Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-371-827/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-11-10
Bylos Nr.: 1-371-827/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-10-9-00356-2014-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Inga Štuopienė
Kaltinamasis: D. A., I. B.
Advokatai: Stasys Lileikis, Arnas Petreikis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr.1-371-827/2016Proceso Nr. 1-10-9-00356-2014-2Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.4.4, 1.2.29.1. (S)

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Daivai Ašmianienei, Vilmai Žičkienei, Beatai Rutkauskaitei, Daivai Paliuokaitei,

dalyvaujant prokurorėms Ivetai Vaivadienei, Kristinai Saidytei – Matjošienei,kaltinamajai D. A., jos gynėjui advokatui Stasiui Lileikiuikaltinamajai I. B., jos gynėjui advokatui Arnui Petreikiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Birštone, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „S.“ matininke, direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį,

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, našlė, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. pagamino netikrą dokumentą, o būtent:

ji, dirbdama UAB „S.“ matininke, 2012 m. gruodžio mėn. pabaigoje atlikusi I. B. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus, sukurstyta I. B. kadastrinių matavimų byloje nurodyti melagingus duomenis, 2013-01-03, 2013-07-03, 2013-09-23 UAB „S.“ patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), minėto statinio planuose „Rūsys“, „Pirmas aukštas“, „Antras aukštas“ ir „Pastogės patalpos“ nubraižė melagingus, tikrovei neatitinkančius duomenis, t.y. (duomenys neskelbtini) namo 2013-01-03, 2013-07-03, 2013-09-23 planuose nubraižė uždarą 3 aukštų laiptinę, vietoje tikrovėje egzistavusio atviro 1-o aukšto priestato, nurodydama, kad ši laiptinė pastatyta žemėje nuosavybės teise priklausančioje I. B., o ne valstybinėje žemėje, sanitarinius mazgus (2013-01-03 plane „Pirmas aukštas“ pažymėtus 1-5, 2-2, „Antras aukštas“ pažymėtus 3-6, 4-2, „Pastogės patalpos“ pažymėtus 5-3, 6-2, 2013-07-03 plane „Pirmas aukštas“ pažymėtus 1-5, 2-2, Antras aukštas“ pažymėtus 3-6, 4-2, „Pastogės patalpos“ pažymėtus 5-3, 6-2, 2013-09-23 plane „Pirmas aukštas“ pažymėtus 1-5, 2-11, „Antras aukštas“ pažymėtus 3-6, 4-2, „Pastogės patalpos“ pažymėtus 5-3, 6-2) vietoje tikrovėje egzistavusios sraigtinės laiptinės bei rūsį (2013-01-03 ir 2013-07-03 planuose „Rūsys“ pažymėta R-1, 2013-09-23 plane „Rūsys“ pažymėta 2-1) vietoje tikrovėje egzistavusios sraigtinės laiptinės ir minėtus, tikrovės neatitinkančius duomenis, patvirtino savo parašu, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą.

I. B. sukurstė kitą asmenį pagaminti netikrą dokumentą, o būtent:

ji, 2012 m. gruodžio mėn. pabaigoje užsakiusi UAB „S.“ atlikti jai priklausančio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus, paprašė minėtus matavimus atlikusios UAB „S.“ matininkės D. A. (iki santuokos B.) kadastrinių matavimų byloje nurodyti žinomai melagingus duomenis, t.y. statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planuose „Rūsys“, „Pirmas aukštas“, „Antras aukštas“ ir „Pastogės patalpos“ nubraižyti uždarą 3 aukštų laiptinę vietoje tikrovėje egzistavusio atviro 1-o aukšto priestato, nurodant, kad ši laiptinė pastatyta žemėje nuosavybės teise priklausančioje I. B., o ne valstybinėje žemėje, sanitarinius mazgus vietoje tikrovės egzistavusios sraigtinės laiptinės ir laiptus bei rūsį vietoje tikrovėje egzistavusios sraigtinės laiptinės ir D. A. minėtus melagingus duomenis nurodžiusi, sukurstė ją pagaminti netikrą dokumentą Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taip pat I. B. panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent:

ji, 2013-02-07 turėdama tikslą gauti Deklaraciją apie jai nuosavybės teises priklausančio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos paskirties pakeitimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, A. V. g. 8, Vilniuje, pateikė žinomai netikrą dokumentą Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2013 01 03 planuose „Rūsys“, „Pirmas aukštas“, „Antras aukštas“, „Pastogės patalpos“ buvo nurodyti melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys, t.y. vietoje tikrovėje egzistavusio atviro 1-o aukšto priestato buvo nurodyta uždara 3 aukštų laiptinė, melagingai nurodyta jai nuosavybės teise priklausančioje, o ne valstybinėje žemėje, vietoje tikrovėje egzistavusios sraigtinės laiptinės buvo nurodyti sanitariniai mazgai (plane „Pirmas aukštas“ pažymėti 1-5, 2-2, „Antras aukštas“ pažymėti 3-6, 4-2, „Pastogės patalpos“ pažymėti 5-3, 6-2) vietoje tikrovėje egzistavusios sraigtinės laiptinės buvo nurodyti laiptai ir rūsys (plane „Rūsys“ pažymėta R-l).

Taip pat I. B. panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent:

ji, 2013-09-20 turėdama tikslą gauti Deklaraciją apie jai nuosavybės teises priklausančio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos paskirties pakeitimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, A. V. g. 8, Vilniuje pateikė žinomai netikrą dokumentą Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. 10/332845), kurioje statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2013 07 03 planuose „Rūsys“, „Pirmas aukštas“, „Antras aukštas“ ir „Pastogės patalpos“ buvo nurodyti melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys, t.y. vietoje tikrovėje egzistavusio atviro 1-o aukšto priestato buvo nurodyta uždara 3 aukštų laiptinė, melagingai nurodyta jai nuosavybės teise priklausančioje, o ne valstybinėje žemėje, vietoje tikrovėje egzistavusios sraigtinės laiptinės buvo nurodyti sanitariniai mazgai (plane „Pirmas aukštas“ pažymėti 1-5, 2-2, „Antras aukštas“ pažymėti 3-6, 4-2, „Pastogės patalpos“ pažymėti 5-3, 6-2) vietoje tikrovėje egzistavusios sraigtinės laiptinės buvo nurodyti laiptai ir rūsys (plane „Rūsys“ pažymėta R-l).

Apklausta kaip kaltinamoji D. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai pareikštą kaltinimą supranta, kalta neprisipažįsta. Mano, kad nebuvo padaryta jokio nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad vieną dieną vyriškis atvažiavo užsakyti pastato kadastrinius matavimus, ji atvyko į pastatą pamatuoti ir ruošė kadastrinių matavimų bylą. Kaltinamajai buvo pateikti dokumentai, bet vėlesnio laikotarpio, buvo pateiktas projektinis renginys, kuris dar nebuvo suderintas su savivaldybe, žemės sklypo planas, bet jis toks senas, ranka braižytas ir pateikta kadastrinių matavimų byla, bet jeigu žmogus neturi bylos, tai pateikiamas registrų išrašas. Neprisimena, ar tuo metu buvo pateikta kadastrinė byla ar tik išrašas. Atvykusi į pastatą, matė padarytą išsikišusios laiptinės karkasą, kuris buvo iki galo neprivestas. Pastatas buvo 2,5 aukšto - rūsys, pirmas ir antras aukštas ir pastogės. Buvo perdaryta laiptinė, kuri išsikišusi iš pastato, ji iki galo nebuvo privesta, bet žmonės ją patikino, kad bus privesta iki galo. Datos tiksliai neatsimena, bet atrodo rudenį, ta laiptinė buvo visiškai pabaigta. Galbūt ten buvo šioks toks nusižengimas, kad laiptinė buvo neprivesta iki galo, trečio aukšto, bet ji nemanė, kad tai nusikalstama veika. Šiuo metu visa ta laiptinė yra taip, kaip parodyta kadastrinių matavimų byloje. Ta laiptinė stovi. Vietoje kaltinamoji matavo visą išorinį gabaritą ir visus aukštus, ten buvo vykdomi paprastojo remonto darbai, keičiamos vidinės pertvaros ir suformuota iš vienbučio gyvenamojo pastato į tributį ir daugiau, o vėlesniame etape buvo formuoja į dviejų butų gyvenamąjį namą su patalpinėm. Tiek patalpiniai, tiek butai turi turėti adresus, nereiškia, kad buvo visi butai ar visos patalpinės. Dabartiniu metu tai dviejų butų gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis, paskui buvo rengtas paskirties pakeitimas. Pirmus matavimus darė 2013 m. žiemą, o paskui jau buvo šiltesnis metų laikas. Ten, kur darė matavimus, buvo suformuotos patalpos, padarytos pertvarinės, kol nebuvo baldų, ji negalėjo žinoti, kur kokios patalpos bus. Kai pateiktas projekto sprendinys, tai atsižvelgiant į jį, parašoma tų kambarių, patalpų pavadinimai. Matuojamose patalpose buvo mazgų įvadai, nes pvz. tualeto įvadas matosi, kad jis platesnis. Ne pirmą kartą susiduria su tokiais dalykais. Laiptinė buvo, kur pastatytas priestatas, ir iškirsta skylė. Kadastrinių matavimų byloje buvo parodyti sraigtiniai laiptai, bet jų patalpoje tuo metu jau nebuvo. Toje vietoje buvo uždaryta, grindys ten buvo. Laiptinė buvo, kur priekyje pastato, kur vėliau paaiškėjo, kad įsikiša į valstybinę žemę. Teigė, kad darydami statinių planą turi remtis prieš tai registruotu žemės sklypo planu, savivaliauti tikrai negali, nes yra dokumentas, geodeziniai matavimai ir turime remtis. Pastato gabaritas išliko toks pats lyginant tą gabaritą su žemės sklypo plane parodytu gabaritu, jie turi užnešti nurodytu gabaritu.

