Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-761/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
1-9-761/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14967-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Kaltinamasis
R. V.
Nukentėjusysis
A. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-761/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14967-2016-9Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Žyliui,kaltinamiesiems R. V., jo gynėjui advokatui V. S., V. P., jo gynėjui advokatui V. R.,nukentėjusiajam A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, neteistas,

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2015-11-05 pagal LR BK 201 str. 2 d.- 196 MGL dydžio bauda, 2016-10-06 bauda pakeista į viešuosius darbus (480 val.), teistumas neišnykęs, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. ir V. P. 2016 m. liepos 24 d., apie 20 val. 20 min., Šilalės r. Vaitkaičių I k. teritorijoje, vietinės reikšmės kelyje, R. V. vairuodamas V. J. priklausantį automobilį Cadillac Escalade, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o V. P. vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 119, 127, punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, sudarė kliūtį jų eismui, pasirinkdami važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, paliekant tokį važiuojamosios dalies plotį sau iš kairės, kurio pakaktų su saugiu šoniniu tarpu prasilenkti su priešinga kryptimi galinčia atvažiuoti transporto priemone, jeigu tai buvo reikalinga dėl susidariusių aplinkybių (blogo matomumo), privalėjo sulėtinti greitį, o iškilus grėsmei eismo saugumui ar atsiradus kliūčiai, tai pastebėję, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemones, dėl ko siaurame kelyje, kuriame dėl kelio vingio ir pakelėje augančios augmenijos buvo ribotos priešinga kryptimi galinčių atvažiuoti transporto priemonių matomumo sąlygos, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bet dalinai išvažiavę į kairiąją važiuojamosios dalies pusę ir važiuodami priešingomis kryptimis susidūrė bei sužalojo automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivį A. P., padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. liepos 24 d., pavakare, Šilalės r. Vaitkaičių I k. teritorijoje, vietinės reikšmės kelyje, važiavo nuo Paršežerio ežero su ,,Cadillac Escalade'' link Laukuvos miestelio. Važiavo vienas labai lėtai, kadangi jam vietovės nepažįstamos, siauras kelias. Kelio vingyje į kairę, iš staigaus posūkio išniro Audi automobilis su kuriuo jis susidūrė. Jo kaltė yra dėl to, kad jis buvo šiek tiek pervažiavęs kelio vidurį. Prieš posūkį jis važiavo apie 20 km/h greičiu, o pamatęs automobilį ,,Cadillac Escalade'' nespėjo net stabdyti. Susidūrimas įvyko dėl per didelio automobilio Audi A6 greičio, nes pamatęs šį automobilį išnirusį prieš save gal 2-3 m. atstumu jis nespėjo net stabdyti. Po susidūrimo jo mašina net nepajudėjo, o Audi automobilis susiskersavo. Jo manymu automobilis Audi greitai važiuodamas išniro iš už posūkio į jo pusę stabdydamas, nes važiavo skersas. Jei jis būtų ir nekirtęs kelio vidurio, susidūrimas vis tiek būtų įvykęs.

Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. liepos 24 d. apie 20 val., iš A. P. kiemo važiavo žvejoti į Paršežerio ežerą, esantį Šilalės r. Požerės k. Jis vairavo automobilį ,,Audi A6'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekyje šalia jo sėdėjo A. P., gale už jo sėdynės sėdėjo A. P., per vidurį sėdėjo I. G., o už keleivio gale sėdėjo K. R.. Keliuku link ežero važiavo apie 20 km./h greičiu, važiavo pačiu pakraščiu. Kelio vidury už posūkio į dešinę, 2 metrų atstumu pamatė automobilį ,,Cadilac Escalade'', kuris buvo įvažiavęs į jo eismo juostą, ir nebespėjo sustabdyti. Sukti dešiniau jam nebebuvo kur, nes buvo griovys. Prieš susidūrimą jo greitis galėjo būti apie 20 km./h. Nespėjo sustabdyti, net neužspaudė stabdžio pedalo. Po smūgio jo mašiną šiek tiek numetė. Matomumo beveik nebuvo, nes ten posūkyje augo krūmai, žolė. Nukentėjo jo pusbrolis A. P., kuris nuo smūgio atsitrenkė į vairuotojo sėdynę ir susižalojo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino, jo ir kaltinamojo R. V. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d. apie 20 val. 20 min., važiavo kartu su V. P., kuris vairavo automobilį ,,Audi A6'', važiavo Paršežerio ežero link, esančio Šilalės r. Požerės k. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, už vairuotojo sėdynės, šalia jo sėdėjo I. G., o už jos R., keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo A. P.. Galinėje sėdynėje jie visi nebuvo prisisegę saugos diržų. Šilalės r. Vaitkaičių I k. teritorijoje galėjo važiuoti didžiausiu 40 km/h greičiu, privažiavo kelio vingį į dešinę, prieš posūkį V. P. pristabdė automobilį, važiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau pamatė priešais, dalinai jų eismo juosta atvažiuojantį automobilį ,,Cadillac Escalade'', kuris atsitrenkė į V. P. vairuojamą automobilį ,,Audi A6''. Eismo įvykio metu, po smūgio jis atsitrenkė į vairuotojo sėdynę, jam išniro kairės rankos riešas patyrė kitus kairės rankos sužalojimus.

2016 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvada Nr. G 196/16(11) nustatyta, kad A. P. eismo įvykio metu padaryti šie sužalojimai: kairio stipinkaulio lūžimas su dislokacija tipinėje vietoje, kairio riešo kirstinė žaizda, dėl ko A. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 73).

Liudytoja I. G. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d., apie 20 val. 20 min., Šilalės r. Vaitkaičių I k. teritorijoje, vietinės reikšmės kelyje, ji važiavo kartu su V. P., kuris vairavo automobilį ,,Audi A6''. V. P. ežero link, kuris yra Šilalės r. Požerės k. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, per vidurį. Tiesiu keliu važiavo apie 50 km/h greičiu, keliuku važiavo apie 40 km/h, o per posūkį apie 20-30 km/h greičiu. Prieš posūkį V. P. pristabdė, o važiuojant per posūkį nieko nesimatė. Važiavo kiek įmanoma arčiau savo kelkraščio. Posūkio metu nebuvo įvažiavę į kelio vidurį. Susidūrė su džipu, kurį pamatė prieš pat susidūrimą kelio vidury. Džipą vairavo R. V.. Po susidūrimo jų automobilio ,,Audi A6''galas pasisuko į dešinę pusę. Džipas po susidūrimo nepajudėjo. Įvykio metu buvo sužalotas A. P. jam medikai nustatė kairės rankos išnirimą ir lūžimą.

Liudytojas K. R. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d., apie 20 val. 20 min., Šilalės r. Vaitkaičių I k. teritorijoje, vietinės reikšmės kelyje, jis važiavo kartu su V. P., kuris vairavo automobilį ,Audi A6''. Važiavo jie Paršežerio ežero link. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės, už priekinės keleivio sėdynės. Važiavo jie apie 40 km/h greičiu, nors spidometro jis nematė. Prieš posūkį V. P. pristabdė, o važiuojant per posūkį išlindo baltas džipas ir jie su juo susidūrė. V. P. važiavo dešiniu pakraščiu, o automobilis ,,Cadillac Escalade'' buvo įvažiavęs į jų pusę. Po susidūrimo Audi galą numetė į kelkraštį. Eismo įvykio metu A. P. lūžo ranka.

