Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis su A. J. ir jo drauge E. atvažiavo Ford mondeo automobiliu į stovyklavietę prie ežero. Su nukentėjusiuoju ir jo kompanijos asmenimis iki įvykio pažįstami nebuvo. Atvažiavo ne savo automobiliu, važiuodamas sėdėjo automobilio gale. Jau buvo tamsu, kol visi įsikūrė, sukūrė laužą, visi poilsiavo. M. K., eidamas į tualetą, į šoną, išgirdo konfliktuojančius kelis vaikinus. Jie buvo prie mašinų, toliau nuo laužo. Priėjęs prie jų, paklausė, ko jie ginčijasi. Jam buvo atsakyta, kad nesikištų, ne jo reikalas. M. K. atsakius, kad taip negražu, jam vėl liepė nesikišti, dingti iš čia ir tuo pat metu vienas nukentėjusiųjų kompanijos asmenų trenkė M. K. į veidą, nuo ko M. K. parkrito, o parkritus jį mušė. Jis bandė gintis - trenkti atgal, bet jie buvo trise, M. K. grūmėsi su vienu (nukentėjusiuoju), kiti du jam davė į šonus, į galvą. Po smūgio atsigavęs, M. K., padedamas G. Č. ir draugės, nuėjo iki mašinos. Mašinoje turėjo guminį revolverį, kuris buvo rastas pas jį namuose kratos metu, paėmęs jį iš jo iššovė 2-3 kartus į orą. Ką tuo metu veikė nukentėjusysis – nematė. Norėjo pagąsdinti, bet kadangi šūvių neišsigando ir toliau jį puolė, M. K. dar gavo smūgį, prasidėjo muštynės, ginklas iškrito. Kai atsigavo ir pradėjo normaliau galvoti, tada nuėjo į tą vietą, kur vyko konfliktas, ten paieškojęs rado pistoletą ir jį padėjo į mašiną, su kuria atvažiavo. Įvykio vietoje buvo tamsu, laužas degė už 20-30 m.

V. L. buvo sužalotas iš visai kitokio ginklo, o M. K. šaudė iš guminių kulkų. Dėl V. L. parodymų, kad M. K. šaudė palei jo kojas, M. K. paaiškino, jog V. L. galėjo matyti, kai jis šovė į orą, tačiau kad šaudė į kojas - melas. Iš kaltinamųjų kompanijos žmonių ginklą turėjo tik vienas M. K. Ar kas daugiau turėjo - nežino, mano, jog turbūt niekas neturėjo. Lazdų įvykio metu jis pas nieką nematė. Į įvykio vietą miške atvykę policijos pareigūnai neapieškojo įvykio vietoje buvusių asmenų nei automobilių. Įvykio vietoje neturėjo ginklo, šaudančio tikrais šoviniais, jis turėjo tik guminėmis kulkomis šaudantį, kurį rado pas jį namuose kratos metu. Įvykio vietoje, miške dar kažkas šaudė, girdėjo keletą šūvių. Muštynių metu apšvietimas buvo blogas, nieko nesimatė. Pas G. jokių lazdų ar kitų daiktų nematė. Lazdų jis iš viso nei vienos nematė.

Į medicinos įstaigas dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, pareiškimo dėl to, kad įvykio metu buvo sužalotas – nerašė. Jam žinoma tvarka, kad norint, kad policijos pareigūnai imtųsi tyrimo dėl sužalojimo reikia parašyti pareiškimą.

Tai, kad kai kurie liudytojai parodė, kad visai muštynių pabaigoje, kai buvo jau šūvių sužalotas nukentėjusysis, kad M. K., Č. ir dar kažkoks tai asmuo pribėgo „damušti“ nukentėjusiojo: vienas lazda trenkė į veidą, kitas dar kažką ten darė, kaltinamasis M. K. negalėjo paaiškinti. Apie ginklo turėjimą iki šiol nepasakojo, nes matė, kad policijos pareigūnai nusiteikę prieš jį su G. Č. Pamatęs įtarimų rimtumą, dabar teisme sako tiesą.

Į iškylą ginklą pasiėmė šiaip sau, dėl viso pikto, manydamas gal savigynai bus. Šį ginklą - Compact nusipirko iš matyto iš veido žmogaus, šis ginklas ir buvo rastas kratos metu namuose.

Dėl ginklo, kuris buvo rastas automobilyje, kaltinamasis M. K. nieko paaiškinti negali, automobilis yra ne jo. Automobilį BMW kaltinamasis M. K. buvo pasiėmęs savaitei - dviem. Tai G. J. automobilis, kai paėmė automobilį J. jau nebuvo Lietuvoje. M. K. pasiėmė automobilio raktelius visai iš kito žmogaus, pažįstamo D., pavardės nežino, jis tuo metu nuomojosi butą, gatvės tiksliai negali pasakyti, dabar nelabai su juo bendrauja. Automobilį buvo pasiėmęs trumpam. Kad jame buvo ginklas – nieko nežino, tai ne M. K. mašina, jis automobilio daiktadėžių netikrino. Durelių dėtuvė nėra labai maža, kas joje, nesimato, o M. K., sėdėdavo vairuotojo pusėj ir į keleivio pusės durelių dėtuvę nežiūrėjo.

Dėl liudytojos G. K. parodymų, jog G. J. automobilį paliko būtent jam, M. K. atsakė, jog jis galvoja, jog ji net nežinojo, kam būtent G. J. davė mašiną. Realiai jis automobilį paliko kitam draugui, o ne jam. Automobilio dokumentai buvo G. K. vardu.

Žino, jog prie revolverių buvo rasti patobulinti šoviniai, papildant juos parako užtaisu. Kai jis pirko revolverį, į jį buvo įdėtos kulkos ir dar davė atsarginių. Buvo pilna apkaba ir dar 5 šoviniai atsarginiai. Nusipirkęs pamėginimui miške buvo 2-3 kartus iššovęs.

Automobilio rakteliai ir dokumentai buvo rasti namuose ant stalo. Kratą atliekantis pareigūnas, pamatęs raktelius, juos paėmė ir pasakė, kad šitą automobilį reikia būtinai patikrinti. Radę automobilio dokumentus, per duomenų bazes netikrino automobilio priklausomybės, joks dokumentas, patvirtinantis kartą automobilyje, surašytas nei kratos vietoje, nei iš anksto – nebuvo. Buvo pateiktas tik namų kratos orderis. Kažkas priėjo prie lango, pasižiūrėjo, va sako, automobilis stovi kieme ir tada visi išėjo, nuėjo prie automobilio, patys pareigūnai atrakino automobilį ir pradėjo ieškoti.

Neteisingi byloje apklaustų liudytojų parodymai byloje, kad kai po muštynių pristatė į komisariatą, kad jis pirštais badė į kitus asmenis, neva tuo parodydamas, kad šaudo į juos. To nebuvo, buvo apsižodžiavimas, tačiau grasininų ar rodymų pirštais nebuvo. Nukentėjusiojo pusės liudytojai patys susėdę jį su G. Č. filmavo. Policijos komisariate yra kamera, galima pasižiūrėti visą vaizdo įrašą.

Iš įvykio vietos į komisariatą M. K. važiavo kaip nukentėjęs. Jo policija nesulaikė, neliepė važiuoti, jis važiavo savo noru. Prieš važiuojant vienas pareigūnas garsiai pabrėžė: „kas nukentėjusieji, važiuojam į komisariatą“. Kadangi nukentėjo G. mašina, M. K. buvo sumuštas, todėl jie savo noru sėdo į policijos automobilį. Policininkams atvykus į mišką, į įvykio vietą, iš jų kompanijos buvo likę kokie 5 žmonės, kiti buvo išsiskirstę.

Pareigūnai buvo šališkai nusiteikę dėl to, kad jie panevėžiečiai. Policijoje iš kaltinamųjų kompanijos buvo tik jis su G. Č., iš nukentėjusiojo – 8-9 žmonės. Visi buvo toje pačioje patalpoje, galėjo įsižiūrėti veidus, išgirsti vardus, pavardes, nes pareigūnas klausė vardo, pavardės, kur gyvena. Dėl jo sužalojimo nukreipimo į sveikatos įstaigas – nedavė. Tuo metu, kai jie po įvykio buvo policijos komisariate, nebuvo žinoma, kad L. yra peršautas ir sužalotas. G. J. automobilis BMW įvykio vietoje buvo. Kai M. K. atvažiavo, BMW jau stovėjo. Juo atvažiavo kažkuri iš merginų. Kas tuo automobiliu disponavo tą naktį, nežino.

