokiami kaip labai reikšmingi. Jam šis dirgiklis buvo reikšmingas. Jam tuo metu ko gero pasirodė, kad jis yra puolamas. Jis elgiasi taip kaip suprato situaciją, tik klausimas kaip jis ją suprato - adekvačiai ar ne. Ekspertų atsakymas - neadekvačiai. Psichologinio tyrimo metu buvo atliktas mąstymo tyrimas, akivaizdžiai matėsi liguisti požymiai.
Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta Žemaitės g. 26, Telšiai, UAB „Čia market“ parduotuvės patalpos. Buvo matyti prie paradinių durų ir lango nustumtas šaldytuvas, nuversta šiukšliadėžė ir apie 15 cm skersmens kraujo dėmė. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 11-16).
Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „Čia market" vedėja pateikė diską su filmuota vaizdo medžiaga, kuris buvo apžiūrėtas. Apžiūros protokole nurodoma, kad vaizdo įraše matyti kaip 2016-07-16 prie kasos alkoholio skyriuje stovintis vyriškis rankoje laiko dvi skardines. Vieną skardinę paduoda pardavėjai, o kitą užsuka už nugaros. Su pardavėja vyksta pokalbis. Eilėje už vyriškio stovi kitas vyriškis, tarp vyrų taip pat vyksta pokalbis. Pirmas vyriškis atiduoda skardinę pardavėjai ir atsitraukia nuo kasos. Už jo stovėjęs vyriškis prieina prie kasos. Pirmasis vyriškis pakelia dešinę ranką link antro vyriškio, bet veiksmo nesimato, o antras vyriškis užsimoja ir galimai suduoda (t. 1, b. l. 40-43 ).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1461/2016 nustatyta, kad R. K. kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas veide padaryta kietu buku daiktu netrukus iki atvykimo į gydymo įstaigą, t. y. VšĮ Regioninę Telšių ligoninę 2016-07-16, 17.45 val., galimai ikiteisminio tyrimo užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 46).
Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-334/2017 nustatyta, kad P. Č. nusikaltimo padarymo metu (2016-07-16) buvo jam diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo-paranoidinės šizofrenijos-paūmėjimo būsenoje, dėl kuriai būdingų mąstymo turinio ir afektų sutrikimų, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų pavojingumo ir negalėjo jų valdyti. P. Č. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidine šizofrenija ir dėl sutrikimui būdingų mąstymo, emocijų ir valios sutrikimų jis negali teisingai suprasti bylai reikšmingų aplinkybių, duoti apie jas parodymų bei dalyvauti teismo posėdyje. P. Č. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones-stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis. P. Č., esant lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimui, gali būti būdinga agresija ir fizinis smurtas, kaip neadekvačios reakcijos, sąlygotos liguistos situacijos ir jos pavojingumo jam interpretacijos, tai yra mąstymo turinio sutrikimų (santykio, poveikio kliedesių) ( t. 1, b. l. 103-107).
P. Č. nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 169). Jis tinkamas karo prievolei (t. 1, b. l. 172-173).
Lietuvos teismo ekspertizės centras į paklausimą internetinėje svetainėje apie vaizdo ekspertizes atsakė, kad nėra metodikos, pagal kurią būtų galima iš vaizdo įrašo nustatyti smūgio jėgą ( t. 1, b. l. 198).
Posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš parduotuvės „Čia market“, kuriame matyti, kaip parduotuvėje prie kasos rikiuojasi pirkėjai, už nukentėjusiojo R. K. atsistoja įtariamasis P. Č.. Nukentėjusiajam R. K. kalbantis su pardavėja, įtariamasis P. Č. reiškia nepasitenkinimą. Vėliau matyti kaip neaptarnautas R. K. stovi šalia įtariamojo P. Č., šiek tiek jam už nugaros, kažką sako ir tiesia ranką, ištiestu delnu, link įtariamojo P. Č. galvos, po ko matyti staigus įtariamojo P. Č. apsisukimas ir smūgis nukentėjusiajam, nuo kurio šis atsilošia. Nukentėjusysis R. K. juda atbulas link išėjimo, įtariamasis P. Č. smūgiuoja ranka (matyti mostai), nukentėjusysis dengiasi rankomis. Matyti, kad jie užsisuka link išėjimo durų, kas vyksta ten, vaizdo įraše nebesimato (vokas prie baudžiamosios bylos).
Posėdžio metu buvo apžiūrėtas daiktinis įrodymas: vasarinė vyriška kepurė su snapeliu, kurią dėvėjo įtariamasis P. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu. Matyti, jog kepurės užpakalinėje dalyje yra metalinių detalių.
Motyvuojamoji dalis
LR BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).
