Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, kaltinamajam J. S., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nukentėjusiajam G. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, teistas 10 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį subendrinta, galutine keturių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, laisvės atėmimo bausmę atliekantis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. S. 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 19. 03 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), drausmės grupės patalpose, - koridoriuje, be jokios pateisinamos priežasties rankų kumščiais sudavė ne mažiaus du smūgius G. N. į veido sritį ir tokiais savo veiksmais J. S. sukėlė G. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu pagal kaltinimą kaltu neprisipažino. Paaiškino, jog, jis nukentėjusiojo nemušė, šį tik pastūmė. Be to, jeigu jis šiam būtų sudavęs, tai pasekmės būtų buvę kitos.

Kaltinamasis J. S. teisėjo buvos įspėtas už posėdžio tvarkos pažeidimą. Kaltinamajam nereagavus į teisėjo įspėjimą dėl posėdžio tvarkos pažeidimo, ir už toliau jo rodomą nepagarbą teismui žodžiais ir nepadoriu gestu teisėjui, teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 259 straipsnio 1 dalimi, nutarė kaltinamąjį J. S. visam bylos nagrinėjimo laikui pašalinti iš posėdžių salės.

Nukentėjusysis G. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog J. S. pažįsta, su šiuo bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namų drausmės būryje. Tačiau 2018-08-29 nieko neįvyko. Jis ikiteisminio tyrimo metu davęs paaiškinimus. Šiuos jis palaiko. Teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus G. N. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, - kad jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuo 2013-10-01, administracijos buvo paskirtas į 5-ą būrį. Tiksliai nepamena, gali būti apie du metai, kai jis bausmę atlieka drausmės grupėje, šeštame būryje. Nuteistąjį J. S. pažįsta apie 5 ar 6 mėnesiai, nes jis taip pat yra paskirtas į drausmės grupę. Apie tai, dėl ko jie nesutaria, G. N. nurodyti atsisako. Kiek prisimena, 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 19 val., jį kažkuris pareigūnas, tačiau kuris jis neprisimena, parvedė iš medicinos dalies, kur buvo nuvestas išgerti jam paskirtus vaistus. Kas vyko jam sugrįžus iš medicinos dalies drausmės grupės koridoriuje, jis nurodyti atsisako, neturi ką pasakoti. Būti pripažintas nukentėjusiuoju jis taip pat atsisako, jam jokia žala nepadaryta, jis J. S. pretenzijų neturi (1 t., b. l. 37-40), atsakė, jog taip buvo; tačiau iš esmės nieko nebuvo; gali būti, kad J. S. jį pastūmė; dėl to jis nejautė fizinio skausmo; jis neįsivaizduoja, ką dėl to (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai paaiškino; jis nepripažįsta, jog nukentėjo; J. S. jam negrasino; jis nebuvo vedamas pas medikus; būdavo jam vakarais leidžiami vaistai; dėl to jokių sužalojimų jam nebuvo padaryta.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusįjį pažįsta. Atsimena ir J. S.. Asmeniškai to jų kivirčo jis nematė, negirdėjo, bet, kaip tarnybos vadovas, buvo informuotas, kad tarp šių nuteistųjų buvo konfliktas. J. S. kalbėjo telefonu, o nukentėjusysis buvo med. punkte. Parvedant nukentėjusįjį iš med. punkto, J. S. puolė nukentėjusįjį. Kiek smūgių J. S. sudavė G. N. jis pasakyti negali. Be to, jis vakare buvo užėjęs į nuteistojo J. S. kamerą, šis agresiją išreiškė ir jo atžvilgiu. Taigi, apie įvykį sužinojo iš jam pavaldžių pareigūnų. Klausė J. S., ar rašys paaiškinimą dėl įvykio. Į tai iš jo sulaukė grasinimų.