Jų kompanijos buvo 10-12 žmonių, jų visų M. K. nepažįsta, daugiau kaip pusę jų matė pirmą kartą.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad 2010-07-30 apie 22 val., kartu su draugu A. J. ir drauge E. atvyko į Molėtų raj., Mindūnų k., prie Baltųjų Lakajų ežero, kur jau buvo G. Č. su kitais draugais. Prie ežero be jo draugų, buvo dar ir nepažįstamų asmenų. Prie pavėsinės stovėjo AUDI 80 automobilis, taip pat buvo MAZDA 626 ir motoroleris. Buvo dvi stovyklos - jo draugų, kurių buvo apie 14 asmenų, ir kita stovykla, apie 14 nepažįstamų asmenų. Maždaug apie 01 val. 30 min. M. K., jau būdamas išgėręs alkoholio ir neblaivus, išgirdo kaip netoli kažkas konfliktuoja, keikiasi, rėkauja. Jam pasidarė įdomu ir jis nuėjo pažiūrėti, kas ten darosi. Ten jis pamatė kaip trys, jam nepažįstami jaunuoliai tarpusavyje konfliktuoja. Jis paklausė, kas atsitiko, ko nepasidalina. Nepažįstami jaunuoliai nemandagiai jam kažką atsakė ir liepė nesikišti, o tada staiga kažkuris vienas iš trijų nepažįstamų jaunuolių M. K. kumščiu trenkė į galvą, po ko šis trenkė atgal. Taip prasidėjo muštynės, kurių metu M. K. buvo sumuštas, nes buvo neblaivus. Kažkas iš savų draugų jį nuvedė į automobilį AUDI A3. Automobilyje M. K. girdėjo kažkokius klyksmus, riksmus, tačiau, kad kažkas šaudytų, negirdėjo. Sėdėdamas automobilyje jis turbūt užsnūdo, kadangi atsikėlus nepažįstamų asmenų jau nebuvo, o buvo atvykusi policija. Pats M. K. į nieką nešovė ir ginklo neturėjo.

Kratos metu jo namuose rastas revolveris yra pritaikytas šaudyti guminėmis kulkomis ir šiam ginklui įsigyti leidimas nereikalingas. Šis ginklas skirtas savigynai ir buvo laikomas namuose. M. K. šaudmenis kartu su revolveriu pirko iš matymo pažįstamo jaunuolio, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Jo namuose kratos metu rasti BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rakteliai priklauso L., kuri juos paliko. Policijos pareigūnai, atrakinę minėtą automobilį, jo viduje rado revolverį, kurio M. K. nėra matęs ir lietęs (2010-08-19 apklausos duomenys).

Apklausiamas 2011-04-08 M. K. parodė, kad šis automobilis priklauso G. K. (2t. b.l. 98-99, 103, 106).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis G. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną su draugais nuvažiavo į Molėtus prie Baltųjų Lakajų ežero, kur jau buvo įsikūrusi kitų nepažįstamų asmenų kompanija, kuri sutiko, jog jie įsikurtų šalia. Įsikūrė, poilsiavo, bet kažkur gal pusę trijų G. Č. išgirdo, kaip suveikė jo mašinos signalizacija. Jis su drauge bei dar kažkas nuėjo pažiūrėti. Priėjęs arčiau G. Č. pamatė, kad stumdosi vaikinai ir kažkas lyg trenkė M. kumščiu į veidą. M. parkrito. Kas jam trenkė negali pasakyti, nes labai tamsu buvo, matėsi tik siluetai. Po to kažkas susikibę parkrito ant G. Č. mašinos kapoto, besigrumdami nulaužė veidrodėlį. Konkrečiai įvardinti, jog būtent M. tuo metu mušėsi su nukentėjusiuoju, kaltinamasis G. Č. negali. G. Č. su drauge pakėlė M., nuvedė iki mašinos, nes jis buvo kruvinas, nuvalė kraują. M. K. akis buvo su „fanaru“. Tuo metu prasidėjo masinės muštynės. Kas su kuo mušėsi, pasakyti negali, nes buvo tamsu. G. Č. bandė kažką skirti, bet į jį nekreipė dėmesio. G. Č., beskirdamas, smūgių negavo, jį tik nustūmė į šoną. G. Č. daugiau nesikišo, buvo prie savo mašinos, žiūrėjo, kad nesudaužytų mašinos. Po to išgirdo 2-3 šūvius, bet iš kurios vietos, negali pasakyti, nes buvo tamsu bei miško aidas. Kas ir kur, už kiek metrų šovė – nežino, nes aplink buvo tamsu, skardis, miško aidas. Šovė gal už daugiau kaip 15 m, jokios šūvio ugnelės nematė. Praėjus kažkiek laiko, atvažiavo policija ir paklausė, kas įvyko, G. Č. pasakė, kad buvo kilusios muštynės. Policijos pareigūnai paklausė ar iš jų kažkas važiuos į policijos komisariatą. G. Č. pasakė, kad jis važiuos, nes turi pretenzijų dėl mašinos, kuri buvo apgadinta. M. važiavo dėl to, kad buvo sužalotas.

G. Č. jokios lazdos, butelio, peilio ar kitų daiktų rankose tą vakarą neturėjo ir nukentėjusiajam ja netrenkė. Įvykio metu buvo blaivus, nežino kas galėjo turėti lazdas, dėl tamsos jis jokų lazdų nematė. Žino, kad konfliktas prasidėjo dėl mažareikšmės priežasties – dėl muzikos, tačiau jis tuo metu buvo prie laužo, kepė šašlykus, nematė iš pat pradžios, kaip įsiplieskė konfliktas.

Savo noru atvažiavo į policijos komisariatą, nes buvo apgadintas automobilis, nulaužti abu veidrodėliai, į kapotą buvo atsitrenkta ir priekiniai numeriai sulankstyti. Policijoje jokių parodymų, jog būtent jis buvo su lazda, o M. K. su ginklu – nebuvo. Ar M. K. į ką rodė pirštu – nematė, nes jis į kalbas nesivėlė, buvo galvą nuleidęs, nematė. Kad yra šauta, sužalotas nukentėjusysis, kaltinamasis G. Č. sužinojo po to, kai tyrėjas jį vežė į kaimą, po įvykio praėjus gal 3 valandoms. Jį į kaimą vežė policijos pareigūnas, nes jis savo mašiną buvo palikęs prie ežero, o prie ežero buvo nesaugu, už 2 km. yra jo kaimas, iki kurio jį pavežėjo.

Policijos komisariate į jo paaiškinimus, jog yra nukentėjęs, pareigūnai nekreipė dėmesio, pradėjo kabinėtis - „jūs iš Panevėžio, ko jums čia reikia, dinkit“.

Kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jis sulaikytas nebuvo, į komisariatą vyko savo noru, ir, jei jis nebūtų pageidavęs važiuoti, galėjo nevažiuoti į komisariatą. Įvykio vietoje policijos pareigūnai kitų draugų neapžiūrėjo, asmenų ar automobilių kratų nedarė. Pareigūnai buvo nufotografavę jo mašinai padarytus sužalojimus, tačiau vėliau tos nuotraukos dingo.