Nors įtariamasis savo kaltės nepripažino, o jo gynėjas prašė įtariamojo elgesį vertinti kaip būtinąją gintį ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau tai, kad įtariamasis padarė pavojingą visuomenei veiką įrodo kiti byloje esantys įrodymai. Reikia pripažinti, kad nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas: jis neblaivus pasirodė viešoje vietoje – parduotuvėje, lygdamasis su pardavėja ir tikėdamasis, kad ši jam parduos alų, trukdė kitiems pirkėjams. Nežiūrint į tai, jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus aplinkiniams nukentėjusysis nekėlė. Įtariamasis P. Č. ir jo gynėjas kategoriškai tvirtino, kad nukentėjusysis taip stipriai sudavė įtariamajam per galvą, ir taip agresyviai buvo nusiteikęs, kad įtariamasis P. Č., gindamas savo sveikatą, sudavė nukentėjusiajam. Visi apklausti liudytojai patvirtino antraip, kad nukentėjęs nors ir buvo neblaivus, bet buvo neagresyvus ir tik dėl to, kad įtariamasis labai piktinosi nukentėjusiojo elgesiu, pastarajam „kepštelėjo“, t. y. nestipriai sudavė, per pakaušį. Parduotuvės vaizdo įraše taip pat matyti, kad nukentėjusysis, stovėdamas už įtariamojo P. Č., ištiesia ranką link jo galvos, po ko įtariamasis akimirksniu atsisuka. Todėl darytina išvada, kad nukentėjęs palietė įtariamąjį ar sudavė jam. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad sudavė stipriai. Iš vaizdo įrašo nustatyti smūgio jėgą nėra galimybės. P. Č. nesitikėjo, kad jam kas suduos, todėl nebuvo pasiruošęs atlaikyti būsimą smūgį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jo kūno padėtis po nukentėjusiojo prisilietimo-sudavimo esminei nepasikeitė: jis nenugriuvo, neužvirto ant prekystalio ar pan. Nors įtariamojo tėvas tvirtino, kad smūgis buvo toks stiprus, kad naktį P. Č. iš ausies bėgo skystis, tačiau jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė, įtariamasis į gydymo įstaigą nesikreipė, šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo pareigūnams nenurodė. Nukentėjusiojo elgesys - sudavimas nepažįstamam asmeniui (net jei tai būtų padaryta ir iš draugiškumo) buvo provokuojantis, tačiau audringa įtariamojo reakcija: smūgiai suduodami su įniršiu, didele energija, rodo, kad ta reakcija nebuvo adekvati buvusiai situacijai. Tas aplinkybes patvirtino liudytojai: G. D., A. K., A. G., iš dalies policijos pareigūnas S. D., kuriam atvykus į įvykio vietą, visos pardavėjos ir parduotuvės klientai P. Č. nurodė kaip asmenį, be pagrindo sukėlusį muštynes. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad įtariamasis P. Č. viešoje vietoje iš asmeninių paskatų elgėsi įžūliai, panaudoto fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nežymiai sužalojo R. K., taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-334/2017 išvadoje nurodoma, kad P. Č. negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali teisingai suprasti bylai reikšmingų aplinkybių, duoti apie jas parodymų. Dėl šių priežasčių kritiškai vertintini P. Č. paaiškinimai apie kilusią jam grėsmę, nes kaip posėdžio metu paaiškino teismo ekspertai - nereikšmingi dirgikliai buvo suvokiami kaip labai reikšmingi. Byloje pakanka įrodymų, kad įtariamasis P. Č. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Įtariamojo P. Č. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01), prokuroras 2017-03-14 pranešimu apie įtarimą jo veika kvalifikavo pagal BK 284 str. Nuo 2017-01-01 įsigaliojęs baudžiamojo įstatymo pakeitimas nelengvina įtariamojo padėties, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. pagal LR BK 284 str. 1 d. Remiantis teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-334/2017 išvadomis, P. Č. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo būsenos, nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų pavojingumo ir negalėjo jų valdyti. P. Č. ir šiuo metu negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, negali teisingai suprasti bylai reikšmingų aplinkybių, duoti apie jas parodymų bei dalyvauti teismo posėdyje. Teismas neturi pagrindo netikėti ekspertų išvadomis. Kadangi P. Č. nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, jis neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (LR BK 17 str.). Ekspertai savo išvada P. Č. rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo tipo stebėjimo sąlygomis. Teismo posėdžio metu ekspertas D. T. paaiškino, kad priverčiamąsias medicinos priemones įtariamajam skiria teismas, ekspertas tik rekomenduoja įstaigą ir stebėjimo tipą. Siūlomas stacionarinis gydymas, nes nėra duomenų ar P. Č. gydosi, ar vartoja vaistus. Atsižvelgiant į šį eksperto paaiškinimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės parinkimo, taip pat į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip metai laiko, P. Č. dirba, gyvena socialų gyvenimą, nėra duomenų, kad P. Č. šiuo laikotarpiu būtų kėlęs pavojų visuomenei, taip pat nėra duomenų, kad jis negali gydytis stebimas ambulatoriškai, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (LR BPK 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., LR BK 17 str., 98 str. 1 d., 1 p., 2 d.). Pažymėtina, kad šiai priverčiamajai medicinos priemonei esant nepakankamai, teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigos išvada, šios rūšies priverčiamąją medicinos priemonę gali pakeisti kita.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, daiktiniai įrodymai: laikmena su vaizdo įrašu paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos (LR BPK 94 str. 1 d., 3 p.), kepurė, esanti pakete, grąžintina P. Č. atstovui pagal įstatymą V. Č. (LR BPK 94 str. 1 d., 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01), esant nepakaltinamumo būsenoje.
Paskirti P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal gyvenamąją vietą.
Nutarčiai įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: laikmeną su vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Kepurę, esančią pakete, grąžinti V. Č..
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.