Liudytojas V. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusįjį atsimena. J. S. taip pat nuteistasis. Jis (liudytojas) dirbo drausmės grupėje. Nuteistasis J. S. paprašė pasiskambinti taksofonu. G. N. buvo išvestas į med. patalpas. J. S. surinko numerį, kai jis sėdėjo šalia jo. Tuo metu pareigūnas R. L. parvedė G. N., J. S. puolė ant jo. J. S. sudavė kelis smūgius G. N.. G. N. parkrito ant žemės. Tuo metu J. S. dar bandė šiam įspirti. Jie (pareigūnai) juos išskyrė. Be to, į įvykio vietą atbėgo kiti pareigūnai. Matėsi ant G. N. skruosto paraudimas. Tačiau šiam nebuvo prakirsta. A. M. paklausė, ar rašys pasiaiškinimą J. S.. J. S. buvo įsiaudrinęs, grasino A. M. susidoroti. Dėl to buvo sutrikdyta darbo eiga, subėgo kiti pareigūnai iš kitų postų. Kiek pamena, koridoriuje dar buvo vienas nuteistasis, kuris patalpas tvarko. Jis nesikišo ir visai nesirodė. Atsakė, jog R. L. buvo dinaminės priežiūros pareigūnas. Jis buvo G. N. išvedęs į med. punktą. Jis parėjo su G. N. iš med. punkto, o jis su J. S. buvo prie taksofono. Koridorius filmuojamas. Taip pat, jog jau buvo juos išskirstę, kai subėgo kiti pareigūnai. Pamatęs G. N., J. S. sekundžių dalimi šoko ant G. N., lyg sakė „tai ką tu.“. Taip pat, jog iš karto J. S. sudavė ranka kelis kartus G. N., dėl to šis parkrito, bandė dar J. S. šiam įspirti, tik jis (liudytojas) nematė, ar pataikė, ar ne.

Liudytojas R. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusiojo neatpažįsta, o pavardė J. S. sako kažką. Prisimena apie įvykį drausmės būryje. Datos, kada tai vyko, tikrai nepamena. Tai buvo pernai metais, gal apie 19 val. Jis vieną nuteistąjį parvedė iš med. dalies. Nepamena, ar šį nuteistąjį parvedė, nes jų pataisos namuose daug. Be to, prie telefono buvo J. S., šis jo lydėtam asmeniui sudavė keletą smūgių. Smūgius sudavė rankomis į galvą. Tačiau negali pasakyti kelis smūgius sudavė, negali pasakyti pataikė, ar nepataikė. Tuo metu J. S. nukentėjusiojo nepargriovė. Situacijos metu jo lydimas asmuo pargriuvo, J. S. jam spyrė, negali pasakyti, ar pataikė. Po to juos jie (pareigūnai) išskyrė. Be to, toje situacijoje nebuvo kada ir ką šiems dviems nuteistiesiems nurodyti. Nes J. S. staiga užpuolė kitą nuteistąjį, ir jie (pareigūnai) tuoj pat ėmėsi veiksmų šiuos išskirti. J. S. elgesys sutrikdė jo ir kitų pareigūnų darbą. Nepamena, ar dar buvo kokių nors žodžių iš J. S. pusės. Teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus R. L. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, - jog dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriuje specialistu. 2018-08-29 apie 19.03 val., parvedė iš Sveikatos ir priežiūros tarnybos į drausmės grupės patalpas nuteistąjį G. N.. Buvo netoli posto, kai pamatė link jų atbėgantį nuteistąjį J. S.. Prieš tai matė, kad J. S. prie taksofono kalbėjo telefonu, bet pamatęs ateinantį G. N., metė telefono ragelį, pašoko nuo kėdės, atbėgo ir iš karto puolė prie G. N., sudavė jam smūgius rankomis į veidą, pastūmęs pargriovė G. N. ant žemės, bei gulinčiam kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nežino, mano, kad ne mažiau kaip du smūgius rankomis ir ne mažiau vieną kartą spyrė. Jis su V. L. bandė J. S. atitraukti nuo G. N., davė J. S. žodinius nurodymus atsitraukti, tačiau jis jų nevykdė. Kokie tiksliai buvo padaryti sužalojimai G. N., jis nematė. Toks J. S. elgesys sutrikdė jo ir kitų pareigūnų darbą, tuo metu į drausmės grupę atbėgo ir daugiau pareigūnų. Nuteistieji J. S. ir G. N. buvo nuvesti į kameras. Jis girdėjo, kaip J. S. grasino A. M. sakydamas, kad su juo susidoros kai išeis į laisvę, supjaustys į gabalus, „užvers“. Į nurodymus nusiraminti J. S. nereagavo, toliau pakeltu balsu šūkavo (1 t., b. l. 53-56), atsakė, jog palaiko šiuos paaiškinimus, - jų nekeičia ir nepildo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nenustatyta, kad anksčiau nurodyti, - liudytojai A. M., V. L., R. L. dėl kokių tai aplinkybių teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti kaltinamąjį J. S.. Šių asmenų anksčiau aprašyti paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, aiškūs, neprieštarauja tarpusavyje, kitiems byloje esantiems rašytiniams duomenims. Šių asmenų paaiškinimai patvirtina teismo nustatytas, žemiau aprašytas kaltinamojo J. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Todėl teismas šių asmenų paaiškinimais tiki ir šie yra kaltinamojo J. S. kaltės įrodymas.

Pareigūno tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 1), pareigūno V. L. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 9), pareigūnų R. L., A. M. tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 10, 11), įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 12-14, 15-17), vaizdo įrašo apžiūros protokole (1 t., 18-28), (duomenys neskelbtini) pataisos namų sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje (1 t., 30) surašytos aplinkybės, specialisto išvadoje Nr. G 618/2018(09) (1 t., b. l. 36) surašyta išvada patvirtina teismo nustatytas, žemiau aprašytas kaltinamojo J. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nenustatyta, kad minėtoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl šie rašytiniai duomenys yra kaltinamojo J. S. kaltės įrodymai.

Pagal kaltinamąjį aktą kaltinamasis J. S. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 29 d., apie 19.01 val., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), drausmės grupės patalpose, koridoriuje, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau du smūgius G. N. į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. dėl šio nusikaltimo kaltu neprisipažino. Iš esmės jis neneigė, kad pažeidė viešąją tvarką; sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam G. N.. Be to, jis neigė, kad turėjo tikslą kurią tai iš šių veikų padaryti.

Kaltinime iš esmės yra nurodyta, kad kaltinamasis J. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir tokiu būdų pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamasis J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kategoriškai neigė tai padaręs, o kaltinime aprašytas viešosios tvarkos pažeidimo aplinkybes patvirtinti byloje nėra surinkta jokių patikimų duomenų (įrodymų).

Teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, būtent : nukentėjusiojo G. N., liudytojų A. M., V. L., R. L. teisiamojo posėdžio metu duoti, patvirtinantys teismo nustatytas tikrąsias J. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paaiškinimai, bei minėtuose tarnybiniuose pranešimuose, protokoluose surašytos aplinkybės, specialisto išvadoje surašytos aplinkybės (išvados), neabejotinai patvirtinai tai, kad kaltinamasis J. S. 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 19. 03 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), drausmės grupės patalpose, - koridoriuje, be jokios pateisinamos priežasties rankų kumščiais sudavė ne mažiaus du smūgius G. N. į veido sritį ir tokiais savo veiksmais J. S. sukėlė G. N. fizinį skausmą.

Be to, minėti duomenys, bei kaltinamojo J. S. atlikti veiksmai aiškiai rodo, jog J. S. neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką. Nenustatyta, kad jis suprato, kad jis viešoje vietoje, jog čia atlikdamas anksčiau aprašytus veiksmus, trikdo visuomenės rimtį ir (ar) tvarką, ir nori taip elgtis. Be to, teismas įvertinęs faktines aplinkybes sprendžia, kad kaltinime nurodyta vieta šiuo atveju nebuvo viešoji vieta.

Minėti duomenys, bei kaltinamojo J. S. atlikti veiksmai aiškiai rodo, jog jis (J. S.) turėjo tiesioginę tyčią sukelti G. N. fizinį skausmą. Neabejotina, jog jis to siekė (norėjo) ir pagal jo atliktus veiksmus J. N. atžvilgiu, aišku, jog jo veikos padarinys, - šiam sukeltas fizinis skausmas, buvo neišvengiamas.

Pagal tai teismas sprendžia, kad yra nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis J. S. pagal anksčiau aprašytas aplinkybes sukėlė G. N. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl to kaltinamojo J. S. nusikalstama veika iš BK 284 straipsnio perkvalifikuotina į nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

Teismas, skirdamas bausmę J. S. už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat teisingumo principu. Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, užtikrinanti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų realizavimą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. S. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą, į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti viena aplinkybė.

J. S. anksčiau teistas 10 kartus, už įvairias nusikalstamas veikas. Teismo nustatytas veikas padarė būdamas recidyvistu ir atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Jį patikimų teigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nesurinkta. Priešingai byloje esantys rašytiniai duomenys jį charakterizuoja neigiamai. Nustatytos aplinkybės rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus J. S. realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį už nusikaltimą nustatant artimą teismo nustatyto BK straipsnio dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam J. S. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už fizinio skausmo sukėlimą, ir už tai jam paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. S. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti, iš dalies sudedant su jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-31 nuosprendžiu paskirtos, neatliktos bausmės dalimi, ir jam paskirti galutinę subendrintą dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; šią bausmę jam atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią J. S. skaičiuoti nuo 2019-02-15.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Kaltinamajam, nukentėjusiajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.