Teigė, kad Kadastrinių matavimų metu ji privalo fiksuoti pastato būklę. Tos laiptinės, buvo padarytas karkasas, išorėje ji buvo neprivesta iki trečio aukšto. Teigė, kad matavimų metu sraigtinė laiptinė buvo uždaryta, sraigtinių laiptų nebuvo. Sraigtiniai laiptai buvo išpjauti, ji matė, kad buvo skylė, bet ji jau buvo uždengta, sudėtos grindys. Paskutiniai kadastriniai matavimai buvo atlikti liepos ar rugpjūčio mėnesį, tų laiptų nebuvo. Buvo padarytas karkasas, nežino, ką žmonės padarė, ar nuardė, ar ką, kai prasidėjo teisminis procesas, ji nuvyko į tą pastatą ir ta trijų aukštų laiptinė buvo. Teigė, kad nepamena, ar ta sraigtinė laiptinė buvo, kai ji atlikinėjo kadastrinius matavimus. Jeigu jos nebraižė, vadinasi nebuvo. Objekte bendravau su moterimi, negali pasakyti, su kokia, nes veido bruožų tikrai neįsidėmėjo, bet užsakovas buvo vyriškis, jis neprisistatė. Sakė, kad nori pakeisti pastato paskirtį. Jie pasakė, kad reikia pamatuoti pastatą, o paskui pateikė dokumentus, projektą. Kas kreipėsi antrą kartą, tikrai nežino, bet reikėjo perskaičiuoti, pakeisti paskirtį, išleisti naują kadastrinę bylą. Turėjo nuvykti ir antrą kartą į objektą. Negalėjo pasakyti, kas tada ją įleido į pastatą, nes vyko statybos darbai, tai gali būti patys šeimininkai, gali būti statybininkai.

Vidinio išplanavimo keitimui nereikalingas leidimas, nebent tai būtų senamiestis, nes nuo šių metų prašoma, kad būtų rašytinis savivaldybės pritarimas, bet jeigu keičiamos kapitaliai sienos. Vidinėms pertvaroms leidimų nereikia, vieną dieną jos yra, kitą dieną nėra. Yra didelis kambarys, nori pasidaryti dar papildomą kambarį, tai tada nereik leidimų. Pastatas atitinka jos kadastrinius matavimus - yra trijų aukštų laiptinė, sraigtinių laiptų kaip nebuvo, taip ir nėra. Nežino, ar visi kambariai yra, gal pareikalavo, kad nebūtų, o gal kokia papildoma pertvara atsirado. Pripažįsta tai, kad iki galo nebuvo privesta ta konstrukcija, bet šiuo metu ji yra, ir tai nebuvo kažkoks tyčinis nusikaltimas. Savo veiksmų nusikalstamais nelaiko. Kadastrinės bylos yra Registrų centre. Pirminis etapas tai buvo pirmieji matavimai trijų ir daugiau butų, paskui buvo pakeitimas į dvibutį, sekantis buvo į dviejų butų su kūrybinėmis dirbtuvėmis, o pačiu paskutiniu gal keitė buto patalpas, negali pasakyti. R.taip pat matavo tą patį statinį. Kaltinamajai ta aplinkybė, kad statinys išeina iš žemės sklypo ribų nebuvo žinoma, nes paskutinė kadastrinė byla buvo išleista rugsėjo mėnesį, o berods lapkritį buvo užsakyti žemės sklypo apmatavimai ir tik po to sužinojo, kad išlenda statinys iš sklypo ribų. Teigė, kad privalo remtis žemės sklypo dokumentais, kurie yra įregistruoti, ten pastatas nebuvo išsikišęs iš žemės sklypo ribos. Pagal kadastrinių matavimų metodiką statinių išdėstymo planai sudaromi pagal turimus dokumentus, registruotus žemės sklypo planus. Yra kadastrinių matavimų surinkimo ir tikslinimo metodika. Ji 2003 m. patvirtinta įsakymu. Kad statinys išeina iš sklypo ribų, kaltinamoji sužinojo lapkričio mėnesį, kai reikėjo patikslinti geodezinius matavimus ir tada tai pamatė, buvo darbai nutraukti, nes B. reikėjo prisipirkti žemės gabaliuką. Teigė, kad jos licencija nesuteikia jai teisės nustatyti namo koordinačių. Jeigu yra tas dokumentas, kuris yra registruotas, ji turi juo remtis, t.y. žemės sklypo planu, sudarant kadastrinę bylą. Žemės sklypo planas buvo gal 1993 m. registrų centre registruotas, buvo tik vietinė koordinačių sistema (t. 4, b. l. 125-127).

Pagarsinus t. 1, b. l. 103 -114 dokumentą – fotonuotraukas D. A. paaiškino, kad nufotografuoti galima bet ką ir uždėti bet kokią datą. Tikrai tokio vaizdo nebuvo, kai atvažiavo pirmą kartą matuoti, buvo metalinė konstrukcija apdėta ir iškelta iki antro aukšto, karkasą galėjo nuardyti, pamatas visą laiką buvo. Nėra tikrumo kurių metų nuotrauka. Tas priestatas visada buvo, galit lyginti seną kadastrinių matavimų bylą. Ji tokio vaizdo nėra mačiusi.

Pagarsinus t. 3, b. l. 39, esantį dokumentą – 2013-01-29 brėžinį, kaltinamoji D. A. paaiškino, kad ji darydama kadastrinius matavimus turi remtis tais matavimais, kurie yra įregistruoti, taip nurodyta metodikoje. Kai ji darė matavimus, tikrai nežinojo, kad sklypas išeina už ribų. Neatsimena, kada buvo užsakyta geodezija. Kai jis atiduoda objektus, R. neatsiskaitinėja jai, ji tik apie kaimynus sužinojo, nes jis pasakė, kad nieko neišeis, reiks prisipirkti žemės gabaliuką.

Pagarsinus t. 3, b. l. 119, esančią apklausą D. A. nurodė, jog apklausoje nurodytos teisingos aplinkybės. Su datomis labai sudėtinga, nes būna, atvažiuoja žmogus ir sako padaryk šių metų pradžios data, nes statybos leidimą gavo tik dabar ir jie negali priduoti, sunku pasakyti tuos laikotarpius, pačiam tyrėjos akte buvo surašytos tos datos.

Pagarsinus t. 3, b. l. 124-125 apklausos protokolą D. A. apkalusoje nuodyta viskas teisingai, ji vėliau sužinojo, kad išsikišusi ta dalis už žemės sklypo ribų, tai sutrukdytų padaryti matavimus.

Apklausta kaip kaltinamoji I. B. teismo posėdyje paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama. Pirmame teismo posėdyje kaltinamoji nurodė, jog su kaltinimu sutinka, tačiau duodama parodymus teisme paaiškino, kad ji yra kaltinama, jog prašė padaryti netikrus dokumentų, ir kad tą žinodama pateikė dokumentus, tačiau to tikrai nebuvo. Paaiškino, jog turi namą, kuris buvo suplanuotas kaip vienbutis, apšiltinti tą namą buvo labai sudėtinga, todėl nusprendė perplanuoti, kad apšiltinti, gal atskirti atskirą patalpą, kad būtų įmanoma ten gyventi. Pradėjo daryti remontą, pertvaras, perplanavimą. Ji viską darė savo namuose, jai nekilo mintis, kad reikia kažkur kreiptis dėl leidimų. Tuo metu darė, kaip sugalvojo, o vėliau suprato, kad reikia statybą, remontą įteisinti. Ji pradėjo nuo kadastrinių matavimų. Kaimynai pradėjo skųsti jos veiksmus, kad pristatė priestatą prie namo ant valstybinės žemės, bet tas priestatas visada buvo, ji nusipirko su juo, tik kad jis buvo pakeltas iki trečio aukšto. Tai, kad ten valstybinė žemė paaiškėjo žymiai vėliau. Ji turi iš Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kur surašyta, kad visų kaimynų padėtis ta pati – visų statiniai užeina ant valstybinės žemės, tik ji darė remontą, tai buvo priežastis ją paduoti į teismą, jie nieko blogo nedarė. Jai iškėlė civilinę bylą, kai prasidėjo teismai, ji negalėjo išsipirkti tos žemės. Teikė prašymus savivaldybei, gaudavau atsakymą, kad jie nenagrinės, nes vyksta civilinė byla, 2 metus vyko posėdžiai. Toje civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas leisti jai sutvarkyti dokumentus ir išsipirkti žemę. Namą mes statėm su vyru, nusipirko sklypą su pamatais. Pirkom iš Andrikio, fizinio asmens. Tvora gal buvo, o gal ir nebuvo. Projektas turėjo būti. Tvora yra iš trijų pusių, bendra su kaimynais. Priekyje tik jos, bet iš trijų pusių kartu su kaimynais. Namą statė pagal tą projektą, kažką viduje koregavo, išorėje nieko nekoregavo, senas projektas turėtų būti. Pirmus kadastrinius matavimus reikėjo padaryti po perplanavimo, kaltinamoji norėjo turėti bylas, vėliau viena butą pardavė, pardavimui taip pat reikėjo kadastrinių bylų. Iki perplanavimo namas buvo vienbutis. Kai padarė perplanavimą, tada buvo pakeista į šešis butus, vieną butą pardavė. Kai kaimynai sužinojo, kad vienas butas parduotas ir tada prasidėjo, kad pagal žemės paskirtį galimi tik dvibučiai namai. Tada ir atsirado noras pakeisti į dviejų butų namą, nes pagal įstatymą neleidžia, kad būtų į šešių butų namas. Tada atsirado dviejų butų namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis, iki šiol jis toks yra. Kai buvo pirmas kadastrinis matavimas, ten buvo šešios atskiros patalpos. Dėl ko buvo daromi matavimai vasarą, neprisimena, tai gal buvo paskirties keitimas nuo šešių butų į dviejų butų. Rugsėjo mėnesį nežino, kodėl darėm matavimus, neprisimena. Sraigtiniai laiptai buvo namo viduje, tačiau ten viduje buvo tiek kartų viskas perdaryta, kad negalėjo pasakyti, kada jie buvo, kada nebuvo. Buvo padaryta vienaip, paskui pasirodo, kad reikėjo stogo gabaliuką pakeisti, ne vieną kartą viskas buvo perdaryta. Kai atėjo antstolis, buvo uždėtas areštas ir ji negalėjo nieko daryti, o lauke liko labai daug statybinių šiukšlių, reikėjo išvežti, kad atsiskaityti už šiukšlių išvežimą, darbininkai sutiko pasiimti metalo laužą, tuos laiptus. Sraigtiniai laiptiniai buvo nuimti, paskui buvo gabaliukas iki pirmo aukšto pastatytas. Ten metalinis stulpas ir prie jo pritvirtinti metaliniai laiptai, tai ne kažkokia betoninė konstrukcija. Mano, kad kai buvo atliekami kadastriniai matavimai tų sraigtinių laiptų nebuvo. Gal jie buvo pastatyti toliau. Viską, ką ji darė, ji negalvojau, kad daro tai, kas jai neleidžiama, nes darė savo namuose.