Tiek jo ir M. K., tiek ir nukentėjusiojo pusės asmenų anketinius duomenis, policijos pareigūnas, policijos komisariate užrašė visiems girdint vienoje patalpoje. Pareiškimo policijai dėl to, kad buvo apgadintas automobilis, G. Č. nerašė.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Č. buvo nurodęs, jog 2010-07-30, apie 21 val., jis kartu su draugais ir pažįstamais nuvyko pailsėti prie Rudesos k. esančio ežero Baltieji Lakajai. Jie atvyko trimis automobiliais. Prie ežero buvo kiti besiilsintieji. Nakties metu, maždaug apie 2 val. 30 min. G. Č. išgirdo, kad veikia jo automobilio AUDI A4 signalizacija. Jis ir jo draugai nuskubėjo žiūrėti, kas ten darosi. Atėjęs pamatė, kad prie jo automobilio grumiasi du ar trys nepažįstami jaunuoliai, kurie grumtinių metu apgadino jam priklausančio automobilio AUDI A4 priekyje esantį automobilio numerį ir nulaužė vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį. M. K. stengėsi juos išskirti, siekiant apsaugoti jo automobilį. Tada vienas iš nepažįstamų jaunuolių, kurie grūmėsi, sudavė M. K. kumščiu nemažiau kaip du kartus į galvą, po ko pastarasis parkrito ant žemės ir prarado sąmonę. Tada G. Č. su draugais nuėjo pakėlė M. K. ir nuvedė jį į automobilį. Tuo metu, kai M. K. sėdėjo automobilyje, G. Č. stovėjo šalia ir girdėjo tolumoje, miške 2 šūvius. Nei jis, nei jo draugas M. K. nesimušė. Pats G. Č. su niekuo nesimušė ir jokios lazdos rankose neturėjo (2t., b.l. 27-28, 30, 33)

Tai, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, teismo nuomone, patvirtina ne tik kaltinamųjų parodymai teisiamojo posėdžio metu, bet ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Liudytojai V. L., M. R., P. L., E. S., D. P., V. J., A. J., L. G., G. S., V. K. yra iš nukentėjusiojo kompanijos. V. L. yra nukentėjusiojo V. L. tėvas, muštynių metu jo nebuvo.

Liudytojai L. L., A. Ž., L. S., E. M., A. J., M. K. yra iš kaltinamųjų kompanijos. G. K. įvykio metu prie ežero nebuvo.

Teisme nukentėjusysis V. L. parodė, kad buvo jo draugų gimtadienis, todėl jie keliais automobiliais, tačiau ne visi organizuotai, apie 10 žmonių atvažiavo prie ežero. Įsikūrus prie ežero, 4-5 automobiliais atvažiavo dar viena 10-12 asmenų kompanija, kuri įsikūrė netoliese. Tačiau kažkam iš greta įsikūrusių asmenų kompanijos nepatiko leidžiama muzika, todėl panoro iš V. L. kompanijos automobilio leisti savo muziką. Kadangi su tokiu pasiūlymu nebuvo sutikta, kitos kompanijos asmenys liko labai nepatenkinti, nuo to ir prasidėjo konfliktas. Vienas vaikinas, kuris nėra nustatytas, V. L. trenkė vieną kartą kumščiu į veidą, jie abu susimušė, nuvirto, pasigrūmė, apsidaužė ir išsiskyrė.

V. L. priėjo prie savo kompanijos automobilio ir pamatė, kad P. L. praskelta galva. Kai paklausė, kas buvo, P. L. pasakė, kad kažkas trenkė su buteliu. V. L. norėjo išsiaiškinti dėl šio įvykio, tačiau vėl iš naujo prasidėjo konfliktas. Stovėdamas su P. L., V. L. pamatė, kad A. J. stumdosi su vienu asmeniu, o kaltinamasis M. K. kabinėjosi prie V. L. brolio, todėl V. L. priėjo prie jo, liepė atstoti ir jį pastūmė nuo brolio. Tuomet M. K. išsitraukė ginklą ir iššovė 1-2 šūvius į orą, paskui kelis šūvius palei V. L. kojas. V. L. stovėjo veidu į M. K., todėl jį gerai matė ir tvirtai atpažįsta. Šalia M. K. daugiau asmenų nebuvo, kiti asmenys buvo už V. L. nugaros. Iš viso buvo 4-5 šūviai, šovė iš 2-3 metrų atstumo.

V. L. nežino, kuris pirmas žengė, tačiau jie (V. L. su M. K.) susikibo, pargriuvo ir susimušė, tuomet kažkas V. L. pradėjo spardyti į visas kūno dalis kur papuolė. V. L. stengėsi išsprūsti iš M. K. glėbio, išsprūdęs pradėjo bėgti. Truputį pabėgęs, kojoje pajuto didelį skausmą ir suklupo. Tuomet priėjo V. L. draugė M. R., kuri padėjo jam nueiti prie automobilio. V. L. atsisėdo prie automobilio galinio rato ir tuo metu pamatė, kad ateina M. K., G. Č. ir dar vienas asmuo. Mano, kad tai buvo ne tas pats asmuo, kuris jam trenkė pirmą kartą. Priėję jie kažką pasakė ir pradėjo V. L. daužyti. Tuo metu jie visi trys stovėjo, o V. L. mušė sėdintį. Iš pradžių daužė kumščiais, spardė kojomis (apie 10 smūgių), kuo paskui - negali įvardinti, mano, jog tai buvo lazda, nes sudavė į veido sritį kažkokiu kietu daiktu, nuo ko jis prarado sąmonę. Pamena, jog G. Č. rankose turėjo tą kažkokį lazdos tipo storą, tamsų 50-70 cm. daiktą (galimai teleskopinę lazdą), kuriuo sudavė smūgį V. L. į veidą. Po tų muštynių kai atgavo sąmonę, lūpa buvo kruvina ir liežuviu pajuto, kad nuskelti dantys.

V. L. girdėjo, kaip išdužo A. S. automobilio langai. Vėliau jį ant L. G. pečių vedė link automobilio, kad važiuoti pasitikti greitosios medicininės pagalbos automobilio. Automobilyje jis vėl prarado sąmonę, sąmonę atgavo jau greitosios medicininės pagalbos automobilyje.

Muštynės vyko lyg trimis etapais. Pirmą kartą kažkas trenkė V. L. į veidą, pradedant aiškintis. Kiek vėliau į V. L. šovė M. K. ir jie susikibę grūmėsi, kažkas V. L. spardė. V. L. pavyko išsivaduoti ir jis nuėjo atokiau prie automobilio. Tuomet priėjo M. K., G. Č. ir dar vienas asmuo kažką jam pasakė ir pradėjo mušti, spardyti, trenkė į veidą lazda.

Į V. L. pataikė vienas šūvis, šūvio žaizda yra priekinės šlaunies srityje. Jis mėnesį gydėsi ligoninėje, vėliau dar Utenoje. Gydėsi visus metus, 2011 m. vasarą dar antrą kartą operavo. Prašo priteisti 10 000 Lt turtinei ir 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Rūbai, kurie prie bylos pridėti kaip daiktiniai įrodymai, jam nereikalingi, jų grąžinti neprašo.

Nukentėjusysis V. L. 2010 m. sausio mėnesį Molėtų PK atliko praktiką, nes tuo metu jis mokėti Lietuvos policijos mokykloje Klaipėdoje. Su policijos pareigūnais, kurie atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, nukentėjusysis V. L. nebuvo pažįstamas, nes praktikos metu dirbo prie viešo saugumo, o su tyrėjais nebendravo.

Savo civilinį ieškinį 40 000 neturtinei žalai atlyginti palaiko, nurodydamas, jog toks civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog dėl įvykio jis visam laikui tapo neįgalus, jam nustatytas antros grupės invalidumas, nevaldo dešinės pėdos, koja yra plonesnė už kitą, nustatytas 50% darbingumo lygis, dėl traumos teko mesti mokslus, nes sveikatos būklė tapo netinkama tarnybai.

Kai pirmą kartą nenustatytas asmuo V. L. trenkė į veidą, M. K. ir G. Č. jis nematė. Ar dar kas nors įvykio metu turėjo ginklų – nematė, šviesios sidabrinės spalvos revolverio tipo ginklą matė tik pas M. K., kuris įvykio metu ginklą turėjo prie savęs.

Iš V. L. kompanijos pradžioje muštynėse dalyvavo trys vaikinai: jis, V. L. ir A. J.

Kaltinamieji muštynių pradžioje nedalyvavo, jie dalyvavo antrame muštynių etape, kai buvo šūvis. Tai buvo grupinės muštynės, nes iš abiejų pusių buvo po kelis žmones. Muštynių iniciatoriais buvo asmuo, kuris trenkė V. L., ir asmuo, praskėlęs P. L. galvą. Tarp byloje esančių liudytojų to nenustatyto asmens jis nematė.

Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (1t., b.l. 15-20, 2t., b.l. 140-141).