Liudytojas J. O. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d. apie 20 val. 20 min., Šilalės r. Vaitkaičių I k., pjovė pievą. Būdamas maždaug 200 metrų atstumu, pamatė Paršežerio ežero link, žvyruotu keliuku, dideliu greičiu važiuojantį automobilį ,,Audi'', kuris kėlė dulkių kamuolį. Netrukus išgirdo didelį smūgį, iškilo dulkių debesis. Parvaręs traktorių į namus nuėjo pažiūrėti. Įvykio vietoje stabdymo žymių nesimatė. Dar prieš susidūrimą matė greitai važiuojančią juodos spalvos mašiną, kaip ir įvykio vietoje buvę asmenys kalbėjo, automobilis Audi važiavo apie 70 km/h greičiu. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio ,,Audi'' keleivis, buvo apgadinti abu automobiliai.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d. važiavo su pusbrolio V. P. vairuojamu automobiliu Audi, sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Važiavo žvejoti į Paršežerį. Važiavo keliuku apie 60 km/h greičiu. Privažiavus posūkį važiavo apie 40-50 km/h, kelias iš dešinės į kur jis ir suko, buvo apaugęs krūmais. V. P. važiavo labai arti krūmų, nepalikdamas tarpo. Važiuojant per posūkį staiga pamatė baltos spalvos automobilį, kuris važiavo arčiau kelio vidurio, su juo susidūrė ir sustojo nuo smūgio. Mašina su kuria važiavo nuo smūgio buvo pastumta atgal į kelio vidurio pusę. Baltasis automobilis galėjo važiuoti arčiau savo dešiniojo kelkraščio ir tada susidūrimo nebūtų įvykę.

Liudytojas T. P. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d. jis su R. V. važiavo žvejoti. Prie ežero jie išsikrovė daiktus ir V. pasakė, kad dar pavažiuos. Jam išvažiavus žmonės prie ežero pradėjo kalbėti, kad įvyko eismo įvykis. Jam nuėjus į įvykio vietą buvo jaunimo ir Audi vairuotojas, kuris sakė, kad važiavo 70 km/h greičiu. Audi buvo nunešta daugiau į kairę pusę, o džipas stovėjo vietoje. Stabdymo žymių nesimatė.

2016 m. liepos 24 d. eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Šilalės r. Laukuvos sen. Vaitkaičių I k., vietinės reikšmės kelias. Važiuojamosios kelio dalies plotis 4,4 m. Keliu privažiuojama prie Paršežerio ežero. Automobilis ,,Cadilac Escalade'' stovi priekiu, link kelio Laukuva - Apvaršuva. Nuo šio automobilio galinės dešinės ašies iki kelio krašto 0,58 m atstums, nuo priekinės dešinės ašies iki kelio krašto 0,50 m. atstumas. Automobilis ,,Audi A6'' stovi priekiu link ežero. Nuo šio automobilio priekinės dešinės ašies iki kelio krašto 0,7 m. Nuo automobilio galinės kairės ašies iki kelio krašto 2,8 m atstumas, o nuo priekinės kairės ašies iki kelio krašto 2,10 m atstumas (b. l. 9-14).

2016 m. liepos 24 d. transporto priemonės automobilio ,,Cadillac Escalade'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros metu nustatyta, kad sugadintas automobilio kairės pusės priekinis ratas, priekinis sparnas, priekinis bamperis, priekinis posūkio žibintas, šviesų žibintai ir variklio dangtis (t. 1, b. l. 15).

2016 m. rugpjūčio 23 d. automobilio ,,Cadillac Escalade'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas automobilio kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės buferio sustiprinimas, variklio dangtis. Ant automobilio nėra radiatoriaus grotelių, priekinio buferio su valstybiniu numeriu, kairės pusės priekinių šviesų ir posūkio žibinto. Ant automobilio uždėtos padangos265/70R17, 121/118R, M+S. K. padangos šonai atsilupę, ratas yra prie pat sparno lanko, prie pat kairės pusės priekinių durelių (t. 1, b. l. 22-28).

2016 m. liepos 24 d. transporto priemonės automobilio „Audi A6'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros metu nustatyta, kad sugadintas kairės pusės priekinis ratas, kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, kairės pusės priekinis posūkio žibintas, kairės pusės priekinis šviesų žibintas, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinis stiklas (t. 1, b. l. 31).