Uždara trijų aukštų laiptinė, tai ta laiptinė, kur buvo priestatas prie namo, jis buvo iki antro aukšto, o dabar jis pakeltas iki trečio aukšto, tas pats priestatas pakeltas iki viršaus ir yra įėjimas į visus aukštus. Kai buvo atliekami kadastriniai matavimai, gal ir nebuvo ta laiptinė užbaigta. Koks, kada veiksmas buvo padarytas, negalėjo pasakyti, tačiau areštas buvo uždėtas 2013 m. rudenį, jokių darbų po to nebuvo, laiptinė jau buvo su stogu, uždengta. Po to ji negalėjo prieiti prie savo namo. Nei aš, nei vaikai du metus jau negali gyventi savo namuose. Kaip kaltinime surašyta, ji negalėjo prašyti D. A. suklastoti.

Rūsyje, kur buvo laiptai, po visu namu yra patalpos, tuščia vieta ten. Pirmame aukšte, kur buvo laiptai, ten dabar nieko nėra, nes visą šildymą norėjo pakeisti, santechniką, ten visur tuščia dabar, toje vietoje, kur laiptai, nieko nėra. Įvadų nėra, tuščia. Antrame aukšte, kur buvo laiptai, nieko nėra. Į rūsį patenkama iš priestato, jame yra laiptai ir į viršų, ir į apačią. Priestatas nekeitė savo ribų, tik į viršų išaugo. Statybos inspekcijai padavė tai, ką turėjo, arko reikalavo. Teigė, kad tos kadastrinės bylos net nežiūrėjo, turėjo į registrų centrą pristatyti bylą, ją pristatė. Nežinojo, kas turėjo būti padaryta tuose kadastriniuose matavimuose, ir dabar nežino, kaip viskas turi atrodyti. Namo paskirties keitimu rūpindavosi kaltinamoji, gal jos draugas galėjo skambinti, bylas į statybų inspekcija greičiausiai teikė ji.

Rugsėjo mėnesį buvo pateikti dokumentai, nes buvo paskirties pakeitimas iš šešių butų į dviejų butų, viskas tas pats kaltinime surašyta. Matavimai buvo atlikti vien dėl deklaracijos. Nuo sausio iki liepos su laiptine keitėsi, ir ne vieną kartą, bet antra deklaracija dėl paskirties pakeitimo, tos bylos, neturėjo keistis, nes tai buvo tik paskirties keitimas. Viduje išplanavimas nesikeitė, matyt tokia procedūra yra, kad reikia pateikti bylą. Nuo sausio iki liepos mėnesio priestato laiptinė turėjo pasikeisti, ji buvo statoma.

Kai buvo parduotas vienas butas, kaltinamoji suprato, kad reikia viską keisti - santechniką, šildymą, ir tada pradėjo perdarinėti, dabar ten tuščias namas. Įvadų nėra, gal ir yra skylė tualetui, ten nieko dabar nėra, negalima ten gyventi. Yra skylė pastatyti tualetą, kai kur yra įvadai. Kai darė kadastrinius matavimus, tada tie įvadai buvo. Nuo 2012 m. buvo atliekamas kapitalinis buto remontas, buvo sienos pastatytos, atsirado nauji langai. Balkonas buvo padarytas. Įėjimas į namą, priestatas pradėtas, tie laiptai. Kokie darbai buvo priestate padaryti jau 2012 m., neprisimena, buvo daroma, kad jais būtų galima pakilti į trečią aukštą, bet aš negaliu pasakyti, kada tiksliai. Priestate buvo laiptai ir ėjimas į namą, buvo kolonos ir ne visai buvo uždaras. Neatsimena, kaip jis atrodė darant kadastrinius matavimus, pagal datas negali pasakyti, kokie darbai buvo atlikti. Atliekant kadastrinius matavimus, gal dar nebuvo uždara laiptinė. Ten buvo aišku, kaip bus, buvo aišku, kad čia įėjimas į namą. Reiškia buvo tam momentui kažkas pakeista, bet iki kokios padėties, negalėjo pasakyti. Atliekant kadastrinius matavimus, faktiškai tos trijų aukštų laiptinės nebuvo, nes reikėjo pakeisti šiek tiek stogo konstrukciją ir nebuvo galima užbaigti. Mano, kad 2013 m sausio 3 d. sraigtinės laiptinės nebuvo, jos vietoje galėjo būti mediniai laiptai, galėjo būti uždengta, vyko dar darbai. Laiptinė neužėmė tiek vietos name, sanitarinis mazgas žymiai didesnė patalpa, to sanitarinio mazgo laiptinė užima gal 50 cm, tai negalima pasakyti, kad vietoj šitos laiptinės buvo sanitariniai mazgai, nes sanitarinė patalpa tai didelė patalpa. Negalėjo pasakyti, kaip buvo su sraigtiniais laiptais sausio 3 dieną. Jeigu ji kažką norėjo pakeisti savo namuose, ji nežiūrėjo, kada, ką darė, ji dirbo. Visa byla yra psichologinis spaudimas jai, kadangi kaimynai civilinėje byloje nesugebėjo įrodyti, tai dabar eina taip. Kadastrinius matavimus turbūt atvykusi darė Dovilė, kai jos teisme susitikom, ji atpažįsta, atsimena ją, jos gal viena kartą su bendravo. Kad priestatas valstybinėje žemėje tapo žinoma kai statybos inspekcija matavo ir jai išrašė aktą, o ji sumokėjo baudą. Kaltinamoji parodė planą iš Rega sistemos, paaiškino, kad jame yra pavaizduotas jos namas, tas priestatas, kur iki trečio aukšto, ir matosi, kad jis neišeina už sklypo. Kaimynai irgi turėjo iki tos ribos, ir jie laisvai išsipirko žemę, vien tik jai neleidžia išsipirkti. Šitą brėžinį traukiau vasario 4 d. Pasibaigus civilinės bylos nagrinėjimui, teismas neįpareigojo jos ką nors griauti, įpareigojo per tris metus nusipirkti žemės sklypą ir įteisinti. jos namo gabaliukas užeina į valstybinę žemą ir kaimynai reikalauja nugriauti tą gabaliuką. Civilinėje byloje dėl namo paskirties nebuvo jokių reikalavimų. Pirma deklaracija buvo šešių butų, taip negali būti, todėl šita deklaracija yra naikinama, antra atsirado pirmos pagrindu, todėl pagal įstatymus ji irgi turi būti panaikinta ir kai išsipirks žemę, turi viską padaryti iš naujo ir įteisinti. Sprendimas priimtas 2015 m. lapkričio 22 d.

2013 m. sausio 3 d. atliekant kadastrinius matavimus priestatas buvo, grindys, plytelės, stulpai. Kadastrinių matavimo dienai darbai buvo pradėti, jie buvo pradėti anksčiau nei tą dieną. Teigė, kad kadastriniai matavimai nebuvo akivaizdžiai neteisingi, tiek kiek ji gali pamatyti, jie buvo teisingi (t. 4, b. l. 127-130).

Pagarsinus t. 1, b. l. 103 -114 dokumentą – fotonuotraukas. I. B. paaiškino, jog tai ta sraigtinė laiptinė, laiptai eina per visus aukštus. Tokia padėtis, kaip užfiksuota nuotraukose, name buvo pakankamai ilgai.

Apklaustas kaip liudytojas M. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad iš bylos dalyvių pažįsta I. B. ir jos advokatą, kadangi bendravo rengiant projektą. I. B. kreipėsi į jį dėl pastato paskirties keitimo ir padalinimo. Liudytojas ką galėjo, ką leido įstatymas, tą ir darė. Keitė paskirtį, buvo trijų butų pastatas, jie suprojektavo dviejų butų pastatą su priklausančiomis patalpomis, buvo 51 procentas pastato gyvenamosios paskirties, o kita dalis negyvenamosios. Ką įstatymas leidžia, tą jis ir padarė. Yra standartinė procedūra, parodoma, kurios patalpos nori, kad būtų gyvenamos, jie suskaičiuoja, sudėlioja ir paruošia projektą, čia vienas butas, kitas, pagalbinė patalpa, kūrybinė dirbtuvė. Turi būti, kad 51 procentas namo dalies būtų gyvenamosios paskirties, tada nesikeičia pastato paskirtis. Vienas butas, antras butas ir likusios patalpos, kurios negyvenamos, yra kūrybinės patalpos. Brėžiniai yra prie projekto, jie projektą darome pagal inventorinius planus. Inventorinius planus jiems pateikė užsakovas, šiuo atveju I. B.. Neprisimena, kokių metų buvo inventoriniai brėžiniai, bet jie buvo registruoti, atitiko plotus, savivaldybė dar kartą viską tikrina ir viską mato. Inventorinė ir kadastrinė byla tai tas pats, buvo visos jos dalys, tačiau kelintų metų ji buvo, nežino. Kai padarė projektą, tada mes teikė į savivaldybę tikrinimui, jie išrašo rašytinį leidimą. Tada viską atiduoda užsakovui, užsakovas pildo deklaracijas ir jas teikia inspekcijai, keliauja į registrų centrą. Inspekcija patikrina, ar geras projektas, ar atitinka tvarką, parengimą. Atrodo, kad kartais net nereikia teikti inspekcijai. Į registrų centrą važiuoja registruoti pats užsakovas.

