- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-29
- Bylos Nr.
- N-39-2048-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Romanas Klišauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutarties V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2006 m. birželio 13 d. surašė V. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 61 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad 2006 m. balandžio 6 d. buvo nustatyta, jog V. Č. buvusios Kaltinėnų žemės ūkio įmonės 15 miško kvartalo 1-me miško sklype, esančiame Gaučių kaime, Šilalės rajone, miško valdoje, nuosavybės teise priklausančioje Č. L. ir N. L. , 2006 m. vasario 14 d. atrėžė plyną biržę su biržės aplinkinių linijų krypčių neleistinomis matavimo paklaidomis, tai yra linijų kryptys neatitinka natūroje nustatytų daugiau negu 1 laipsnį. Su tokiomis pat neleistinomis paklaidomis 2006 m. sausio 25 d. atrėžė plyną biržę L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje Meirių kaime, Šilalės rajone. Taip pat 2006 m. balandžio 12 d. buvo nustatyta, jog L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje Meirių kaime, 7 miško kvartalo 15b miško sklypo rytinėje dalyje neteisėtai atrėžė ir natūroje kirtimui paženklino plyną biržę, prijungiant ją prie biržės 22a sklype. Augantis medynas 15b sklype yra inventorizuotas kaip augantis skardžių šlaitų augavietėje, priskirtoje II-ai (priešerozinių) miškų grupei, t. y. augavietėje, kuri yra skardžiuose su didesniu negu 45 laipsniai šlaito nuolydžiu. Neteisėtai atrėžus plyną biržę šlaite, 15b sklypo dalyje, kirtimui buvo atmatuota ir nukirsta plynai 17 augančių medžių, kurių bendras medienos tūris 17,026 kietmetrių. V. Č. pažeidė aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punktą bei aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 670 patvirtintų Pagrindinių miško kirtimų taisyklių 10.1 punktą.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2006 m. birželio 14 d. nutarimu V. Č. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 61 straipsnio 4 dalyje, paskirta 400 litų bauda.
II.
V. Č. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2006 m. birželio 14 d. nutarimą ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Paaiškino, kad prieš atrėžiant biržes, privačių miškų savininkai pateikė tinkamai patvirtintus miškotvarkos projektus. Privatiems miškų savininkams plyno kirtimo biržes V. Č. atrėžė pagal projekte pateiktus matavimus – palyginus miškotvarkos projektus, jie akivaizdžiai neatitinka natūroje esančios padėties. Paaiškėjus klaidai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius K.Bagdanavičius, pats vengdamas atsakomybės už tai, kad suderino neteisingai sudarytus miškotvarkos projektus, be pagrindo priėmė ginčijamą nutarimą, tokiu būdu pats išvengdamas atsakomybės. V. Č. skunde taip pat nurodė, kad 15b sklypo prie plyno kirtimo neprijungė ir žalos aplinkai nepadarė. Nukirsti medžiai augo ne 15b sklype, o 22a sklype ir nukirsti teisėtai.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovai prašė V. Č. skundo netenkinti. Paaiškino, kad miškotvarkos projektą rengiantis specialistas neprivalo instrumentiniu būdu išskirti taksacinius sklypus, todėl natūroje galimos paklaidos. Tikslų matavimą ir kertamo sklypo atribojimą atlieka miškininkas specialistas – šiuo atveju V. Č. , rengiantis biržės atrėžimo dokumentus. Jis, kaip miškininkas specialistas, privalėjo žinoti ir vadovautis Pagrindinių miško kirtimo taisyklių 10.1 punktu, draudžiančiu plynus kirtimus šlaituose. Miškotvarkos projekte nurodytas 15b sklypas yra II grupės priešerozinis miškas. Biržių atrėžimas – tai medynų sklypų kirtimui atribojimas ir pamatavimas atitinkamais prietaisais bei instrumentais. V. Č. atrėžė biržes su neleistinomis matavimo paklaidomis.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi paliko Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2006 m. birželio 14 d. nutarimą nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, jog aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punkte nustatyta, kad matuojant ilgius ir kampus nustatančiais instrumentais, linijų paklaida – plius, minus 1 m šimtui metrų, kampų paklaida – plius, minus 1° kampui. Byloje esantys 2006 m. balandžio 6 d. ir 2006 m. birželio 9 d. miško biržės linijų krypčių matavimo aktai (matavimus atliko vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius K.Bagdanavičius ir valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A.Rimidis) įrodo, jog 2006 m. vasario 14 d. Gaurės kaime 15-to miško kvartalo I-ame sklype, nuosavybės teise priklausančiame Č. L. ir N. L. , ir 2006 m. sausio 25 d. L. L. ir R. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje Meirių kaime 7-to miško kvartalo 22a sklype V. Č. atrėžė plynas biržes su biržės aplinkinių linijų krypčių neleistinomis paklaidomis (b. l. 20-23). Bylos nagrinėjimo metu V. Č. prisipažino suklydęs matlankiu ir liniuote matuodamas bei atrėždamas biržę (b. l. 21; 132). Teismas nutartyje taip pat nurodė, jog aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 670 patvirtintų Pagrindinių miško kirtimų taisyklių 10.1 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas V. Č. , nustato, kad visuose šlaituose, statesniuose kaip 45 laipsniai, plyni kirtimai nevykdomi. L. L. ir R. L. miško valdos miškotvarkos projekte pažymėta, kad 15b sklypas yra šlaitinis (b.l. 32), tačiau byloje nėra įrodymų, jog šis šlaitas yra statesnis nei 45 laipsniai. Todėl V. Č. nepagrįstai buvo kaltinamas dėl neteisėto plynos biržės atrėžimo ir jos paženklinimo L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje Meirių kaime, 7 miško kvartalo 15b miško sklypo rytinėje dalyje bei šios biržės prijungimo prie biržės 22a sklype. Tačiau tai neturi įtakos V. Č. veikos kvalifikavimui. Teismas padarė išvadą, kad V. Č. teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta nuobauda už LR ATPK 61 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Skiriant nuobaudą pagrįstai buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus.
IV.
Apeliaciniu skundu V. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį, panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2006 m. birželio 14 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūrai – kitam valstybės tarnautojui arba kito regiono tarnybai. Apeliantas nurodo, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad miškotvarkos projektas buvo parengtas akivaizdžiai neteisingai, dar sovietmečiu sudarytų žemėlapių pagrindu. Projektą patvirtinęs K.Bagdanavičius (jis ir nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą) nevyko į miško kirtavietę, faktiškai nematė realios padėties ir vadovavosi prielaidomis. Tirdamas pažeidimą ir atlikdamas patikrinimą, K.Bagdanavičius naudojosi metrologiškai nepatikrintais prietaisais. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Liudytojas A.Rimidis teisme patvirtino, kad K.Bagdanavičius yra šališkas šioje byloje ir jo patvirtintą miškotvarkos projektą turėtų patikrinti nešališka institucija. Dėl K.Bagdanavičiaus padarytų pažeidimų atsirado akivaizdūs netikslumai miškotvarkos projekte, o tai iš dalies apsunkino V. Č. darbą. Bylą išnagrinėjo šališkas pareigūnas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kiek konkrečiai buvo nukrypta nuo leistinų paklaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. Č. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog Šilalės rajono agentūros inspektorius K.Bagdanavičius tik derino miškotvarkos projektą, o šį projektą patvirtino Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus vyresnysis inspektorius P.Bužinskas. Be to, iš liudytojo A.Vitkaus parodymų matyti, kad rengiant miškotvarkos projektus tikslieji matavimai neatliekami, tačiau matuojant plyną biržę matavimai turi būti tikslūs. Byloje esantys 2006 m. balandžio 6 d. ir 2006 m. birželio 9 d. miško biržės linijų krypčių matavimo aktai bei 2006 m. balandžio 12 d. neteisėtai nupjautų medžių kelmų matavimo, kirtavietės apžiūros aktas paneigia apelianto teiginį, kad K.Bagdanavičius nevyko į miško kirtavietę. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad ginčijami biržių aplinkinių linijų krypčių kampiniai dydžiai (laipsniai) buvo išmatuoti naudojantis busole KB 20/360R. Vadovaujantis Lietuvos standartizacijos tarnybos direktoriaus 1994 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 79 patvirtintu Matavimo priemonių, kurios pateikiamos patikrai ir kurias privalu įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, sąrašu, busolių patikra nėra numatyta. Į 2006 m. birželio 9 d. vykusį matavimą buvo pakviestas ir V. Č. , kuris dalyvavo atliekant matavimus ir turėjo galimybę palyginti prietaisų parodymus, tačiau atsisakė pasižiūrėti į inspektorių naudojamo prietaiso skalę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
LR ATPK 61 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už biržių atrėžimą, medžių atrinkimą bei ženklinimą kirtimui pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinių, ugdymo ir sanitarinių kirtimų, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat už medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punktas numato tokias leidžiamas biržių matavimo paklaidas: matuojant ilgius ir kampus nustatančiais instrumentais, linijų paklaida – ± 1 m šimtui metrų, kampų paklaida – ± 1⁰ kampui.