2016 m. rugpjūčio 23 d. automobilio ,,Audi A6'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad sugadintas automobilio kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis buferis, radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinis numeris, suskilęs priekinis stiklas, išdaužti kairės pusės priekiniai šviesos ir posūkio žibintai. Salone oro pagalvės vaire ir priekinėje panelėje, ties priekine keleivio sėdyne iššovusios, abu priekiniai diržai ištraukti užstrigę (b. l. 38-43).

Iš 2016 m. spalio 24 d. specialisto išvada Nr. 11K-345(16) nustatyta, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio ,,Audi A6'', v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. P. veiksmai, - siaurame kelyje, kuriame dėl kelio vingio ir pakelėje augančios augmenijos buvo ribotos priešinga kryptimi galinčių atvažiuoti transporto priemonių matomumo sąlygos, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bet dalinai išvažiavęs į kairiąją važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu ,,Cadillac Escalade'', bei automobilio ,,Cadillac Escalade'', v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. V. veiksmai, - siaurame kelyje, kuriame dėl kelio vingio ir pakelėje augančios augmenijos buvo ribotos priešinga kryptimi galinčių atvažiuoti transporto priemonių matomumo sąlygos, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bet dalinai išvažiavęs į kairiąją važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu ,,Audi A6'' (b. l. 58-65).

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo kaltinamiesiems

2016-10-24 LTEC specialisto išvada nustatyta, kad 2016 m. liepos 24 d. eismo įvykio metu siaurą važiuojamąją dalį turinčiame kelyje, jo vingyje, kuriame dėl pakelėje esančios augmenijos ribotas priešinga kryptimi suartėjančių transporto priemonių matomumas, automobilis ,,Audi A6'', v. n. (duomenys neskelbtini) susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Cadillac Escalade“, v. n. (duomenys neskelbtini). Išvadoje daroma tikėtina išvada, kad prieš susidūrimą abi transporto priemonės važiavo jų vairuotojams dalinai išvažiavus į kairiąją važiuojamosios dalies pusę. Susidūrimo metu transporto priemonės kontaktavo priekinių dalių kairiosiomis pusėmis. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilio ,,Audi A6'' greitis buvo apie 25 - 40 km/h, o „Cadillac Escalade“ mažesnis, susidūrimo metu automobilis ,,Audi A6'' jį sustabdė ir nedideliu atstumu atbloškė atgal.

Kaltinamasis R. V. prisipažįsta, kad eismo įvykio metu jis vairuodamas automobilį ,,Cadillac Escalade'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kirto važiojamosios dalies eismo juostos vidurį buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad R. V. vairuojamas automobilis ,,Cadillac Escalade'' stovi 1,99 m. atstumu nuo kairiojo jo važiavimo kryptimi važiuojamosios dalies krašto. Įvertinus tai, kad kelio plotis įvykio vietoje 4,40 m. R. V. automobilis į priešingos krypties eismo juostą buvo įvažiavęs apie 20 cm. Kaltinamojo R. V. parodymai dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą sutampa su nukentėjusiojo A. P., liudytojų I. G., K. R., A. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotiems duomenims. LTEC specialisto išvadoje konstatuota, kad R. V. siaurame kelyje, kuriame dėl kelio vingio ir pakelėje augančios augmenijos buvo ribotas priešinga kryptimi galinčių atvažiuoti transporto priemonių matomumo sąlygos, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bet dalinai išvažiavęs į kairiąją važiuojamosios dalies pusę. Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad R. V. 2016 m. liepos 24 d., apie 20 val. 20 min., Šilalės r. Vaitkaičių I k. teritorijoje, vairuodamas V. J. priklausantį automobilį „Cadillac Escalade“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 119, 127, punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, sudarė kliūtį jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, paliekant tokį važiuojamosios dalies plotį sau iš kairės, kurio pakaktų su saugiu šoniniu tarpu prasilenkti su priešinga kryptimi galinčia atvažiuoti transporto priemone, jeigu tai buvo reikalinga dėl susidariusių aplinkybių (blogo matomumo), privalėjo sulėtinti greitį, o iškilus grėsmei eismo saugumui ar atsiradus kliūčiai, tai pastebėję, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemones, dėl ko siaurame kelyje, kuriame dėl kelio vingio ir pakelėje augančios augmenijos buvo ribotos priešinga kryptimi galinčių atvažiuoti transporto priemonių matomumo sąlygos, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bet dalinai išvažiavęs į kairiąją važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei sužalojo šio automobilio keleivį A. P., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš R. V. parodymų kitos bylos medžiagos matosi, kad jis važiuodamas posūkyje išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, o pamatęs priešpriešais atvažiuojantį automobilį savo automobilio nespėjo pradėti stabdyti. Jeigu R. V. būtų važiavęs tokiu greičiu, kad kelio vingyje pamatęs priešais atvažiuojantį automobilį būtų spėjęs sustabdyti savo automobilį ir nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o V. P. važiuojant savo juosta eismo įvykio nebūtų įvykę. Šie R. V. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Todėl tokia R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