Pastatas šiuo atveju neišeidinėjo už sklypo ribų. Jeigu pastatas išeina iš sklypo ribų, kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą arba į miestą dėl sutikimo, ar galima daryti, ar galima registruoti pastatą, tada duodamas sutikimas įsiteisinti žemės prisijungimą, susitvarko ta byla. Tų nuklydimų labai daug pasitaiko. Miestas liepia išsipirkti žemės dalį ir išimamas leidimas, tokių atvejų buvę, būna atstumtai neišlaikyti. Teigė, kad kalbėjo dėl žemės prisijungimo, šioje vietoje galima prijungti žemės dalį. Buvo toks iš B. užklausimas. Jeigu pastatas yra išlindęs ir įregistruotas, visi pripažįsta, kad buvo įvykusi klaida, tada leidžia prisijungti žemės dalį. Šiuo atveju liudytojas nežino, ar pastatas išlindęs, ar ne. I. B. teiravosi liudytojo, dėl galimybės prisijungti valstybinės žemės dalį, jis tuo domėjosi, teiravosi savivaldybėje ir buvo paaiškinta, kad tai padaryti galima, ten ir vienas ir kitas kaimynas yra prisijungę žemę, be to buvo vietos ir galimybės ją prisijungti.

Liudytojas projektą rengė galimai 2013 metais, jeigu statybos leidimas yra, tai matomai kokį mėnesį prieš tai jis turėjo pradėti darbą. Leidimus išiminėjo du, vienas - paskirtį keisti, o kitas - stogo konstrukcija. Neprisimena, ar dviejų, ar trijų aukštų pastatas buvo. Pagal kadastrinių matavimų bylą iš pirmo į antrą aukštą patekimas buvo per keletą laiptinių. Viena laiptinė lyg iš išorės, porą lyg viduje buvo. Darant projektą, nesikeitė išoriniai projekto matmenys, tai kapitalinis remontas, tūris, aukštis nesikeičia, kažkokios dalys atsilenkia, užsilenkia.

Apklaustas kaip liudytojas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad iš bylojė dalyvaujančių asmenų nieko nepažįstu B. pavardė man yra girdėta. Liudytojas anksčiau dirbo Valstybinėje teritorijų planavimo statybos inspekcijoje, bet buvo atleistas. Ten nebedirba nuo 2014 m. liepos mėn. Asmuo turėjo statybą leidžiančius dokumentus, gavo dar vieną statybos leidimą. Tai buvo pakankamai seniai. Įstatymas leidžia įregistruoti namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis. Ji turėjo visus statybą leidžiančius dokumentus. Jei vėliau buvo padaryti kažkokie neteisėti veiksmai, tai inspekcija jiems surašė savavališko statybos aktą. I. B. neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. jį iš statybų inspekcijos atleido dėl pažeidimo. Atleidimo iš darbo detalių neatsimena ir nekomentuos. (duomenys neskelbtini) buvo gyventojų skundas, jie nagrinėjo tą skundą ir pažeidimų nenustatė. Buvo pateikti leidimai, projektai, visi privalomi dokumentai. Jie buvo pateikti liudytojui, kad registruoti turtą. Dokumentai buvo tvarkingi, kas po to vyko jis nežino. Dėl deklaracijos liudytojas nieko neatsimena. Per dieną pasirašo daugybe tokių dokumentų. Tas objektas buvo eilinis kaip ir visi. Kai nagrinėjo skundą pažeidimų nebuvo, kai pasirašė deklaraciją - pažeidimų nebuvo. Kas vyko po to aš nežino. Skundai buvo dėl vykdomų statybos darbų, kad neatsižvelgiama į kaimynų interesus, mėtomos šiukšlės, parkuojami ne vietoje automobiliai. Buvo tame objekte ir žmonės buvo įspėti dėl tvarkos laikymosi. B. dėl šio objekto teikė visus privalomus dokumentus. Buvo pateikta deklaracija dėl paskirties keitimo. Statybos inspekcijoje tuo metu buvo vyriausias specialistas, nagrinėjo skundus, tikrino statybos leidimus, dalyvavo komisijose. Tikrino, ar statybos dokumentai yra teisėti, ar statybos darbai vykdomi teisėtai, ar atitinka teisės aktų reikalavimus, kokia faktinė padėtis. Tuo metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Dėl (duomenys neskelbtini) buvo gyventojų skundo, tai buvo eilinis skundas ir jis jo neatsimena. Per metus išnagrinėja 500-600 skundų ir jų neatsimena. Skundą nagrinėjo asmeniškai. Buvo pateiktas projektas ir statybos leidimas. Kas tuos dokumentus pateikė neatsimena, gal statytojai. Pateikė, pažiūrėjo - viskas buvo tvarkinga. Jis asmeniškai važiavo į objektą (duomenys neskelbtini) ir tikrai neatsimena, ar jam pateikė dokumentus objekte, ar juos turėjo pasiėmęs. Neprisimena ar tarp tų pateiktų dokumentų buvo kadastrinių matavimų bylos. Faktinę padėtį tikrinu vietoj matuojant bei žiūrint. Jis asmeniškai matuoja ir braižo planus, ateina, prasižiūri – atitinka ar neatitinka. Vyko remonto darbai paprasčiausiame name: ardomos pertvaros, išimami langai. Kiekvienas žmogus tuos darbus gali daryti. Vyko remonto darbai, priskiriama paprasto remonto kategorijai. Gyventojai buvo nepatenkinti dėl statybininkų darbo, dėl šiukšlių, purvo. Kas po to išaugo iš skundo jis nežino. Neatsimena, ar namo viduje matė sraigtinius laiptus. Jis per dieną būdavo keliuose objektuose, todėl negali atsiminti, kokie visuose objektuose laiptai. Teigė, kad pagal atsivežtus dokumentus faktinė padėtis atitiko tam, kas buvo viduje. Viduje buvo atliekamas paprasčiausias remontas. Viduje buvo ardomos pertvaros. Norint pakeisti pertvaras savo individualiajame name – jas galima keisti, tik negalima išeiti iš statinio ribų, viršyti aukščio Planų su Statybos inspekcija nereikia derinti. Reikalingas savivaldybės leidimas, jei norima atlikti darbus, kurie reikalauja statybą leidžiančių dokumentų. Tikrai šiuo atveju buvo gauti leidimai.

Į statybos inspekciją I. B. kreipėsi dėl paskirties keitimo. Tie dokumentai buvo adresuoti liudytojui, jis juos patikrino, pasirašė ir atidavė. Nuvažiavęs į objektą patikrino, kad planai atitinka faktinę padėtį. Tuo metu tikrai nieko netrūko. Faktinę padėtį lygino su pateiktais dokumentais, su projektu. Tai yra paprasčiausias individualus gyvenamasis namas, eilinis remontas. (duomenys neskelbtini) gal perstatė kokią sieną. Viskas buvo pastatyta pagal projektą. Gal buvo išgriautas kažkoks tualetas, kažkokia pertvara. Jei išgriauta vis tiek atitiko projektą. Tame name buvo laiptinė, kokia ji buvo jis neatsimena. Namas buvo eilinė dėžė. Sklype jis tuo metu stovėjo normaliai. Jie paskui buvo įlindę į valstybinę žemę ir buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Tuo metu kai tikrino. įlindę nebuvo. Lauke buvo veranda. Jų tikrinimo užduotis buvo, ar statybos darbai teisėti. Nuvykus į objektą suprato, kad tai vienbutis namas. Savininkai tuo metu nedalyvavo, buvo statybininkų atstovai. Nuvykus į vietą, matė atidalintas patalpas, pastogėje matė sanitarinius mazgus.

Savininkas norėdamas įregistruoti pastatą pateikia deklaraciją. Su deklaracija einama į registrų centrą ir įregistruojamas pastatas. Deklaracija pažymi statybos darbų tam tikrą pabaigą. Deklaracijos pildymą nustato Statybos įstatymas, statybos reglamentas. Nurodoma, kokia tvarka daroma ir kokie reikalingi dokumentai. Norint, kad būtų pasirašyta deklaracija – kadastrinių matavimų byla yra būtinas dokumentas. Tuo metu tikrinau ar atliekami darbai pagal projektą. Neprisimena, kokios deklaracijos dėl šio projekto buvo pateiktos. Deklaracijos gali būti teikiamos paskirties keitimui, statybos užbaigimui, prie šių deklaracijų turi būti pridėtos kadastrinio matavimo bylos. Jis tuos dokumentus žiūrėjo, matė. Kai važiavau į objektą – kadastrinių bylų nebuvo ir neprivaloma pateikti deklaracijas. Kai teikiama deklaracija - jis jas lygina su projektu. Kokiems statybos darbams buvo projektas, neprisimena. Liudytojas tame objekte atrodo pasirašė dvi deklaracijas. Jų pasirašymo datos neatsimena.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 171), liudytojas paaiškino, kad juos prisimena, nori atkreipti dėmesį į bendrus plotus, kad kaltinamoji turėjo teisę tuos darbus atlikti, nes pastatas nepadidėjo nei į plotį, nei į aukštį. Tai galima traktuoti kaip remonto darbus. Apklausoje nurodytos datos, numeriai nėra iš atminties. Į apklausą ėjo pasiruošęs. Tai yra gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis. Aplinkybės, nurodytos apklausoje, teisingos.

Nurodė, kad neturėjo teisė matuoti plotą, nes neturi licencijos. Pamatuota yra kadastrininkų, kurie atsako už duomenų teisingumą. Kai važiavo į objektą aš neturėjo kadastrinių matavimų, o juos turėjo tik tada, kai buvo teikiamos deklaracijos. Kai pasirašinėjau deklaracijas turėjau kadastrinius matavimus, jai pasitikėjo, nes tai oficialus dokumentas. Pateikiant deklaraciją, statytojas pateikdavo kadastrinių matavimų bylą, kurią liudytojas lygindavo su projektu. Teisės aktai nenumato pareigos važiuoti į objektą ir tikrinti. Liudytojas buvo tame objekte nagrinėdamas skundą, bet ne prieš pasirašant deklaraciją. Neatsimena, kada buvo tas skundas, ir koks buvo metų laikas kai buvo tame objekte. Keičiant paskirtį reikalingas leidimas ir užpildoma deklaracija. Yra rašytinis pritarimas keisti paskirtį ir žmogus užsipildo deklaraciją, prideda dokumentus ir pasikeičia paskirtį. Statybos inspekcija pasirašo deklaraciją, kurios pagrindu Registrų centras registruoja pakeitimą. Inspekcija patikrina dokumentus, jei jie teisingi – pasirašo deklaraciją. Neturi teisės nepasirašyti, jei pateikti vis reikiami dokumentai.