Nukentėjusysis V. L. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas bei asmens parodymo atpažinti metu atpažino M. K. kaip asmenį, kuris į jį šovė ir pataikė į blauzdą, bei G. Č. kaip asmenį, kuris lazda trenkė nukentėjusiajam per nugarą bei į veido sritį, nuo ko nuskilo dantys (1 t., b.l. 39, 60).

DĖL SUNKAUS SVEIKATOS SUTRIKDYMO,

VIEŠOSIOS TVARKOS PAŽEIDIMO ir

ŠAUNAMOJO GINKO IR ŠAUDMENŲ NEŠIOJIMO

Liudytojas nepilnametis V. L., nukentėjusiojo brolis, teisme parodė, jog tuo metu, kai buvo peršautas brolis, jis buvo įvykio vietoje. Dėl ko įvyko muštynės, nematė, nes tuo metu sėdėjo prie laužo. Išgirdo rėkaujant, nuėjo pažiūrėti, pamatė, kad mušasi, ir jis su kažkuo susimušė. Muštynių metu pradėjo šaudyti į orą. Matė, kad M. K. turėjo ginklą, matė, kaip jis šovė į orą. Revolverius/pistoletus turėjo keli asmenys (bent du), nes girdėjo kelių ginklų keletą šūvių. Girdėjo 4 šūvius, t.y. tikrai daugiau nei vieną. Iš jų vieną-du kartus šovė M. K. Matė, jog jis vieną kartą šovė į orą, o kur šovė kitą – nematė. Kaip buvo sužalotas V. L. – nematė. Jis tik matė, kad po šūvio V. mušėsi su M. K. Mušėsi rankomis stovėdami, vėliau gulėdami, vartėsi. Muštynių metu G. Č. trenkė V. L. golfo lazda. Iš kur jis tą lazdą paėmė – nematė, bet kitos muštynių pusės bent keturi asmenys turėjo lazdas. V. pradžioje mušėsi su kitais asmenimis, o pabaigoje tik su M. Matė, kad jiems (M. ir V.) besimušant prie V. priėjo dar kiti (trys ar keturi) iš kaltinamųjų kompanijos ir gulinčiam V. kojomis, rankomis, lazdomis trankė per nugarą, galvą, o vienas iš jų šovė į V.

Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (1t., b.l. 63-66; 2t., b.l. 151 -152).

V. L. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei asmens parodymo atpažinti metu atpažino M. K. kaip asmenį, kuris konflikto metu turėjo ginklą ir mušė V. L., bei G. Č. kaip asmenį, kuris golfo lazda trenkė V. L. (1t., b.l. 69-73, 74-76, 79-81).

V. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatų su M. K. ir G. Č. metu (1t., b.l. 77-78, 82-83; 2t. b.l. 153-160).

Liudytoja M. R. teisme paaiškino, kad nukentėjusysis ir jo kompanijos asmenys yra jos draugai. Kaltinamieji iki įvykio pažįstami nebuvo. Įvykio metu, kai buvo muštynės ir buvo sužalotas V. L., ji su kompanija buvo prie ežero. Kaltinamųjų kompanijos žmonės iš nukentėjusiojo kompanijos mašinos norėjo leisti savo muziką, dėl to prasidėjo muštynės. Kas iš ko konkrečiai prašė pakeisti muziką, kas pradėjo muštynes, ji nepamena. Muštynių su V. L. pradžios nepamena, bet tiksliai gali pasakyti, jog po to, kai V. buvo peršautas ir buvo prie mašinos, ji buvo šalia ir matė, kaip jį 2-3 asmenys daužė lazdomis. Tarp mušančių lazdomis buvo G. Č., matė, kaip jis trenkė. Įvykio metu buvo šaudoma, tačiau buvo tamsu ir ji nematė, kas konkrečiai šaudė. Kiek buvo šūvių ir keli turėjo ginklus – neprisimena. Kas ir kaip peršovė V. L., negali pasakyti. Po šūvio V. buvo nukritęs ant žemės.

M. R. pagal nuotraukas ir gyvai atpažino G. Č. kaip asmenį, lazda mušusį V. L., M. K. atpažino pagal nuotraukas, kaip šaudžiusį asmenį, o gyvai nei policijos įstaigoje, nei teisme – neatpažino.

Ikiteisminio tyrimo metu M. R. buvo nurodžiusi, kad po žodinio konflikto dėl muzikos nepažįstamas jaunuolis trenkė su kumščiu V. L. į veidą. Tada įvyko tarp dviejų kompanijų muštynės, kurių metu mušėsi ir su lazdom. Muštynių metu vienas vaikinas pradėjo šaudyti nesitaikęs į bet ką ir peršovė V. L. koją. Vėliau prie jo pribėgo trys vaikinai ir mušė šį rankomis ir kojomis. Vienas iš šių vaikinų mušė V. L. per galvą ir su lazda(1t., b.l. 84-87). Ikiteisminio tyrimo metu M. R. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką bei asmens parodymo atpažinti metu atpažino M. K. kaip asmenį, kuris konflikto metu turėjo ginklą ir peršovė V. L., bei G. Č. kaip asmenį, kuris lazda mušė V. L., kai šis jau buvo peršautas (1t., b.l. 88-92, 93-94, 95-97). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus M. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su G. Č. metu (1t. b.l. 98-99; 2t. b.l. 171-79).

Teisme liudytoju apklaustas P. L. parodė, jog įvykio dieną jis su kompanija sėdėjo prie ežero, buvo pasileidę muziką. Atėjęs vaikinas iš kitos kompanijos pasakė, kad nepatinka muzika, pradėjo rėkauti. V. L. pasakė, kad nerėkautų, ir jie susimušė, tas vaikinas trenkė V. L. per veidą, tuo metu P. L. pastvėrė kitą vaikiną, paguldė ant automobilio ir tuomet kažkas P. L. trenkė per galvą, po to visi susimušė. P. L. buvo perskelta galva, buvo mėlynės, bet jis niekur nesikreipė ir pretenzijų neturi. Matė, kaip du vaikinai spardė V. L., bet kas šovė į V. L. - nematė. Girdėjo 5-6 šūvius. Po to, kai V. L. buvo peršautas, P. L. jį vedė iki kelio, nes pastarasis bėgdamas suklupo. Muštynių metu keli kitos kompanijos žmonės turėjo beisbolo ar geležines lazdas. Mano, jog kitos kompanijos žmonės iš automobilių bagažinių išsiėmė lazdas, nes po muštynių buvo atidarytos mašinų bagažinės, nors iki tol jos buvo uždarytos. M. K. dalyvavo muštynėse, mušėsi rankomis, bet su kuo mušėsi, neatsimena, ar G. Č. muštynėse dalyvavo - neatsimena. Kas šaudė, nematė, tik girdėjo šūvius, M. K. rankose pistoleto nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. L. buvo parodęs, jog muštynių metu atsisukęs jis tamsoje pamatė, jog panevėžiečiai atsidaro savo automobilių AUDI A4 bei BMW bagažines ir kažką pasiėmę puolė mušti jo draugus. (t.1, b.l. 100-103), apklausiamas teisme jis paaiškino, jog šie parodymai nėra tikslūs, jis nematė, kada ir kas atidarė automobilių bagažines, jis jas matė atidarytas ir kadangi muštynių metu atsirado lazdos ir ginklai, tai jis padarė išvadą, jog jie buvo paimti iš automobilių bagažinių, nes po muštynių buvo atidarytos mašinų bagažinės, nors iki tol jos buvo uždarytos.

Šį liudytojo P. L. parodymų netikslumą teismas vertina kaip apsikalbėjimą ir nelaiko melagingu, nes liudytojo nurodytos kitos aplinkybės dėl muštynių kilimo priežasties ar eigos sutampa su kitų liudytojų parodymais.

P. L. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino M. K. kaip asmenį, kuris po konflikto būnant policijos komisariate sakė visus sušaudysiąs bei nukreipęs rodomąjį pirštą rodė į P. L. ir kitus kartu buvusius asmenis, bei G. Č. kaip asmenį, kuris, turėdamas metalinę lazdą, vaikščiojo įvykio vietoje (1t., b.l. 106–111).