V. P. kaltu dėl eismo įvykio neprisipažįsta, nurodo kad jis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, posūkyje prieš susidūrimą važiavo apie 20 km/h greičiu. Kaltinamojo V. P. parodymai prieštarauja kaltinamojo R. V. parodymams, kad V. P. į posūkį įvažiavo dideliu greičiu stabdydamas ir skersas. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad spidometro nematė, pagal jį V. P. keliuku važiavo apie 40 km/h greičiu, o prieš posūkį stabdė. Liudytojas A. P. parodė, kad V. P. keliuku važiavo apie 60 km/h greičiu, o privažiavus posūkį apie 40-50 km/h greičiu. Liudytoja I. G. parodė, kad posūkyje V. P. važiavo apie 20-30 km/h greičiu. Liudytojas K. R. parodė, kad prieš posūkį V. P. važiavo apie 40 km/h greičiu, o prieš posūkį pristabdė. Liudytojas J. O. matė, kad V. P. vairuojamas automobilis keliuku važiavo dideliu greičiu keldamas dulkių debesis. Įvykio vietoje buvę asmenys kalbėjo, kad Audi važiavo apie 70 km/h greičiu. Nors nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai nėra vienodi ir tapatūs, tačiau jie vienareikšmiškai patvirtina, kad posūkyje V. P. važiavo didesniu greičiu nei parodė pats kaltinamasis V. P.. Iš esmės apklaustų asmenų parodymai atitinka specialisto išvadoje nurodytą V. P. automobilio greitį eismo įvykio metu, tai yra apie 25-40 km/h. Specialistas automobilio greitį nustatė pagal automobilio Audi A6 patirtas sugadinimų apimtis, remdamasis patvirtinta metodika. Akivaizdu, kad greitis kuriuo prieš pat eismo įvykį važiavo kaltinamasis V. P. nebuvo saugus.