Apklaustas kaip liudytojas A. R. teismo posėdyje paaiškino, kad byloje dalyvaujančių asmenų nepažįsta, yra matęs darbo vadovę – A.. Ji buvo ir yra jo darbo vadovė. Liudytojas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atnaujino geodezinius matavimus. 2013 m. lapkričio mėn. gavo darbą dėl geodezininkų matavimų, nes vyksta namo statyba. Jam reikėjo viską išmatuoti. Išsikvietė aplinkinių namų kaimynus, bet atvažiavus į vietą atvyko tik viena kaimynė, kuri pasakė, kad dėl sklypų ribų kaip ir sutinka, tačiau namas yra išsikišęs į valstybinę žemę. Liudytojas viską išmatavo, tačiau ji akto nepasirašė. Atvažiavo į ofisą ir pamatė, kad priestatas išsikišęs į valstybinę žemę ir darbai buvo sustabdyti, nes tokio sklypo negalima suformuoti. Jo užduotis buvo susijusi su sklypu. Pagal naujus nuostatus reikia iškviesti gretimų sklypų savininkus. Sklypas kažkada buvo matuotas geodeziškai, konvertavus senas koordinates į naujas būna paklaida iki 10 cm. Riba nesikeičia. Pamatavus namą ir uždėjus ant ribų išeitų, kad tas pastatas išlindęs. Tai reiškia, kad puse pastato stovi toje žemėje, o apie metrą išsikišęs į valstybinę žemę už sklypo ribos. Tai negalėjo būti dėl paklaidų ir konvertavimų, nes išmatavus tvoras, ribos su kaimynais gretimų sklypų, viskas atitiko. Tai reiškia, kad sklypas stovi normaliai. Ten yra tvora, kuri stovi valstybinėje žemėje. Tvora yra gelžbetoninė. Liudytojas turėjo atnaujinti geodezinius matavimus. Pastebėjęs neatitikimus grįžęs į ofisą informavo ar tai užsakovą, ar statytoją , kad sklypo negalima suformuoti ir pasiūlė jiems išsipirkti tą valstybinę žemę. Kalbėjausi su vyru. Liudytojas sklypo planą ir išrašą kadastro iš Registrų centro matė, plane buvo parodyta, kad namo siena lygi su riba. Pasimatavus buvo valstybinėje žemėje. Į patį namą liudytojas užėjęs nebuvo. Užduotį atlikti pavedė vadovė, liudytojas jai pasakė, kad negali suformuoti tokio sklypo ir vadovė liepė pasiskambinti nurodytais numeriais bei tą pranešti, jo matavimai buvo sustabdyti. Nežino, ar jų įmonėje buvo dar kokie nors darbai atliekami su šiuo objektu. Namo planas – geodezinis planas, kur buvo atlikti kadastriniai seni matavimai. Mano galėjo būti 10 m. senumo, nes rašyta ranka. J. A. davė seną kadastrinių matavimų planą ir Registrų išrašą.

Parodžius liudytojui planą, esantį t. 1, b. l. 31, liudytojas paaiškino, kad tai ne tas planas, šiame plane yra pavaizduotas pastato išdėstymas, tas planas, su kuriuo dirbo buvo A3 formato lapas, su šiuo planu nieko nedirbo.

Jo užduotis buvo nustatyti žemės sklypų matavimus nustatant atitinkamas jų koordinates. Statinių išdėstymą sklype reikėjo pamatuoti. Jie sklypo informaciją rodome ant geodezinių matavimų. Matavimai buvo atlikti senoje sistemoje, perdarant į naują būna paklaida 10 cm. Ir dėl to skirtumo reikia su kaimynais suderinti. Matininkas vizualiai vadovaujasi geodeziniu planu. Nustatyti faktinę padėtį pagal planus gali tik geodezininkas. Aš matuoja su prietaisais su palydovais ir jis nustato vietą. Teigė, kad yra matininkas, terminai "matininkas" ir "geodezininkas" yra tas pats. Teigė, kad matavo tik pastato išorę, o pastato vidų – kitas darbuotojas.

Parodžius brėžinį, esantį t. 1, b. l. 22, liudytojas paaiškino, kad brėžinys darytas sausio mėn. Statybos inspekcijai buvo parodyta kaip namas stovi situacijoje. Brėžinį jam liepė padaryti vadovė. Pastatas į valstybinę žemę buvo išlindęs apie metrą. Dažnai būna, kad kai statytojai pastato namą ir jei jis būna išsikišęs, jei yra galimybė – išsiperkama valstybinė žemė. Žmonės rašo prašymą savivaldybei ir jiems leidžiama. Tokia situacija kaip (duomenys neskelbtini) ne vienetinė. Tokių situacijų būna pastoviai, kad būna išlindę į kaimynų, valstybinę žemę. Per metus kokios 3-4 tokios situacijos būna.

2016-08-16 apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad neprisimena, kada informavo D. A. apie tai, kad namas iš eina iš sklypo ribų, tai galėjo būti 2012 ar 2013 m. žiemą. Parodžius brėžinį, esantį t. 1, b. l. 32, liudytojas paaiškino, kad tai jo brėžinys, tai pastato geodezinė nuotrauka, pastato pririšimas, D. darė bylą, pastato inventorizaciją, kad būtų parodyta, kur stovi namas, reikia geodezinės nuotraukos. Brėžinyje liudytojas tik parodė pastatą, o sklypas buvo suformuotas registrų centre, jo ribos buvo įvestos į koordinačių žiniaraštį 1994 metais. Brėžinyje matosi, kad pastatas išlindęs iš sklypo. 1, 2, 3, 4 taškai yra apstato ribos. NK 9,11 – namo kampas, matosi, kad už ribų. Apie tai jis informavo vadovę. Po geodezinių matavimų D. darė savo pastatą pagal galiojantį 1994 m. planą. Ji turėjo tai parodyti ant plano. 2013-01-29 brėžinyje liudytojas parodė naujai išmatuotą namą ant seno plano. Sklypą reikėjo patikslinti, nes matavimai buvo senoje sistemoje padaryti ir pagal naujas galiojančias nuostatas, jei nori užregistruoti namą, reikia atnaujinti matavimus pagal dabartinę koordinačių sistemą. Galėjo būti klaida, kad pats sklypas apsislinkęs. Perskaičiuojant koordinates į kitą sistemą būna, kad sklypas pasislenka. Gal pasislinkti metrą, du, gali ir 10 cm. Dokumentas, kurį rengė A. R. skirtas statybos inspekcijai. Geodezinio plano negalima suformuoti, jeigu riba eina per registruotą pastatą. Darant pastato matavimus matininkai vadovaujasi senu geodeziniu planu, t. y. 1994 m. Šis dokumentas nėra geodezinis planas, tai parodymas statybos inspekcijai, kaip stovi namas, atstumai iki ribų ir pan. A. matuoja be GPS, kuris koordinuoja taškus, todėl nežino, kur stovi pastatas. Ji galėjo padaryti pastato kadastrinę bylą.

Apklausta kaip liudytoja A. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad 2013 metais gegužės mėn., adresu (duomenys neskelbtini). Pirko butą. Tai yra Irinos namas ir jame yra padarytas atskiras 3 kambarių butas. Kiek butų yra tame name ji nežino. Kai pirko tai buvo kaip namas. Butą ji apžiūrėjo, buvo pirmame aukšte, apžiūrėjo tik savo dalį. Ten buvo sienos, terasa, kiemas, buvo atskirtos patalpos. Buvo įėjimas, langai iš trijų pusių. Buvo sienos, langai. Jai reikėjo dar papildomos sienos, jos dar nebuvo, liudytoja padaryti pagal savo projektą. Pardavėja turėjo padaryti, pagal jos poreikius. I. B. pažįsta nuo 2013 m. pavasario, kai atvažiavo pasižiūrėti patalpų. Anksčiau jos nepažinojo, atrado skelbimą internetu. Butą pirko per vadybininką iš agentūros. Bute (duomenys neskelbtini) iki parduodant buvo tik kartą. Po to jau tvarkant popierius. Mano, kad tuo adresu po sandorio buvo gal pora kartų. Tikrai buvo prieš pirkimą ir po pirkimo buvo užvažiavusi. Nupirkus butą jis turėjo būti apšiltinimas, uždengtas stogas, pakeisti langai. Kai pirko butą matė kadastro bylą, kitus dokumentus. Pirmą kartą lankydamasi ir ketindama pirkti butą žiūrėjo ir kadastrinę bylą. Neprisiminė, ar kadastrinės bylos duomenys atitiko tai, kas faktiškai buvo vietoje. Į jos nupirktą butą patenkama per duris iš lauko. Neprisiminė, ar įėjus pro lauko duris, ar buvo laiptai į antrą aukštą, gal ten kažką formavo. Neatsiminė, ar tame name buvo sraigtiniai laiptai. Už butą mokėjo 225 000, bet tai ne galutinė kaina. Pagal sutartį turėjo būti 295 000 ir buvo papildomos sąlygos, kad iš savo lėšų tvarkys atskirą vandentiekį bei praves savo dujas. Liudytojas sumokėjo I. B. pinigus už butą. Raktų nuo savo buto neturi, nes nesuformuotas objektas. Butas areštuotas civilinėje byloje nuo 2013 m. Jiems uždrausta ten bet ką daryti. Yra kita civilinė byloje, kurioje ji su Irina yra atsakovės. Kvartalo bendrija nesutinka su namo rekonstrukcija ir padavė į teismą dėl statybų teisėtumo. Jos nuo 2013 m. ten nevaikšto, nes uždėtas areštas. Namas stovi tuščias, ten niekas nevyksta.

Apklaustas kaip liudytojas J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad objektas Pilaitėje buvo projektuotas kaip individualus gyvenamasis namas, dydžio neatsimena. Ten buvo virtuvės, miegamieji, san. mazgai, dirbtuvių neatsimena. I. B. ateidavo konsultuotis kaip lankytoja, kaip ir visi. Būtent su ja ir bendraudavo projektavimo metu. Liudytojas namą projektavo 1-2 aukštų. Ten buvo sklypas, kvartalas gyv. namams statyti. Tai galėjo būti 2 aukštų namas su pastoge. Nežino kada paskutinį kartą kalbėjo su B. apie projektą, Apie rekonstrukciją nieko nežino, išgirdo kai buvau apklaustas policijoje. Nieko asmeniškai apie rekonstrukciją nežino.