Liudytojas A. J. parodė, jog įvykio metu, kai buvo sužalotas V. L., jis su kompanija buvo prie ežero. Iki įvykio kaltinamieji jam buvo nematyti. Žino, jog incidentas įvyko dėl muzikos. Pakeitus muziką A. J. nuėjo nusimaudyti į ežerą, grįžus prie laužo ir apšilęs, jis pamatė muštynes. Matė, jog su kažkuo kumščiais mušėsi V. Girdėjo du ar daugiau šūvių. Šovusį jis atpažino ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas. Šiandien jo įvardinti negali, nes praėjo daug laiko. Lazdų nei pas savo, nei kitos kompanijos asmenis nematė, matė tik ginklus ir peilius. Abu kaltinamieji dalyvavo muštynėse, tačiau ką konkrečiai jie darė – nepamena. Muštynių pradžioje vienas kitos kompanijos asmuo šovė vieną kartą į orą, kas ir kur šovė vėliau – nematė. A. J. patvirtino savo parodymus (b.l. 153-160 1t.) ikiteisminio tyrimo metu, jog G. Č. rankoje turėjo peilį ir grasino A. J. papjauti, jog M. K. kumščiu trenkė V. L. į veidą, vėliau su juo susikibo, Nr.11 (V. Ž.) – šovė į orą (b.l.162 2 t.).

Liudytojas D. P. paaiškino, kad kaltinamieji matyti, bet nėra pažįstami. D. P. prie ežero buvo su nukentėjusiojo kompanija. Muštynių pradžios nematė, nes buvo nuėjęs toliau, prie besimušančiųjų neprisidėjo. Kas konkrečiai ir su kuo mušėsi – nematė. Girdėjo 3-5 šūvius. Kas šovė – nematė. Matė vieno šūvio liepsnelę šaunant į orą. Mano, jog keli kitos kompanijos asmenys turėjo ginklus, nes jam pasirodė, jog šūviai buvo iš skirtingų vietų. Muštynių gale kažkas jį vijosi ir trenkė į galvą, bet kas vijosi ir kuo konkrečiai trenkė – nežino. Kitos kompanijos asmenys turėjo lazdas. Konkrečiai kaltinamųjų veiksmų nematė. Matė, kad kažkokie vaikinai iš anos kompanijos, priėję prie savo automobilių, išsiėmė kažkokius tai daiktus, gal lazdas – tiksliai negali pasakyti.

Liudytojas E. S. paaiškino, kad jis prie ežero buvo su nukentėjusiojo kompanija. Kaltinamieji matyti, bet nėra pažįstami. Kitos kompanijos asmenys reikalavo, kad E. S. patrauktų mašiną ir jie tada savo privarytų ir paleistų savo muziką. Su tokiu pasiūlymu nebuvo sutikta ir E. S. toliau sėdėjo prie stalo, o V. nuėjo perjungti muziką. Tuo metu kilo muštynės. E. S. su niekuo nesimušė, jis mėgino apginti V. ar kažkurį kitą, bet juos puolė penkiese. Girdėjo 4-5 šūvius. Matė, jog kažkas atidarė vyšninės mašinos bagažinę, išsitraukė kažką ir šovė į orą. Kas šovė – nematė. Kitų kitos kompanijos automobilių bagažinės taip pat įvykio metu buvo atidarytos. Ką iš jų ėmė – nežino, mano, jog ginklus turėjo 2-3 žmonės. Kai buvo peršautas V., įvykio vietoje E. S. nebuvo, nes jis važiavo pasitikti policijos. Ką konkrečiai įvykio metu darė G. Č. ir M. K., tiksliai negali įvardinti.

Liudytoja V. J. paaiškino, kad ji su nukentėjusiojo kompanija buvo prie ežero. Muštynės kilo dėl muzikos. Muštynių sekos negali nurodyti, keliese supuolė po vieną iš jų kompanijos daužė, spardė, mušė, su pagaliais, buteliais, net su iešmais. Konkrečiai kas mušėsi pagaliais, įvardinti negali. Girdėjo 3-4 šūvius. Kas šovė į V. ir kas jį sužalojo, bei kas mušėsi su V., negali pasakyti. Iki šūvio V. mušė keliese, jis gulėjo ant žemės, jį spardė. Po šūvių muštynės nepasibaigė. Ji su E. bėgo, juos vijosi su pagaliais. Ji su E. sėdo į mašiną važiuoti, daužė mašinos langus. Niekas iš jos kompanijos asmenų šaunamojo ginklo ar kokių lazdų neturėjo, o kitos muštynių pusės kompanija turėjo ir lazdas, ir ginklus, tačiau konkrečiai ginklų nematė, tik girdėjo šaudant. Iš kur jie paėmė lazdas, liudytoja V. J. nematė. Jai atrodo, jog ginklų turėjo būti ne vienas, nes jai atrodo, jog šaudė keliose vietose. Kažkuris, atpažinti negali, keletą kartų (3-4) šovė ir toje vietoje, kur buvo V. Šovė V. į koją, po ko V. trenkė panevėžiečiui į veidą, po šūvio jie dar mušėsi. Muštynių pradžioje G. Č. padėjo skirti besimušančius, o ką jis veikė toliau – nematė.

Liudytojas V. K. parodė, jog įvykio metu su nukentėjusiojo kompanija jis buvo prie ežero, žino jog buvo muštynės, tačiau išsamiau, kas su kuo mušėsi, kas į ką šaudė, jis negali pasakyti, nes muštynių pradžioje jis maudėsi, po to džiovinosi prie laužo, prie besimušusių priėjo, kai viskas buvo aprimę, vėliau kai vyko muštynių tęsinys, jis savais reikalais buvo nuėjęs į mišką, be to, buvo gerokai išgėręs, todėl tik girdėjo 5-6 šūvius, tačiau kas ir kur šovė – nematė. Po muštynių matė tik kruviną P. L., kuris jam sakė, jog jam iš butelio trenkė per galvą. Tik vėliau iš telefoninio skambučio sužinojo, jog peršautas V. L.

Liudytojas L. G. teisme parodė, jog pažįsta nukentėjusiojo kompanijos asmenis. Kaltinamųjų nepažįsta, juos matė per įvykį. Kai prasidėjo muštynės, jis sėdėjo už automobilio galo, todėl nuo ko ir dėl ko jos prasidėjo, nematė, bet pastebėjęs, kad kažkas vyksta, atsistojo ir pamatė, kad su kažkuo mušasi V. L. Tuomet visi sukilo, pradėjo kažką raminti, bet ramybės nebuvo, pasigirdo šūviai. 3-4 šūviai buvo ties muštynių viduriu, 10-15 metrų atstumu nuo L. G., tačiau, kas šovė - nematė, tačiau matė į viršų pakeltą ginklą, kas konkrečiai rankose laikė tą ginklą – nematė. Ką M. K. veikė per muštynes, nematė, kaip ir su kuo mušėsi M. K. - nematė. Matė kad G. Č. mosavo golfo lazda, iš kur jis ją paėmė – nematė. Golfo lazdos atsirado ties muštynių viduriu. Kur ginklas dingo, nežino. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, niekas nei ginklų, nei lazdų nebeturėjo. Kiek asmenų turėjo ginklus, kiek asmenų šaudė - nežino, jis tik girdėjo šūvius. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad šaudančiųjų buvo kokie trys. Tokią išvadą padarė todėl, kad girdėjo šūvius atskirose vietose. Matė, kad nukentėjusysis V. L. vienu metu buvo atsidūręs ant žemės, tačiau su kuo jis mušėsi, negali pasakyti. Jam atrodo, jog vienu metu G. Č. mušėsi su V. L. nugriuvę ant žemės.