V. P. tvirtina, kad jis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę, tai yra kairiąją važiuojamosios dalies pusę. Tačiau iš eismo įvykio vietos plano matosi, kad V. P. vairuojamo automobilio ,,Audi A6'' kairės pusės priekinis ratas yra 2,1 m. atstumu nuo kairiojo kelkraščio. Pagal eismo įvykio vietos planą vietoje, kurioje yra automobilio ,,Audi A6'' priekiniai ratai, kelio plotis yra 4,59 m. (2,1+1,79+0,7). Todėl priekinis automobilio ratas yra per 20 cm. išvažiavęs į kairiąją važiuojamosios dalies pusę. Nors nukentėjusysis A. P. ir liudytojai A. P., I. G., K. R. parodė, kad V. P. važiavo prie pat dešinio kelkraščio, tačiau tokie jų parodymai yra subjektyvūs, jų parodymams įtakos galėjo turėti tai, kad dešinysis kelkraštis eismo įvykio vietoje buvo apaugęs krūmais, kurių šakos palinkusios į kelio pusę, be to automobilis vairuojamas V. P. važiavo šiame kelio ruože nesaugiu greičiu. Todėl tokie nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai prieštarauja eismo įvykio vietoje nustatytoms aplinkybėms. Liudytojas A. P. netgi parodė, kad jų automobilis ,,Audi A6'' nuo smūgio buvo pastumtas atgal į kelio vidurio pusę. Iš įvykio vietos apžiūros duomenų (automobilio ,,Audi A6“) duženos randasi po šio automobilio priekiniu ratu, specialisto išvados matosi, kad automobilis ,,Audi A6'' dėl didesnio greičio pastūmė gerokai sunkesnį automobilį ,,Cadillac Escalade'', o ,,Audi A6'' galas nuo smūgio buvo numestas į dešinį kelkraštį. Todėl V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 119, 127, punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, sudarė kliūtį jų eismui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, paliekant tokį važiuojamosios dalies plotį sau iš kairės, kurio pakaktų su saugiu šoniniu tarpu prasilenkti su priešinga kryptimi galinčia atvažiuoti transporto priemone, jeigu tai buvo reikalinga dėl susidariusių aplinkybių (blogo matomumo), privalėjo sulėtinti greitį, o iškilus grėsmei eismo saugumui ar atsiradus kliūčiai, tai pastebėję, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemones, dėl ko siaurame kelyje, kuriame dėl kelio vingio ir pakelėje augančios augmenijos buvo ribotos priešinga kryptimi galinčių atvažiuoti transporto priemonių matomumo sąlygos, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bet dalinai išvažiavęs į kairiąją važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje jei V. P. kelio posūkyje, kuriame buvo apsunkintas matomumas, būtų važiavęs saugiu greičiu ir nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o tuo pačiu ir R. V. nebūtų išvažiavęs iš savo eismo juostos eismo įvykio nebūtų įvykę. Eismo įvykio nebūtų įvykę ir tuo atvejų jei kaltininkai būtų važiavę saugiu greičiu, tai yra tokiu, kad pamatę priešpriešais atvažiuojantį automobilį būtų sustabdę savo transporto priemones. Todėl ir V. P. veiksmai važiavimo greitis neatsižvelgiant į kelio sąlygas, nepaliekant tokio važiuojamosios dalies pločio sau iš kairės, kurio pakaktų saugiu šoniniu tarpu prasilenkti su priešinga kryptimi galinčia atvažiuoti transporto priemone yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Kadangi dėl V. P. veiksmų keleiviui A. P., padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl tokia V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir R. V. 950,32 € turtinės ir 1500 € neturtinės žalos. 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civiliniais atsakovais patraukti kaltinamasis V. P. ir jo vairuojamo automobilio ,,Audi A6'' draudikas AB „Lietuvos draudimas“.

Kaltinamasis R. V. su ieškiniu sutiko iš dalis nes dėl eismo įvykio yra ir kaltinamojo V. P. kaltė, be to jo ir kaltinamojo automobiliai buvo apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl visų prima draudikai privalo atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir tik jei jie visos žalos neatlygins likusią dalį turėtų atlyginti jis ir kaltinamasis V. P..

Kaltinamasis V. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, todėl neprivalo atlyginti žalos.

Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jų atsakomybė yra išvestinė iš automobilio ,,Audi A6'', v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojo deliktinės atsakomybės. Kadangi V. P. kaltės nepripažįsta, todėl ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio nepripažįsta. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 1500 € atitinka nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Dėl turtinės žalos nurodo, kad jo pagrįstumo nėra galimybės patikrinti. Iš VSDF pateiktos informacijos matyti, kad A. P. nuo 2016-11-15 išmokos mokamos dėl ligos (t. 2 b. l. 30-31).

Atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas rašytiniame prašyme nurodė, kad pagal gautą ieškinį paskaičiavo galimas draudimo išmokas, sutinka atlyginti 50% turtinės ir neturtinės žalos padarytos nukentėjusiajam. Tai yra sutinka su neturtinės žalos dydžiu, sutinka atlyginti 750 € neturtinės žalos A. P.. Kompensaciją dėl negautų eismo įvykyje pajamų paskaičiavo pagal pateiktą darbo užmokesčio pažymą. Paskaičiavo vienos dienos darbo užmokestį vertindamas tik darbo dienas. Nedarbingumo laikotarpį skaičiavo už laikotarpį nuo 2016-07-25 iki 2016-11-14, nes nuo 2016-11-15 pasikeitė nedarbingumo priežastis, tai yra nedarbingas dėl ligos. Pagal jų skaičiavimus negautos pajamos sudaro 817,77 € (b. l. 32-34)

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi šioje normoje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, išreiškiantis civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę: taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, siekiama grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos.

Byloje nustatyta, jog transporto priemonės buvo apdraustos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėse: automobilis „Cadillac Escalade“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), AAS „BTA Baltic Insurance Company“, o automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kadangi dėl eismo įvykio kalti abu transporto priemonių, kurios buvo apdraustos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, valdytojai, todėl šiuo atveju kyla valdytojų R. V. ir V. P. civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiam asmeniui. Tokiu būdu, pagal galiojančius teisės aktus, draudimo bendrovės privalo betarpiškai atlyginti R. V. ir V. P. veiksmais padarytą žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo parodymais, kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad dėl R. V. ir V. P. neatsargių nusikalstamų veiksmų A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jam eismo įvykio metu padarytas kairio stipinkaulio lūžimas su dislokacija, kairio riešo kirstinė žaizda. Dėl patirto sužalojimo A. P. patyrė fizinį skausmą, medicininę operaciją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumų, nes pakankamai ilgą laiką negalėjo užsiimti sau įprasta veikla. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 1500 € pagrįstas.

A. P. prašo priteisti negautas pajamas dėl eismo įvykio metu patirto nedarbingumo.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Akivaizdu, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. P. kurį laiką negalėjo dirbti. Pagal teismų praktiką turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, bet ir negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.).

Ieškinyje nukentėjusysis prašo priteisti negautas pajamas už jo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. Iš VSDFV pažymos apie A. P. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ir pranešimus dėl pašalpos skyrimo matosi, kad po sužalojimo jis buvo nedarbingas nuo 2016-07-25 iki 2016-12-02 (t. 2, b. l. 10-11). A. P. teisme parodė, kad jis nedarbingas dėl eismo įvykio buvo visą šį laikotarpį, tačiau pripažįsta, kad jam nuo 2015-11-15 gydytojas įrašė kitą diagnozę, tai yra nedarbingas dėl ligos. Kitokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2015-11-15 iki 2015-12-02 A. P. buvo nedarbingas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų su ieškiniu nepateikta. Todėl nustatyta, kad dėl patirto eismo įvykio metu sužalojimų A. P. buvo nedarbingas nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Per šį nedarbingumo laikotarpį darbdavys už dvi nedarbingumo dienas atlygino 26,18 €. VSDFV išmokėjo ligos pašalpą – 432,13 €. Teismas sutinka su atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktu A. P. negautų pajamų paskaičiavimu (t. 2, b. l. 32-34) ir laiko nustatytu, kad nukentėjusiojo negautos pajamos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sudaro 817,77 €.

Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymo redakcija). Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. R. T. priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo sisteminiu normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų lemia tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi minėtas įstatymas įtvirtina subsidiariąją draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolę prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nukentėjusiajam A. P. iš atsakovų draudimo bendrovių apdraudusių transporto priemones priteistinas neturtinės žalos atlyginimas po 750 € ir turtinė žala dėl negautų pajamų po 408,89 €.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo R. V.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo R. V. gynėjas advokatas V. S. prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra visos sąlygos numatytos BK 40 straipsnyje.