Apklausta kaip liudytoja A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad I. B. yra jos kaimynė nuo 2000 m. Kaimynės namas jiems pradėjus gyventi jau buvo pastatytas ir gyvenamas. Dabar statyba sustabdyta. Viskas prasidėjo 2013 m. birželio mėn. Jų niekas neinformavo kas ten bus ir kaip. Vyko namo rekonstrukcija, o Irina pasakė, kad bus perdengtas stogas. Buvo naujai perdengtas ir pakeltas stogas, buvo padidintas balkonas ir praplėsta terasa. Laiptinė buvo pastatyta per tris aukštus ant valstybinės žemės iki tol buvo tik stogelis ir pora laiptukų. Ta laiptinė atsirado gal 2013 m. ar 2014 m. Matininkas sklypą matavo lapkričio mėn., ji buvo kviečiama. Reikėjo pasirašyti ant tuščio "S." lapo, be to trys kraštinės buvo neteisingos ir tik viena teisinga. Dvi kraštinės buvo kur valdiška žemė ir viena su jų kraštine, kuri dar nebuvo išpirkta. Jų žemė taip pat išėjo į valstybinę žemę, jie buvome prisijungę prie tos tvoros. Buvo toks kampas ir paskui jie tos žemės išsipirko nepilnai 2 arus. I. B. namas yra rūsys ir du pilni aukštai, ir padaryta dar trečiame aukšte. Namas paaukštėjo. Buvo paaukštinimas. Tas namas iki rekonstrukcijos buvo aptvertas tvora, kai buvo pradėta rekonstrukcija tvora vietos nekeitė. Ji yra metalinė, pagrindas betonuotas. Kur yra dengta laiptinė yra valstybinės žemės didelė dalis. Ten turėjo eiti gatvė, bet du kaimynai pasidalijo gatvę ir paliko pėsčiųjų perėjimą pagal seną projektą. Gavosi valstybinės žemės išsidalijimas tiek priešais kaimyno, tiek 21 namo gavosi padidinta žemė.

Matavimai buvo 2013 m. lapkričio mėn. Liudytoja buvo pakviesta, buvo matininkas vyras. Ar tuo metu jau buvo pastatyta laiptinė iš gatvės pusės pasakyti negalėjo. Ji nepasirašė ant lapo, nes trys kraštinės nebuvo teisingos. Iš priekio yra viskas valstybinė žemė, sulig namo siena yra vadinamos raudonos linijos ir laiptinė išeina į valstybinę žemę ir ji buvo neišpirkta. Iš kitos pusės turėjo būti pėsčiųjų takas, padaryta tvora ir takas panaikintas. Iš kiemo pusės – viena teisinga. Kitur dalis tvoros ėjo gerai, o paskui jau valstybinė žemė. Ji su tomis sąlygomis nesutiko. I. B. su šeima (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2013 m. kai pradėjo remontą. Viduje lankiausi tada, kai buvo iškviesta statybos priežiūros inspekcija, jau po matininko. Pro langus matėsi sukta laiptinė. Ji buvau įėjus į vidų kai vyko statybos. Vienas butas lygtais buvo padarytas. Iš liudytojos pusės Darkiemio g. 23 nebuvo langų, jie iškalė ir sudėjo langus kiekviename aukšte. Langai sudėti buvo po matininkų. Kai buvau įėjusi į namo vidų buvo po 2013 m. Tada sraigtinių laiptų negalėjo matyti, nes viskas buvo viduje iškapota. Negalėjo pasakyti, ar dengta laiptinė tuo metu jau buvo. Ten vyko statybos darbai. Kadastrinės bylos nei senos, nei naujos nėra mačiusi. Jie 5 kaimynai yra išsipirkę valstybinę žemę, bet juos apskundė, įtaria, kad tai padarė I. B. atstovas todėl, kad jie prieštaravo statybai. Nepasitenkinimą iššaukė nesiskaitymas. Turėjome visą informaciją, kad projektas pakeistas neteisingai, kad darbai atlikti be projekto, be leidimo. Turėjome tokį įsitikinimą. Statyba pažeidžia interesus. Namas jų stovi akligatvyje, o jie gretimai. Jie užstato visus automobilius ir jie negalėdavo išvažiuoti ir reikėdavo prašyti. Žinojo, kad buvo parduodami butai. Tų kambarių skelbimus matė visur. Buvo nuotraukos iš išorės su kambarių aprašymu. Turėjo būti pardavinėjami 2 trijų kambarių ir 4 dviejų.

Apklaustas kaip liudytojas S. R. teismo posėdyje paaiškino, kad 2013 metais bendrijos nariai pastebėjo, kad yra parduodami 6 butai (duomenys neskelbtini). Buvo nuostaba, nes visi žinojo, kad šioje teritorijoje galima turėti vienbutį ar dvibutį namą pagal teritorijų reglamentą. Tada artimiausi kaimynai pradėjo gilintis, pradėjo diskutuoti, nes yra pakankamai sąmoninga bendrija ir suprato, kad šiuo atveju yra perstatomas namas, kuris yra pakankamai didelis. Bandoma parduoti dar nepastatytus 6 butus, tai buvo vieša informacija „Dnb būstas“, galima rasti jų tinklalapyje šią informaciją, rodos, ar jos likę ir dabar. Tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą, gilinosi toliau ir suprato, kad yra 2 butai ir 4 kūrybinės dirbtuvės, išduoti savivaldybės leidimai, bet tokios didelės rekonstrukcijos dėl stogo, laiptinės ir panašiai, statybos leidimo nebuvo. Paskui buvo gautas kažkoks leidimas, bet kažkurių patalpų remontui, o ne globaliai rekonstrukcijai. Bendruomenėje yra architektų, kurie supranta dokumentų eigą ir gavimą, patvirtinimą ir taip toliau, jie pasigilino ir suprato, kad galimai buvo kažkas padaryta taip, kad savivaldybė išdavė tuos leidimus, nors neturėjo jų išduoti, nes ankstesnė situacija buvo tokia, kad nebuvo laiptinės, buvo sraigtiniai laiptai, o paskui atsirado tie brėžiniai, pagal kuriuos savivaldybė išdavė leidimus, tai buvo ir laiptinė, tų sraigtinių laiptų nebebuvo. Pagal leidimus pasikeitė geometrija pastato ir vidus. Buvo suvokta, kad, matyt, yra apgaulė, kurios dėka buvo gauti visi leidimai. Buvo nuspręsta valdyboje ir susirinkime, kad nenori, jog jų gyvenvietė, kur yra dubučiai ar vienbučiai namai, atsirastų daugiabučiai. Buvo nuspręsta teisybę įrodinėti teisminiu būdu, buvo iškelta civilinė byla ir paduotas skundas dėl galimo dokumento suklastojimo. Civilinė byla kaip ir baigta, tačiau bendrija nesutinka su keliais punktais, tad sprendimą apskundė. Bendrija nesutinka, kad per 18 mėnesių galima išsipirkti žemę ir ta laiptinė, kuri pastatyta valstybės žemėje, taptų pastatyta savo žemėje. Jie įsivaizduoja, kad tas namas būtų kaip šešiabutis ar keturbutis, kad ir koks bebūtų, yra bandomas realizuoti, o tai neatitinka teritorijų planavimo ir mano, kad viskas turi būti grąžinta į status quo. Pavarčius dokumentus, mano, kad statybos darbus pastebėjo 2013 metais. Į teismą kreiptasi buvo taip pat 2013 metais. O 2014 metais dar turbūt irgi vyko statyba, kol buvo sustabdyta viskas. Liudytojas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nuotraukos buvo padarytos kaimynų 2013 metais ar 2014 metais. Liudytojas nuotraukų nedarė, tik kaimynai darė, kurie netoli buvo. Ant nuotraukų yra data, tikėtina, kad nuotraukos yra 2013 metų liepos mėnesio. Kai padavė teismui, laiptinė buvo su langais. Jei padavėme ieškinį gruodį, tai liepą ir fotografuota.

Buvo toks momentas, kai buvo iškviestas antstolis, liudytojas buvo įžengęs į namo vidų, ten vyko apvalios laiptinės likvidavimas. Buvo metalinės konstrukcijos, kurios buvo pjaustomos. aiškiai matėsi, kad daromas naujas daiktas prie seno daikto, t. y. nauja laiptinę iš lauko pusės. Viduje vyko sienų statymai. Liudytojas buvo peržengęs iš laiptinės 5 metus pirmame aukšte. Daugiau niekur nevaikščiojo.

Apklaustas kaip liudytojas M. K. paaiškino, kad buvo užduotis patikrinti šią statybvietę. Teko ten nuvykti keletą kartų, nes iš karto nepavyko ten papulti. Pagaliau įėjus į vidų buvo surašytas savavališkos statybos aktas, nustatytos aplinkybės, kad vyksta darbai, įvardinta jų apimtis ir matosi, kad vyksta darbai, viršijant įgaliojimus. Leidimas buvo išduotas kapitaliniam remontui, o manė, kad vykdė rekonstrukciją. Svarstė kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir dėl deklaracijų, susijusių su statybą leidžiančiais dokumentais, bet kadangi bendrija pati ėmėsi iniciatyvos, Statybos inspekcija nebesikreipė. Pirmą kartą į statybvietę atvyko gruodžio ar lapkričio mėnesį 2013 metų. Liepos mėnesį atvyko J., kuris šiuo metu nebedirba statybos inspekcijoje. Iš to, kas buvo nustatyta, mano, kad buvo atliekami rekonstrukcijos darbai. Projekte nurodyta, kad statybos darbai neatliekami. Reikėjo suprasti, kokie darbai vykdomi pagal situaciją. Ten buvo tiek visko daug, kad ten buvo sunku nustatyti, kada kokie darbai buvo pradėti, nes jie vyko keliais etapais. Statybą leidžiantis dokumentas jau prieš tai buvo gautas ir matėsi tai, kas praktiškai užfiksuota nuotraukose. Tai pertvarkymas konstrukcijos, vidinės laiptinės, išorės darbai, stogo rekonstrukcija, apšiltinimas. Tai buvo statybos darbai. Buvo nuspręsta, kad buvo pakeisti išorės gabaritai keičiant stogo konfigūraciją.