Liudytoja G. S. parodė, jog ji buvo prie ežero. Paties įvykio ji nematė, tik muštynių pradžią. Muštynės prasidėjo nuo tarp kompanijų narių prasidėjusio ginčo dėl muzikos, tačiau, kas susiginčijo ir kas pradėjo muštynes, ji nematė. Po kelių dienų su drauge nuvažiavusi į įvykio vietą, vaikščiojo ir krūmuose rado lazdą, kurią įdėjo į maišą ir nuvežė V. L. tėčiui. Daugiau kokių tai daiktų nerado. Nuo pavėsinės, kur sėdėjo ji su kompanija, iki tos vietos, kur rado lazdą, buvo 5-6 metrų atstumas. Mano, kad ta lazda buvo paslėpta, nes buvo pačiuose krūmuose. Ji pati lazdą pastebėjo ne iš karto. Įvykio metu girdėjo 5-6 šūvius. Mano, jog šaudė ne iš vieno ginklo, nes buvo ne vienas šūvis, o ar buvo skirtingi garsai – neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nepažįstami vaikinai iš automobilių bagažinių išsiėmė beisbolo lazdas, metalinius strypus, kai kas ir šautuvus. Kokie šautuvai buvo, nežino, nes buvo tamsu, nematė. Apie tai, kad išsiėmė šautuvus, sprendžia iš to, jog buvo šūviai. Kad kažkas priėjęs prie automobilio ar kelių automobilių, iš jų būtų išsiėmęs lazdas, šautuvus ar dar kažką – nematė, bet matė, kad kitos kompanijos vaikinai lakstė su lazdomis. Prie laužo lazdų nebuvo, todėl jai atrodė, kad tuos daiktus jie išsiėmė iš automobilių. Kai vyko muštynės, ką darė M. K. ir G. Č. – nematė. Kai vyko muštynės, kur tuo metu buvo V. L. ir ką jis darė, nematė, nes, prasidėjus muštynėms, nuėjo atokiau.

Iš esmės tokias pat lazdos radimo aplinkybes (kad ji 2010-08-03 vakare vaikščiodama Baltųjų Lakajų ežero pakrantėje rado metalinę golfo lazdą, kurią perdavė V. L., kad šis rastą lazdą perduotų policijai t.1. b.l. 172) G. S. buvo parodžiusi ir 2010-08-05 apklausta liudytoja.

Liudytojas V. L. paaiškino, jog jis yra nukentėjusiojo V. L. ir liudytojo V. L. tėvas. Įvykio metu įvykio vietoje jis nebuvo, todėl apie įvykio aplinkybes jis nieko negali papasakoti. Tačiau jis nurodė, jog po kelių dienų po įvykio kai buvo sužalotas jo sūnus V., jam paskambino G. S. ir pasakė, jog prie ežero, kur buvo sužalotas jo sūnus, ji rado lazdą. Jis patarė tą lazdą suvynioti ir prie jos nesiliesti. G. S. perdavė jam metalinę lazdą, o jis ją nuvežė ir atidavė policijos pareigūnams.

2010-08-05 V. L. policijos pareigūnams pateikė balto metalo golfo lazdą, kuri apžiūrėta ir prijungta prie baudžiamosios bylos.

Šios lazdos radimo ir pateikimo faktas patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytą aplinkybę, kad muštynių metu buvo naudojamos golfo lazdos (b.l. 183, 184 t.1.).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nustatyta, kad ant golfo lazdos rasta žmogaus kraujo (2010-09-23 specialisto išvada Nr. 140-(5934)-ISI-6835), kurio genotipas sutapo su esančio DNR registre L. L. genotipu (b.l. 188-189, 190 1 t.)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. L. parodė, kad 2010 m. liepos pabaigoje, Panevėžio mieste susitiko su drauge E., pavardės nežino. Bekalbant nutarė nuvažiuoti pas jos pažįstamus, kurie buvo Molėtų rajone, prie Baltųjų Lakajų ežero. Tada jis paskambino savo pažįstamam V. Ž. ir paprašė, kad juos nuvežtų. V. sutiko. Jiems nuvykus prie ežero juos pasitiko vaikinas vardu G., čia buvo dar apie 7-8 vaikinai, kurių nepažinojo. Kažkur už dešimt metrų buvo įsikūrusi kita kompanija, kurių taip pat nei vieno L. L. nepažinojo, jų buvo apie 17 asmenų. Vakare buvo vartojamas alkoholis. Naktį L. L. miegant palapinėje, jis pabudo išgirdęs triukšmą, panašų į pistoleto šūvius. Jis, išėjęs į lauką, matė, kad vaikinai iš jo kompanijos mušasi su kita kompanija. Kas tiksliai ir su kuo mušėsi, jis nematė. L. L. bandė skirti besimušančiuosius ir jam kažkas su stiklo šuke sužalojo delną ir pradėjo bėgti kraujas, o po to kažkas trenkė su golfo lazda, kurią jis atėmė ir numetė į šalį. Taip galėjo ant golfo lazdos įvykio vietoje atsirasti jo kraujo. Kas šaudė ir kur pataikė, jis nematė, nes buvo stipriai neblaivus, buvo tamsu ir tuo laiku, kai išgirdo šūvius, jis miegojo palapinėje ( 1t. b.l. 196-197).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Ž. parodė, kad 2010 m. vasarą pavakary kartu su broliu V. Ž., draugais L. L., G., kurio pavardės nežino, automobiliu „Audi A3" nuvyko į Molėtų rajoną prie Baltųjų Lakajų ežero. Jie atvyko trimis automobiliais. Kartu važiavo daugiau vaikinų ir merginų. Prie ežero, netoli buvo pavėsinė, kurioje buvo nepažįstamų žmonių kompanija. A. Ž. išgėrė ir, kai jau buvo tamsu, nuėjo miegoti į palapinę. Naktį jį pažadino kažkas iš pažįstamų ir A. Ž., atsikėlęs ir išlindęs iš palapinės, pamatė, kad jau yra atvažiavusi policija. Kažkas iš pažįstamų jam sakė, kad įvyko muštynės, kažkas užpuolė kažką iš jų kompanijos (t.1, b.l.215).

Liudytoja L. S. parodė, jog ji pažįsta M. Č., G. Č., E. M., A. J., nukentėjusiojo nepažįsta. Kai atvažiavo prie ežero, ten buvusi kita kompanija sutiko, jog toje pačioje vietoje ir jie įsikurtų. Jos kompanija užsikūrė laužą, sėdėjo ratu prie laužo, bendravo, pasigirdo riksmai, užgeso automobilio lempos, prasidėjo kažkoks chaosas ir L. S. nubėgo į šalį. Dėl ko prasidėjo muštynės – nežino. Kas su kuo mušėsi, nematė, tik girdėjo 1-2 šūvius. Kad kažkas iš jos kompanijos ar iš kitos kompanijos turėtų ginklą, nematė. Golfo, beisbolo ar kitokių lazdų taip pat nematė. Ji atvažiavo automobiliu BMW. Kieno tas automobilis - nežino, jos paprašė tik jį vairuoti. Kas paprašė pavairuoti, kas važiavo kartu – neatsimena. Važiavo viena iš merginų. Perduoti automobilį vairuoti kitam asmeniui yra neįprasta, tačiau kadangi ji turėjo vairuotojo pažymėjimą, jai buvo nesunku vairuoti. Savo automobilio ji neturėjo. Konflikto metu buvo sužalotas M. K., jam buvo praskelta galva, lūpa, buvo sudaužytas, suspardytas. Sakė, kad buvo trenkta į kepenis, suduota su kažkokiu pagaliu. Ar jis turėjo ginklą, kai sėdėjo prie laužo – nematė.

Liudytoja E. M. parodė, jog pažįsta G. Č., M. K., M. Č., o nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio vietoje buvo, atvažiavo vėliausiai su A. J. ir M. K., kurį paėmė pakeliui. Sėdint prie laužo, išgirdo kažkokį muštynių triukšmą. Nuo ko prasidėjo muštynės – nežino. Matė, kad mušėsi M. K. su kažkuo iš kitos kompanijos, voliojosi ant žemės, o kiti žmonės tiesiog stovėjo aplinkui, gal kas ir bandė juos skirti. Ji su A. J. atsitraukė į šalį, nelindo į konfliktą. Tikrai girdėjo vieną šūvį, bet kas šovė – nematė. Taip pat nematė kad kas iš jos kompanijos turėtų pistoletą, ji pati ir A. J. pistoleto neturėjo, kai M. K. atėjo į jų automobilį, ar jis turėjo revolverį – nepastebėjo, nematė, kad iš rūbų kyšotų ginklas. Taip pat kai sėdėjo prie laužo, prie savęs M. K. ginklo neturėjo.

Liudytojas A. J. teisme patvirtino, kad pažįsta E. M., G. Č., M. K., M. Č., o nukentėjusiojo nepažįsta, anksčiau nėra jo matęs. Įvykio dieną jis su kompanija buvo prie ežero Molėtų rajone, kartu su juo važiavo jo draugė ir M. K. Tarp kompanijų įvyko muštynės, bet jis muštynėse nedalyvavo. Vienu momentu G. Č. pasakė, kad nuspardytas jo automobilio veidrodėlis, kažkas ten susistumdė. Kadangi A. J. nelabai pažinojo nė vienos pusės, pažinojo tik pora draugų, į konfliktinę situaciją nesivėlė. Matė, kad kažkokie žmonės aiškinosi santykius. Šūvių nepamena. Matė po muštynių gulintį sumuštą M. K. Kas mušėsi ir kaip mušėsi – nematė. Kai vežė M. K. prie ežero, ginklo pas jį nematė. Buvo lengvai apsirengę, todėl mano, jei ginklas būtų užkištas už šortų, jis matytųsi. Kai sėdėjo prie laužo, pas M. K. ir pas kitus asmenis nei ginklo, nei golfo ar beisbolo lazdų – nematė. Po įvykio, kai M. K. gulėjo sumuštas, pas jį ginklo taip pat nematė. Iki atvykstant policijos pareigūnams, nematė, kad jis bėgtų kažkur kažką slėpti, įdėti į automobilį ar pan. Savo automobilio bagažinėje A. J. taip pat beizbolo, golfo lazdų ar kitokių panašių daiktų, neturėjo.

Liudytoja M. Č. (kaltinamojo žmona buvusi K.) teisme parodė, jog pažįsta G. Č. ir M. K., nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio metu buvo miške prie ežero, jų kompanija sėdėjo prie laužo, šalia sėdėjo ta kita kompanija. Buvo geriamas alkoholis. Išgirdo automobilių signalizacijas, atsisuko ir pamatė muštynes. Dėl ko kilo incidentas – nežino. Mušėsi M. K. ir vaikinai iš kitos kompanijos, jų negali įvardinti. Toliau viskas peraugo į masines muštynes, todėl ji su L. S. pabėgo į mišką toliau nuo muštynių. Girdėjo vieną šūvį. Dėl ikiteisminio tyrimo parodymų, jog buvo daugiau šūvių, neatsimena, dabar atrodo, jog girdėjo vieną. Kas šaudė - nematė, nes buvo kitoje vietoje. Buvo šilta, jie buvo lengvai apsirengę. Pas M. K. revolverio nematė. Po muštynių buvo sumuštas M. K. veidas, prakirstas antakis, sakė, kad jam skauda krūtinę. Kai M. K. vedė iš įvykio vietos, pas jį revolverio nematė. Kad kas būtų turėję golfo lazdas – nematė. Jos vyras G. Č. golfo ar beisbolo lazdos neturėjo.

Iš byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymų nustatyta, jog muštynės vyko lyg trimis etapais. Teimas apsiriboja tik prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų išsamesne analize, nes dėl kitų asmenų sužalojimo byla nebuvo tiriama ir nenagrinėjama teisme. Tokiu būdu laikytina nustatytu, jog konflikto metu prieš nukentėjusįjį buvo atlikti šie veiksmai:

1. Pradedant aiškintis situaciją dėl muzikos prasidėjo susistumdymas, kurio metu kažkas trenkė V. L. į veidą.

2. Kiek vėliau į V. L. šovė M. K. ir jie susikibę grūmėsi, kažkas V. L. spardė. V. L. pavykus išsivaduoti, jis nuėjo atokiau prie automobilio.

3. V. L. sėdint prie automobilio galo, priėjo M. K., G. Č. ir dar vienas asmuo, jie pradėjo nukentėjusįjį mušti, spardyti, G. Č. lazda trenkė nukentėjusiajam į veidą.

Iš byloje apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nustatyta, jog buvo nuo 4 iki 6 šūvių. Nukentėjusysis parodė, kad į jį M. K. šovė iš 2-3 metrų atstumo, jiems esant vienas prieš kitą veidais. Iš liudytojo L. G. paaiškinimų matyti, jog M. K. šaudant į V. L. pusę, už V. L. buvo kitų asmenų. Liudytojas V. L. konkrečiai matė jį 1-2 kartus šaunant į orą, kur jis šovė kitus kartus – nematė, o nukentėjusysis paaiškino, jog būtent M. K. šovė palei jo (V. L.) kojas, jog būtent po šio šūvio jis buvo sužalotas, t.y. suklupo, vėliau padedant draugams (M. R., P. L.) nuėjo kiek atokiau prie automobilio. M. K. teisme nurodė, jog jis turėjo tik tą guminėmis kulkomis šaudantį ginklą, kuris buvo pas jį rastas namuose, o iš specialistų išvadų matyti, jog nukentėjusysis buvo sužalotas dar kitu ginklu, o ne tais, kurie buvo rasti pas M. K. namuose ir automobilyje. M. K. paaiškinimus dėl ginklo turėjimo ir šovimo tik į orą teismas laiko gynybos pozicija. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jokio ginklo neturėjo, teisme parodymus davė apklausus visus liudytojus ir daliai jų tiesiogiai nurodžius M. K. kaip asmenį, turėjusį ginklą ir iš jo šaudžiusį. Paaiškinimus, jog ikiteisminio tyrimo metu apie ginklą nieko nesakė dėl policijos pareigūnų į jį neigiamų nuostatų, teismas laiko neįtikinama gynybos pozicija ir ją atmeta, nes policijos pareigūnai įvykio dalyvių nepažinojo, apie tai, kad nukentėjusysis yra sužalotas šaunamuoju ginklu, kaltinamiesiems būnant policijos komisariate nebuvo žinoma, todėl M. K. parodymus dėl ginklo nelaiko nuoširdžiais, o sąlygotais byloje esančių neginčijamų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų.

Taip pat iš nukentėjusiojo ir liudytojų M. R., V. L. parodymų byloje laikytina nustatyta, jog peršautam V. L. atsitraukus ir atsisėdus prie automobilio, prie jo priėjo trise: G. Č., M. K. ir dar vienas nenustatytas asmuo. Priėję jie pradėjo sėdintį V. L. mušti kumščiais, spardė kojomis (pasak V. L. buvo apie 10 smūgių), jį mušė įvairiais daiktais. Šio mušimo metu G. Č. į veidą V. L. trenkė lazda. Šias aplinkybes teismas laiko įrodytomis ir nukentėjusiojo V. L. parodymais, kai jis nurodė, jog kuo konkrečiai trenkė, negali įvardinti, mano, jog tai buvo lazda, nes smūgis buvo kietu daiktu, nuo ko jis prarado sąmonę, tačiau pamena, jog G. Č. rankose turėjo kažkokį lazdos tipo storą, tamsų 50-70 cm. daiktą (galimai teleskopinę lazdą), kuriuo sudavė smūgį jam (V. L.) į veidą. Būtent po to smūgio, kai atgavo sąmonę, lūpa buvo kruvina ir liežuviu pajuto, kad nuskelti dantys. Tai, jog muštynėse buvo naudojamos lazdos, patvirtina ir ta aplinkybė, jog viena lazda buvo rasta įvykio vietoje.

V. L. patirtų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada Nr. G 123/11 (14) (b.l. 31-32). V. L. nustatyti 11 ir 22 dantų vainikų daliniai nulaužimai ir 21 danties vainiko kampo nuskilimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Dantų sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. V. L. dėl dantų sužalojimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvadoje Nr. G 321/10 (14) (b.l. 27-29 1 t.) nurodyta, kad V. L. padaryta šautinė žaizda dešinėje šlaunyje su dešinės pakinklio arterijos sužalojimu, kas komplikavosi dešinės pakinklio arterijos tromboze, dešinės blauzdos ir pėdos ūmia išemija, dešinės blauzdos raumenų nekroze, blauzdos žaizdų supūliavimu. Sužalojimai padaryti šautinio ginklo poveikyje, galėjo būti padaryti 2010-07-31. V. L. dėl dešinės pakinklio arterijos sužalojimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvadoje Nr. 140-(5923)-IS1-6010 (b.l. 207 1 t.), nurodyta, kad ant V. L. kelnių rastos šūvio pėdsakų dalelės.

Specialisto išvadoje Nr. 140-(5922)-IS1-6304 (b.l. 204-205 1 t.) nustatyta, kad kulka, rasta V. L. blauzdoje, yra pramoninės gamybos .32 (8,0 mm) kalibro .32 S&W Long Wadcutter tipo šovinio (skirto tik sportiniam šaudymui iš nurodyto kalibro revolverių) dalis. Pateikta kulka galėjo būti iššauta iš šių .32 kalibro ginklų: revolverio COLT Police Positive, COLT Pocket Positive, COLT Cobra, COLT Army Special, COLT Detectve Special, COLT Single Action Army, COLT New Police (visi – JAV), ar kito graižtvinio ginklo, paliekančio analogiškus pėdsakus, apie kurį LP KTC duomenų nėra.

Nors kaltinamieji nurodė, jog nuo pat pristatymo į PK, tiriant jų bylą, jų atžvilgiu buvo elgiamasi šališkai ir pažeidžiant įstatymines nuostatas renkami įrodymai (atliekamas atpažinimas), tačiau šios kaltinamųjų nurodytos aplinkybės teismo vertinamos kaip gynybos pozicija. Kaltinamieji patys teisminio nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, jog į Policijos komisariatą jie vyko kaip nukentėjusieji, todėl, atsižvelgiant į šiuos jų paaiškinimus, darytina išvada, jog akivaizdžių požymių, jog tuoj po įvykio juos reikėjo laikyti izoliuotai ar kitoje patalpoje nuo kitų į Policijos komisariatą atvykusių asmenų – nebuvo, o tai, jog nukentėjusysis 2010 m. sausio mėn. atliko praktiką tame pačiame komisariate, teismo nuomone, įtakos bylos tyrimui neturėjo, be to, tuoj po įvykio, renkant pirminę informaciją apie įvykį, nebuvo žinoma, jog V. L. yra sunkiai sužalotas - peršautas.

Gėl ginklo, kuriuo buvo sužalotas V. L.

Dėl ginklų, rastų M. K. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje, kaltinamasis M. K. paaiškino, jog revolverį, rastą namuose, pirko iš pažįstamo. Kai jis pirko revolverį, į jį buvo įdėtos kulkos ir dar davė atsarginių (pilna apkaba ir dar 5 šoviniai atsarginiai). Iš tyrimo medžiagos tapo žinoma, kad prie revolverio buvo rasti patobulinti šoviniai, papildant juos parako užtaisu. Nusipirkęs pamėginimui miške buvo 2-3 kartus iššovęs.

Dėl ginklo, kuris buvo rastas automobilyje, kaltinamasis M. K. nieko paaiškinti negali, automobilis yra ne jo. Automobilį BMW kaltinamasis M. K. buvo pasiėmęs savaitei - dviem. Tai G. J. automobilis, kai paėmė automobilį J. jau nebuvo Lietuvoje. M. K. pasiėmė automobilio raktelius visai iš kito žmogaus, pažįstamo D., pavardės nežino, jis tuo metu nuomojosi butą, gatvės tiksliai negali pasakyti, dabar nelabai su juo bendrauja. Automobilį buvo pasiėmęs trumpam. Kad jame buvo ginklas – nieko nežino, tai ne M. K. mašina, jis automobilio daiktadėžių netikrino. Durelių dėtuvė nėra labai maža, kas joje, nesimato, o M. K. sėdėdavo vairuotojo pusėj ir į keleivio pusės durelių dėtuvę nežiūrėjo.

Liudytoja G. K. teisme parodė, jog kaltinamuosius pažįsta, nukentėjusiojo nepažįsta. Žino, kad buvo kažkoks įvykis prie ežero, tačiau ji įvykyje prie ežero nedalyvavo. 2010 m. vasarą turėjo automobilį BMV, numerio neatsimena, kurį įsigijo jos draugas, bet G. K. vardu. Kas tuo automobiliu 2010 liepos mėn. naudojosi, negali tiksliai pasakyti, nes jos draugas buvo užsienyje, o automobilį paliko draugams, kadangi ji neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Pas ką buvo automobilio rakteliai ir techninis pasas, nežino. Ar M. K. tuo automobiliu naudojosi – nežino, bet žinojo, kad šis automobilis buvo naudojimuisi paliktas M. K. Žino, kad jos automobilyje buvo rasta ginklų, jai apie tai pasakė ikiteisminio tyrimo metu. Ji pati jokio ginklo nėra turėjusi, rasto ginklo jai neparodė, jos draugas ginklo neturėjo, kokiomis aplinkybėmis šis ginklas atsirado jos automobilyje - nežino.

Teisme apklausta G. K. nurodė, jog šiuo automobiliu naudotis galėjo ne tik M. K., bet ir kiti asmenys. Šiuos parodymus teismas vertina kaip ne visiškai tikslius, kaip norą padėti kaltinamajam sušvelninti pastarojo atsakomybę ir teisinę padėtį, nes ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. K. buvo parodžiusi, kad M. K. yra jos draugo G. J. geras draugas. Jie kartu su G. J. yra nusipirkę automobilį BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas G. K. vardu. G. J. gyvena ir dirba Anglijoje, o automobilis liko Lietuvoje. Šis automobilis buvo duotas naudotis K. K., kuris juo naudojasi apie 4 mėnesius (apklausos data – 2010-08-19). Šaunamojo ginklo nei G. K., nei G. J. nėra turėję (t. 1, b.l. 240 – 241).

Liudytojas K. Č. parodė, jog jis dirba Panevėžio rajono policijos komisariate tyrėju. Kaltinamieji jam matyti pagal darbą ir kaip panevėžiečiai, tačiau jie nėra draugai. 2010-08-18 d. jis atliko kratą (duomenys neskelbtini) pas K. Buvo gauta nutartis atlikti kratą, pagal ją buvo atliekama krata. Namuose - bute, namas daugiabutis, ant stalo buvo rasti automobilio rakteliai ir dokumentai, asmuo, pas kurį buvo atliekama krata, paaiškino, jog jis tuo automobiliu naudojasi, automobilis stovėjo kieme, šalia namo. Jie kartu nuėjo prie automobilio, parodė, kad čia būtent tas automobilis. Ar buvo tikrinama automobilio priklausomybė ir nuosavybės teisė, prieš pradedant kratą, liudytojas K. Č. neatsiminė.

Iš G. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog automobilis buvo paliktas būtent M. K. Liudytoja L. S. nurodė, jog ji 2010 m. liepos 30-31 d. važiuojant prie ežero, kažkieno paprašyta, vairavo automobilį BMW 330, o kas su ja važiavo – nepamena. Iš šių parodymų matyti, jog šiuo automobiliu naudojosi ne tik M. K., bet ir kiti asmenys.

2010 08 09 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l. 56 2 t.) buvo leista padaryti kratą pas M. K. jo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

Iš kratos protokolo (b.l. 57-58 2 t. ) matyti, jog krata buvo atlikta 2010 08 18 d. 7.10 val. – 8 val. Jos metu M. K. gyvenamojoje vietoje, be revolverio ME 38 Compact-G Nr. 019188 su 5 guminiais šoviniais ir plastikinio maišelio su vienu guminiu šoviniu, taip pat buvo rasti automobilio BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentai ir rakteliai.

Tiek iš liudytojo K. Č., tiek ir iš kaltinamojo M. K. parodymų, bei kratos protokolo matyti, jog radus automobilio raktelius ir registracijos dokumentus buvo atlikta krata ir daugiabučio namo kieme stovinčiame automobilyje BMW 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jame buvo rastas revolveris ALFA model 640 Nr. 4640050468, kuriame įdėti 7 šoviniai, daiktų dėtuvėje rasti 6 šoviniai, įdėti į plastikinį maišelį.

G. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl įvykusių masinių muštynių išankstinio susitarimo nusikalstamų tikslų įgyvendinimui nebuvo, todėl, teismo nuomone, netikslinga atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje. Kaltinamasis ir kai kurie jo aplinkos žmonės nurodė, jog G. Č. buvo blaivus, jog jis iš viso nevartoja alkoholio. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo girtumo laipsnį, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau baudimas išnykęs, psichiatrijos ligoninėje nesigydė ir į narkologinę įskaitą neįrašytas ( t.2. b.l. 4-10).