A. T. B. teismui pateikė prašymą dėl kaltinamojo R. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir teisminio nagrinėjimo metu jį palaikė. Nurodė, jog R. V. yra jos sūnus su juo gerai sutaria daug bendrauja, klauso jos. Sūnus savikritiškai vertina savo elgesį, kremtasi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ją vertina neigiamai.

Prokuroras E. Žylius sutiko dėl R. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnyje keliamas sąlygas.

A. T. B. prašo skirti ją sūnaus R. V. laiduotoja. A. T. B. yra R. V. mama, šiuo metu yra pensininkė, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka. A. T. B. ir R. V. gyvena Klaipėdos m. tarpusavyje jie pastoviai bendrauja, gerai sutaria, tarp jų yra glaudus ryšys. Todėl iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad A. T. B. pagal savo asmenines savybes ir jų šeiminius santykius gali daryti teigiamą įtaką R. V. ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. V. anksčiau neteistas, neatsargų nusikaltimą padarė pirmą kartą švelniausia kaltės forma - nusikalstamu nerūpestingumu. R. V. kaltu dėl nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. R. V. vairavo transporto priemonę apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalos atlyginimas yra užtikrintas draudiminiais santykiais. Be to R. V. įsipareigojo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą jei šios žalos nepadengtų draudimo sutartis. Aptartos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad R. V. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, R. V., taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant terminą vieneriems metams.

Dėl bausmės skyrimo V. P.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. V. P. padarė neatsargų nusikaltimą, kuriuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą A. P.. V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. automobilyje važiavo neprisisegęs saugos diržo, nors vairuotojo dėl to buvo įspėtas. Toks nukentėjusiojo elgesys galėjo turėti įtakos sužalojimo sunkumui, todėl laikytinas rizikingu. Dėl to ši aplinkybė pripažintina V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikaltimą V. P. padarė švelniausia kaltės forma nusikalstamu nerūpestingumu, vairavo transporto priemonę, kuri drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir tuo užtikrino žalos atlyginimą nukentėjusiajam. V. P. nusikaltimą padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui dėl tyčinio nusikaltimo, yra nedirbantis. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad dėl eismo įvykio metu sukeltų pasekmių yra ir kaltinamojo R. V. kaltė. Todėl V. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes tai, kad V. P. yra jauno amžiaus, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui. V. P. nusikaltimą padarė neatlikęs 2015-11-05 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos, pakeistos 2016-10-06 nutartimi į 480 val. viešųjų darbų, dirbant 12 mėnesių po 40 valandų per mėnesį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matosi, kad baudžiamojoje byloje Nr. T- 207-363/2016, pagal teikimą pakeista bausmė vykdoma nuo 2016-10-19. Todėl Prie nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedama pagal 2015-11-05 nuosprendį paskirtos bei 2016-10-06 nutartimi pakeistos neatliktos bausmės dalis (BK 64 str. 1 d. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. V., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, perduoti A. T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą vieneriems metams ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamąją bylą R. V. nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. V., iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

Išaiškinti R. V., kad, jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis). J. R. V. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai A. T. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl R. V. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. P. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a. papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu prie paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos paskirtos 2015 m. lapkričio 5 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistos 2016 m. spalio 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir galutinę bausmę V. P. paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams dvidešimčiai dienų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Priteisti A. P. iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įmonės kodas LV4013840140, adresas K. V. 63, LV – 1142, Ryga, Latvijos Respublika 750 € (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos ir 408,89 € (keturis šimtus aštuonis eurus 89 centus) turtinės žalos dėl negautų pajamų.

Priteisti A. P. iš AB „Lietuvos draudimas“ įmonės kodas 110051834, adresas J. B. g. 12, Vilnius, 750 € (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos ir 408,89 € (keturis šimtus aštuonis eurus 89 centus) turtinės žalos dėl negautų pajamų. Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti R. V. ir V. P. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilalės rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Osvaldas Briedis