Parodžius 2013-07-03 brėžinį, liudytojas paaiškino, kad tai jo brėžinys. Sanitarinių mazgų atrodo nebuvo. Matėsi sienos kaip ir naujai įrengtos, matėsi šviežias mūras. Matė tai, kas užfiksuota nuotraukose.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamosios D. A. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką yra įrodyta teisme byloje ištirta medžiaga.

D. A. kaltinimas pareikštas dėl to, kad ji būdama UAB "S." matininke 2012 m. gruodžio mėn. atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus ir formuodama kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013-01-03, 2013-07-03, 2013-09-23 namo brėžiniuose (planuose "Rūsys", "Pirmas aukštas", "Antras aukštas", "Pastogės patalpos") nubraižė melagingus, tikrovės neatitinkančius, duomenis:

2013-01-03, 2013-07-03, 2013-09-23 nubraižė 3 aukštų laiptinę, vietoje tikrovėje egzistavusio atviro 1-o aukšto priestato, nurodydama, kad ši laiptinė pastatyta žemėje nuosavybės teise priklausančioje I. B., o ne valstybinėje žemėje. Sanitarinius mazgus vietoje tikrovėje egzistavusios sraigtinės laiptinės (2013-01-03 plane „Pirmas aukštas“ pažymėtus 1-5, 2-2, „Antras aukštas“ pažymėtus 3-6, 4-2, „Pastogės patalpos“ pažymėtus 5-3, 6-2, 2013-07-03 plane „Pirmas aukštas“ pažymėtus 1-5, 2-2, Antras aukštas“ pažymėtus 3-6, 4-2, „Pastogės patalpos“ pažymėtus 5-3, 6-2, 2013-09-23 plane „Pirmas aukštas“ pažymėtus 1-5, 2-11, „Antras aukštas“ pažymėtus 3-6, 4-2, „Pastogės patalpos“ pažymėtus 5-3, 6-2)Rūsį vietoje tikrovėje egzistavusios sraigtinės laiptinės (2013-01-03 ir 2013-07-03 planuose „Rūsys“ pažymėta R-1, 2013-09-23 plane „Rūsys“ pažymėta 2-1)

Ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu, tokiu būdu pagamindama netikrą dokumentą.

Kaltinamoji nesutiko su jai pareikštu ieškiniu, ji nurodė, kad vietoje atliekant kadastrinius matavimus ji matė, kad prie namo padaryta išsikišusios laiptinės karkasas, kuris iki viršaus pilnai nebuvo privestas (užbaigtas), tačiau žmonės ją patikino, kad laiptinė bus užbaigta ir berods rudenį ji buvo užbaigta. Ji brėžiniuose parodė laiptinę užbaigtą, nors iki trečio aukšto ji nebuvo pastatyta, tačiau šiuo metu ji yra tokia, kokia pavaizduota brėžiniuose. Nurodė, kad pirmus matavimus atliko 2013 m. žiemą, o vėliau buvo šiltesnis metas. Ji nežinojo, kad pastatas išeina iš žemės sklypo ribų, nes paskutinė kadastrinė byla sudarytą 2013 m. rugsėjo mėn., o sklypo kadastriniai matavimai buvo užsakyti 2013 m. lapkričio mėn. ir tik tada sužinojo, kad statinys išlenda iš sklypo ribų. Ji turėjo remtis žemės sklypo planu, kuris buvo registruotas gal 1993 metais, buvo tik vietinė koordinačių sistema. Tačiau iš byloje esančio 2013-07-10 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto ir prie jo esančių fotonuotraukų matyti, kad patikrinimo metu, t. y. 2013-07-10 minėta namo išorėje buvusi laiptinė net nebuvo pradėta statyti, buvo tik pradėtas griauti prieš tai buvęs įėjimas į namą su stogeliu (t. 5, b. l. 105-115 (fotonuotraukos darytos 2013-06-28 (t. 5, b. l. 112), palyginimui fotonuotraukos t. 1, b. l. 12, 18). Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir prie 2013-12-11 238—osios individualiųjų gyvenamųjų namų statybos bendrijos narių skunde prie pridėtose fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai. T. 1, b. l. 103 yra fotonuotrauka, kurioje nurodoma, jog užfiksuotas namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado vaizdas 2013 m. birželio mėn. Čia aiškiai matosi, kad pradėtas ardyti namo stogas, taip pat nuardyta stogelis, dengiantis prie įėjimo į namą esančius laiptus ir aikštutę, tačiau laiptinė dar nėra pradėta statyti. 2013 m. liepos mėnesio fotonuotraukoje matyti, kad prie įėjimo buvusios aikštutės ir laiptų vietoje kasama duobė, 2013-09-23 toje vietoje duobėje montuojama armatūra, 2013 m. lapkričio mėn. jau pradėtos statyti laiptinės sienos, 2013-11-17 nuotraukose matosi laiptinės sienos pastatytos, dengiamas stogas virš laiptinės (t. 1, b. l. 103, 104, 106, 107, 108, 109, 110). Tokios pat aplinkybės nurodyta ir kituose skunduose (t. 1, b. l. 2-19). Iš 2013-12-11 statybos patikrinimo akto ir prie jo esančių fotonuotraukų matyti, kad laiptinės sienos yra pastatytos, tačiau patys laiptai dar nėra įrengti (t. 5, b. l. 115-126). Liudytoju apklaustas S. R. nurodė, kad prie skundų pridėtas fotonuotraukas darė ne jis, o namų, esančio šalia (duomenys neskelbtini), namo, gyventojai. Kadangi ieškinys teismui dėl neteisėtų statybų buvo pateiktas 2013 m. gruodžio mėn., tai tos nuotraukos yra darytos 2013 metais. Kaltinamoji teismo posėdyje teigė, kad namą matavo 2013 m. sausio mėn., tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jį matavo 2012 m. gruodžio mėn. vėliau jį į vietą namo matuoti nevažiavo, o 2013-07-03 ir 2013-09-23 brėžinius formavo naudodamasi dokumentais, suformuotais 2013-01-03. Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad D. A. tiek 2013-01-03, tiek vėlesniuose 2013-07-03 ir 2013-09-23 brėžiniuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog namo išorėje yra pastatyta trijų aukštų laiptinė, vietoje buvusio vieno aukšto priestato.

Kaltinamoji D. A. teigė, kad ji nežinojo, jog pastatas formuojamas (laiptinė prie statinio) ant valstybinės žemės, t. y. kad jis išeina iš I. B. sklypo ribų. Teigė, kad sklypo kadastriniai matavimai atlikti tik 2013 m. lapkričio mėn. ir ji tik tada sužinojo, jog pastatas išeina iš sklypo ridų ir dalis jo stovi ant valstybinės žemės. Byloje liudytoju apklaustas A. R. paaiškino, kad jis atliko (duomenys neskelbtini) sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, kad dalis pastato išeina iš sklypo ribų, t. y. stovi ant valstybinės žemės. Tai nustatęs jis sustabdė visus darbus, apie tai informavo savo vadovę D. A.. Taip pat nurodė, kad matuojant sklypą dalyvavo viena kaimynė, kuri dokumento nepasirašė, nurodydama, kad namas stovi ant valstybinės žemės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. R. atliktas sklypo brėžinys yra 2013-01-29 (t. 1, b. l. 32). Liudytoja apklausta A. M. nurodė, kad ji dalyvavo matuojant sklypą, vyras matininkas matavo žemės sklypą, brėžinyje buvo neteisingai pavaizduota trys ribos. Matininkas sklypą matavo lapkričio mėn., ji buvo kviečiama į matavimus, turėjo pasirašyti ant tuščio S. lapo, tačiau nepasirašė. Taip pat nurodė, kad pastate (duomenys neskelbtini), viduje ji buvo tada, kai buvo iškviesta statybos priežiūros inspekcija. Tai buvo jau po matininko. Iš byloje esančio 2013-07-10 statybos patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo aktą be kitų dalyvių pasirašė ir A. M. kaip liudytoja, šalia parašo nurodyta 2013-06-28 data (t. 5, b. l. 112). Taigi, A. R. matavimus atliko 2012 m. lapkričio mėn. ir kaip jis nurodo, matavimų metu nustatė, kad pastatas išeina iš sklypo ribų ir dalis jo stovi ant valstybinės žemės, apie tai jis iš karto po matavimų pranešė savo vadovei D. A., todėl teismas daro išvadą, jog byloje neginčijamai įrodyta, jog D. A. atlikdama visus pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matavimus ir rengdama kadastrinės bylos planus, žinojo, kad pastatas išeina iš sklypo ribų, taigi ir jos brėžiniuose vaizduojama laiptinė taip pat iš tikrųjų stovi ant valstybinės žemės, o ne I,. B. sklypo ribose. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad ši kaltinimo dalis pasitvirtina ir yra pagrįsta.

Kita kaltinimo dalis iš esmės apima kadastrinių matavimų byloje planuose kaltinime nurodytose patalpose pavaizduotus sanitarinius mazgus, vietoj tikrovėje buvusios sraigtinės laiptinės ir rūsį vietoj laiptinės. Teismas mano, kad bylos medžiaga, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina ir šią kaltinimo dalį. Iš byloje esančio 2013-12-11 Statybos patikrinimo akto ir prie jo esančių fotonuotraukų matyti, kad 2013-12-11 name (duomenys neskelbtini), buvo sraigtiniai laiptai (t. 5, b. l. 127). Iš 2014-07-30 į bylą pateikto antstolio V. M. akto matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog name, (duomenys neskelbtini), yra pjaustomi metaliniai sraigtiniai laiptai, name dirbę asmenys nurodė, jog juos pjausto savininkės I. B. nurodymu (t. 1, b. l. 149-152). Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apžiūrėtas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu kaltinime nurodytose patalpose, kuriose pavaizduoti sanitariniai mazgai jokių sanitarinių mazgų nenustatyta. Ten yra suformuotos patapos, tačiau patalpų viduje nėra jokių įvadų, netgi ertmių įvadams įrengti. Pirmame, antrame aukšte ir pastogėje, patalpose, kurios planuose vaizduojamos kaip sanitariniai mazgai, yra didžiulė ertmė perdangose, likusi nuo anksčiau buvusių sraigtinių laiptų. Rūsio patalpoje R1 yra apvali patalpa nuo sraigtinių laiptų. Nors D. A. teigė ertmės perdangoje nuo sraigtinių laiptų jai atliekant kadastrinius matavimus buvo uždengtos, tačiau byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sraigtiniai laiptai pastate dar buvo 2013 m. gruodžio mėn. taigi ir ertmės perdangose taip pat buvo, nes ten buvo įrengta pirminė laiptinė. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad D. A. pareikštas kaltinimas pasitvirtino visa apimtimi. Ji rengdama kadastrinės bylos planus nurodė juose kaltinime nurodytus tikrovės neatitinkančius brėžinius.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Šiuo atveju D. A. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip netikro dokumento – Kadastrinių matavimų bylos pagaminimas, kadangi D. A. parengė kadastrinių matavimų bylos planus, į juos įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis. Šie planai vėliau buvo pateikti valstybės ir savivaldybės institucijoms,, kuriais remiantis institucijos priėmė nepagrįstus sprendimus. Tai kaltinamoji padarė tiesiogine tyčia., t. y. suprasdama, kad kadastrinių matavimų bylos planuose nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis.