Iš byloje esančių 2006 m. balandžio 6 d. ir 2006 m. birželio 9 d. miško biržės linijų krypčių matavimo aktų, palyginus juos su V. Č. brėžiniais, matyti, kad V. Č. , būdamas miško technikas ir atrėždamas plyno kirtimo biržes 2006 m. vasario 14 d. Gaurės kaime 15-to miško kvartalo I-ame sklype, nuosavybės teise priklausančiame Č. L. ir N. L. , bei 2006 m. sausio 25 d. L. L. ir R. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje Meirių kaime 7-to miško kvartalo 22a sklype, viršijo aukščiau nurodytas leistinas paklaidas (b. l. 20-23).
Iš bylos medžiagos matyti, kad vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius K.Bagdanavičius dalyvavo tikrinant vietoje minėtų biržių linijų kryptis bei skaičiuojant ir matuojant nukirstų medžių kelmus (b. l. 22-25). Todėl apelianto teiginys, kad K.Bagdanavičius nebuvo atvykęs į kirtavietę ir rėmėsi tik prielaidomis, neatitinka tikrovės. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad atliekant patikrinimą buvo naudojama matavimo juosta ir linijų krypčių matavimo prietaisas KB-20/360R. Iš bylos medžiagos matyti, kad matavimo juosta turėjo metrologinės patikros lipduką (b. l. 125). Kitas prietaisas, naudotas atliekant matavimus, nebuvo įtrauktas į Lietuvos standartizacijos tarnybos direktoriaus 1994 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 79 patvirtintą Matavimo priemonių, kurios pateikiamos patikrai ir kurias privalu įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, sąrašą, kuris galiojo patikrinimo atlikimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu. Todėl apelianto teiginys, kad atliekant kontrolinius matavimus buvo naudojamasi netinkamais prietaisais, nepateiktais metrologinei patikrai, taip pat nėra pagrįstas.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius K.Bagdanavičius, surašęs protokolą ir nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už biržių atrėžimą pažeidžiant nustatytą tvarką, o ne už miškotvarkos projekto patvirtinimą pažeidžiant nustatytą tvarką (atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 61 straipsnio 2 dalyje). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliaciniame skunde minimą miškotvarkos projektą tvirtino ne K.Bagdanavičius, o Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus vyresnysis inspektorius P.Bužinskas (b. l. 29-33). Pačiame projekte pažymėta, kad matavimas buvo preliminarus (b. l. 31).
Iš pirmosios instancijos teismui pateikto 2007 m. balandžio 2 d. šlaito nuolydžio instrumentinio matavimo akto matyti, kad L. L. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje Meirių kaime, 7 miško kvartalo 15b sklype esantis šlaitas nėra statesnis kaip 45⁰ (b. l. 167). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę. Todėl V. Č. nepagrįstai buvo kaltinamas pažeidęs aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 670 patvirtintų Pagrindinių miško kirtimų taisyklių 10.1 punkto nuostatas, draudžiančias vykdyti pynus kirtimus šlaituose, statesniuose kaip 45⁰. Tačiau tai neturi įtakos V. Č. veikos kvalifikavimui ir nėra pagrindas atleisti V. Č. nuo administracinės atsakomybės už kitus aukščiau nurodytus pažeidimus, padarytus atrėžiant biržes.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė V. Č. skundą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.