I. B. kaltinama tuo, kad ji sukurstė D. A. pagaminti netikrą dokumentą, t. y. 2012 m. pabaigoje užsakė atlikti kadastrinius matavimus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir paprašė šiuo matavimus atliksiančios D. A. matavimų byloje nurodyti tikrovės neatitinkančius duomenis – nubraižyti trijų aukštų laiptinę, vietoje 1 aukšto priestato, nurodyti, kad laiptinė pastatyta jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat nubraižyti sanitarinius mazgus vietoje sraigtinės laiptinės, bei rūsį vietoje sraigtinės laiptinės. Teismas mano, kad I. B. pareikštas kaltinimas šioje dalyje taip pat pasitvirtino. Nors I. B. nepripažino kaltinimo, tačiau jau anksčiau nurodytais įrodymais ir argumentais buvo pagrįsta, kad formuojant kadastrinių matavimų bylą joje nurodytos aplinkybės dėl laiptinės, sanitarinių mazgų ir rūsio neatitiko tikrovės. Apklausta D. A. teigė, kad dėl kadastrinės bylos parengimo ji tarėsi su kažkokiu vyriškiu, kurio nurodyti negali. I. B. nurodė, kad matavimus jai atliko D. A., ji ją atpažįsta. Be to, 2015-06-26 apklausta kaip įtariamoji I. B. nurodė, kad dėl kadastrinių matavimų tarėsi su UAB "S." matininke D., ji kreipėsi į D. ir pas jokį kitą matininką nesikreipė, D. jokių nurodymų nedavė, viskas planuose buvo užfiksuota taip, kaip ten buvo. Į D.ji kreipėsi pati, joks kitas asmuo už ją nesikreipė ir neprašė už ją atlikti matavimų (t. 3, b. l. 162-163). Taigi, kadastrinius matavimus užsakė būtent I. B.. I. B. teisme taip pat teigė, kad ji nežinojo, jog pastatas stovi ant valstybinės žemės, tačiau iš byloje esančio žemės sklypo plano, parengto UAB "G.t." 2010-03-26 , kurį I. B. pateikė 2013-12-19 statybos inspekcijai, matyti, kad jau šiame plane yra pavaizduota, kad (duomenys neskelbtini) statinio 1 aukšto priestatas, vietoje kurioje buvo pastatyta laiptinė, stovi ant valstybinės žemės (t. 5, b. l. 138-139) Taigi, jau 2010 metais I. B. žinojo, kokia yra situacija su jos namu, ir kur jis stovi žemės sklype. Teismas I. B. poziciją byloje vertina kaip gynybinę, nes iš visų byloje esančių dokumentų matyti, kad būtent I. B. teikė savivaldybės ir valstybės institucijoms su namo rekonstrukcija ir remontu susijusius dokumentus, joks kitas asmuo jos vardu neveikė, būtent I. B. buvo suinteresuota minėtų duomenų nurodymu kadastrinėse bylose ir juos vėliau teikė valstybės institucijoms. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) planai, nurodant juose tikrovės neatitinkančius duomenis, buvo parengti to prašant, t. y. sukurstant D. A. I. B.. Tokiu būdu teismas vertina, kad I. B. veiksmai šioje dalyje įrodyti ir jie teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas taip pat vertina, kad kaltinimas I. B. dėl žinomai netikro dokumento panaudojimo, t. y. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. V. g. 8, Vilniuje, taip pat pasitvirtino. Jį šį dokumentą minėtai institucijai pateikė du kartu – 2013-02-07, tikslu gauti Deklaraciją apie jai nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos paskirties pakeitimą (t. 3, b. l. 3-42), bei 2013-09-20 turėdama tikslą gauti Deklaraciją apie jai nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos paskirties pakeitimą (t. 3, b. l. 43-104). I. B. teismo posėdyje nurodė, kad ji nesuprato matininkės jai parengtų dokumentų, todėl nėra kalta dėl jai pareikštų kaltinimų. Teismas atmeta tokius kaltinamosios argumentus, kadangi ji kaip statytoja ir namo savininkė puikiai suprato, kokiu tikslu ir kodėl jai yra reikalingos pastato kadastrinių matavimų bylos. 2013-02-07 deklaracijoje nurodyta, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigtas Gyvenamojo namo kapitalinis remontas, nurodyta pagrindinė naudojimo paskirtis – 3 ir daugiau butų. 2013-09-20 deklaracijoje nurodyta, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigtas gyvenamojo namo kapitalinis remontas ir paskirties keitimas. Nurodyta pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji 2 butų. Pirmoji deklaracija buvo patvirtinta ir jos pagrindu, bei kadastrinių matavimų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 6 butai name, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79-89), baigtumo procentas nurodyta 100 procentų. Vienas butas buvo parduotas A. Č.. Tuo tarpu teismui atliekant apžiūrą pastato apžiūroje dalyvavęs specialistas D. Č. nurodė, kad šio statinio baigtumo procentas šiuo metu yra 60 procentų. Žinodama tokias faktines aplinkybes ir teikdama statybos inspekcijai dokumentus, kuriuose deklaruojama, jog pastato statyba yra visiškai užbaigta, I. B. negalėjo nesuprasti, jog jos teikiami dokumentai – kadastrinių matavimų planai neatitinka tikrovės. Taigi įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) dėl žinomai netikro dokumento panaudojimo I. B. yra visiškai įrodytas.

Kaltinamųjų gynėjai prašė teismo taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti kaltinamąsias nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Vertinant D. A. veiksmus teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo daryti išvadą, jog jos padaryta veika nėra tiek pavojinga, kad būtų vertinama kaip nusikaltimas. Kaltinamoji nors ir nurodė kadastrinės bylos brėžiniuose tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau duomenys yra susiję su statinio viduje esančių patalpų paskirtimi, kurias savininkas iš esmės gali pats savo nuožiūra keiti, išdėstyti pertvaras taip, kaip jam norisi ar reikia, todėl tai, kad ji vietoje buvusios sraigtinės laiptinės nurodė sanitarinius mazgus ir rūsį, šiuo atveju negalėjo sukelti itin žalingų pasekmių, be to, ir pati D. A. galėjo nenumatyti tokių pasekmių pasitikėdama užsakovu, tvirtinančiu, jog jis čia įrengs būtent tokias patalpas. Taip pat vertintina, kad brėžiniuose pavaizdavimas šalia pastato esančios laiptinės, taip pat nesukėlė itin didelės žalos, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, laiptinė buvo pastatyta ir ji dabar yra tokia, kaip pavaizduota brėžiniuose. Tai, kad ji buvo pavaizduota I. B. sklype, neatvaizduojant, kad laiptinė išeina iš sklypo ribų ir stovi ant valstybinės žemės, teismo nuomone taip pat nesukelia didelės žalos ir nerodo veikos didelio pavojingumo, kadangi kaip matyti iš bylos duomenų, tuo metu buvo ir šiuo metu yra galimybė šią situaciją įteisinti – išsipirkti dalį valstybinės žemės ir I. B. imasi veiksmų tai padaryti. Be to, I. B. 2015-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1136-141/2015 yra įpareigota įteisinti dabar esančią pastato situaciją – parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius ir įteisinančius dokumentus. Taigi, įvertinus visa tai, tesimas daro išvadą, kad nors D. A. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl veikos ypatybių, tikslų ir motyvų jos padaryta veika nėra tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, todėl yra pagrindo taikant BK 37 straipsnio nuostatas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vertinant I. B. veiksmus, teismas daro išvadą, kad I. B. atveju taip pat yra pagrindo daryti išvadą, jog jos padarytos veikos nėra tiek pavojingos, kad būtų vertinamos kaip nusikaltimas. Sukurstymas pagaminti netikrą dokumentą yra susijęs su tikrovės neatitinkančių duomenų kadastrinėje byloje nurodymu, tačiau šie duomenys yra susiję su pakeitimais pastato patalpose, kuriuos savininkas gali atlikti savo nuožiūra ir jiems atlikti nėra reikalingi leidimai. Dėl laiptinės atvaizdavimo planuose teismas taip pat pažymi, kad nors ji ir buvo pavaizduota I. B. sklype, tačiau ir tuo metu ir dabar yra galimybę valstybinės žemės dalį, kurioje pastatyta laiptinė, išsipirkti ir tokiu būdu įteisinti esamą situaciją. Nors I. B. pateikė žinomai netikrus dokumentus – kadastrines bylas Statybos inspekcijai, tačiau šiuo metu yra galimybė įteisinti susidariusią situaciją ir I. B. minėtu Vilniaus apylinkės teismo sprendimu yra įpareigota ją įteisinti, todėl įverstinus visa tai, teismas daro išvadą, kad nors I. B. ir padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), tačiau dėl veikų padarymo ypatybių, tikslų ir motyvų, jos padarytos veikos nėra tokios pavojingos, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, todėl yra pagrindo taikant BK 37 straipsnio nuostatas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymo vadovaujantis BK 37 straipsniu dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarymo vadovaujantis BK 37 straipsniu dėl veikų mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė