Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-04-18 · Byla Nr. ATP-191-519/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-18
Bylos Nr.
ATP-191-519/2013
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00130-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-191-519/2013Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00130-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 48.1.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos I. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo I. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. ir nubausta - 150 Lt bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2013 m. vasario 5 d. I. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 82P-2305477-13, už tai, kad 2013 m. sausio 13 d. apie 14.48 val. ji, būdama neblaivi, atėjo į parduotuvę UAB „A.“, esančią (duomenys neskelbtini), joje nieko nepirkdama išvadino pardavėjas necenzūriniais žodžiais, teigdama, kad jos nemuša kasos aparato čekių ir nieko neparduoda, nuėjusi į parduotuvės patalpose esantį barą (licencija Nr. 12-13) vartojo necenzūrinius žodžius, po to telefonu Nr. 50612 pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Operatyvaus valdymo poskyriui, kad baro patalpose yra girtaujama. Tokiais veiksmais padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 174 str.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimu I. B. pripažinta kalta pagal ATPK 174 str. ir nubausta – 150,00 Lt bauda.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nurodė, kad 2013 m. sausio 13 d. buvo nuėjusi į parduotuvę ir į barą, esančius netoli jos namų. Norėjo nusipirkti raugintų agurkų, tačiau jų neradusi pasuko baro link, nes bare pamatė sėdinčius pažįstamus vyrus ir priėjusi prie jų, su jais kalbėjo. Vyrai gėrė alų. Kalbant su jais, paaiškėjo, kad jiems perkant alų nebuvo išduoti pirkimo čekiai. Ji pasakė, kad čia niekada neduoda čekių, nes ne kartą apsipirkinėjo. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Grįžusi namo paskambino į policiją ir informavo, kad bare neišduodami pirkimo čekiai. Jos tikslas buvo, kad policija ištirtų apie galimai daromus teisės pažeidimus, manė, jog čekių neišdavimas yra teisės pažeidimas. Nesutinka, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., t. y. nedidelį chuliganizmą. Jos parodymai teisme buvo nuoseklūs, bet į juos neatsižvelgta, jų įrodomoji reikšmė nevertinta. Buvo pažeistas ATPK 256 str. Skundžiamas nutarimas priimtas remiantis liudytojų parodymais, kurie prieštarauja jos ir R. P. paaiškinimams, vertinti pavieniai įrodymai neatsižvelgiant į bylos aplinkybių visetą.

Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, jokio pažeidimo nepadarė. Nėra pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., jei paskambino į policiją ir pranešė, kad bare alkoholinius gėrimus geriantiems vyrams neišduodami kasos čekiai. Tyrimas nebuvo atliktas, neapklaustas nė vienas pirkėjas, apsiperkantis parduotuvėje, o apsiribota tik parduotuvės darbuotojų apklausa, kurių paaiškinimai dėl čekių neišdavimo gali būti šališki ir neobjektyvūs, nes dirba toje parduotuvėje ar bare. Tai negalima laikyti išsamiu tyrimu. Teigia, kad nebuvo siekiama ištirti įvykį dėl neišduodamų kasos čekių, o patraukti būtent ją administracinėn atsakomybėn už nedidelį chuliganizmą, kurio nepadarė.

Nurodo, kad nėra motyvuoto įvertinimo, taip pažeisti ATPK 286 str. 2 d. reikalavimai keliami nutarimo turiniui. Atkreipė dėmesį, kad nutarime nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtina šie įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, paaiškinimai. Iš išvardintų įrodymų sąrašo, liudytojų parodymai nebuvo laikomi įrodymais, tačiau motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, nesant pagrindo netikėti liudytojų V. S.. L. Š. parodymais. Daro išvadą, kad galimai vertinti liudytojų parodymai, tačiau neįvardinti kaip įrodymai. Nutarimas nekonkretus, abstraktus, apsiribojama bendromis frazėmis, vertinti pavieniai įrodymai, neatsižvelgta į įrodymų visetą, bylą išnagrinėta nevisapusiškai, nepateiktas aplinkybių motyvuotas įvertinimas.

Apeliaciniame skunde teigia, kad nenustatyta, kokie konkrečiai žmonės buvo bare, ar jie girdėjo jos tariamai vartotus necenzūrinius žodžius, jų reakcija ir pan., todėl neaišku ar buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Vien necenzūrinių žodžių vartojimas, kurių ji nevartojo, negali būti pagrindas traukti ją administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Būtinas objektyvusis šio pažeidimo požymis, t. y. turi būti pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Išvada padaryta remiantis liudytojų parodymais, kad ji parduotuvėje keikėsi, o parduotuvė-baras yra vieša vieta, kur tuo metu buvo žmonių.

Apeliantės nuomone, A. P., R. P., L. Š. ir V. S. paaiškinimai yra prieštaraujantys vienas kitam, jais remtasi nepagrįstai. Paaiškinimai apskritai nebuvo motyvuotai vertinami. L. Š. ir V. S. pasakojo, kad į barą buvo atėjusi visiškai girta moteris, kuri nieko nepirko, o tik garsiai pareiškė, kad tos „k..s“ niekur čekio neduoda, o ji ir R. P. paaiškino, kad jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Prieštaravimai pašalinti nebuvo, todėl visus prieštaravimus privalėjo traktuoti jos naudai, bet to nepadarė.

Nesutinka, kad tarnybiniame pranešime esanti informacija patvirtina ją padarius pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., t.y. nedidelį chuliganizmą. Nepateiktas tarnybinio pranešimo, kaip įrodymo, motyvuotas įvertinimas, todėl nėra galimybės suprasti, kodėl teismas tarnybinį pranešimą vertino kaip įrodymą, patvirtinantį, kad ji padarė nedidelį chuliganizmą.

Mano, kad byloje esantys įrodymai yra abejotini, prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 257 str. nuostatas dėl įrodymų vertinimo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

I. B. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 str. 2 d., šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756−450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

ATPK 284 str. nurodytos aplinkybės, kurios turi būti išsiaiškintos bei turės reikšmę bylai teisingai išspręsti, t. y. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, R. P. 2013 m. sausio 25 d. paaiškinime nurodė „atėjo iš pažiūros girta moteris, kuri pradėjo kažką kalbėti, sakyti, kad šioje parduotuvėje visiškai nėra išduodami kasos aparato čekiai. Aš nekreipiau į šią moterį dėmesio, su ja nekalbėjau. Ji buvo priėjusi prie kitų baro lankytojų, kažką su jais kalbėjo, ji bare nieko nepirko, po to baro lankytojai ją išprašė į lauką. Aš į šią situaciją visiškai nesikišau, tik patvirtinu faktą, kad ši atėjusi moteris, kurios aš nepažinau ...“ (10 b. l.). Taigi, R. P. tik tvirtino faktą, jog į parduotuvę-barą buvo atvykusi administracinėn atsakomybėn patraukta I. B., ji kalbėjusi apie galimai parduotuvėje daromus pažeidimus bei ji buvo išprašyta kitų lankytojų iš baro lauk. Vertinant šio liudytojo parodymus, atsižvelgtina į tai, jog pats R. P. ne viską išgirdo ir suprato ką I. B. kalbėjo, nurodydamas „pradėjo kažką kalbėti“. Būtent R. P. negirdėjimas I. B. sakytų visų žodžių nepatvirtina I. B. versijos, jai nesakius necenzūrinių žodžių bei nepaneigia apklaustų L. Š. ir V. S. parodymų, jog I. B. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat šio liudytojo paaiškinimu patvirtinamas faktas, jog I. B. elgesys buvo netoleruotinas ir trikdė viešąją tvarką, nes baro lankytojai ją išprašė iš baro lauk. Taigi, šie R. P. paaiškinime esantys užfiksuoti duomenys nėra prieštaringi L. Š. ir V. S. parodymams bei nepatvirtina I. B. nurodomų įvykio aplinkybių, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis liudytojų parodymais, kurie prieštarauja jos ir R. P. paaiškinimams, šis skundo argumentas atmestinas.

Konstatuotina, I. B. padarius viešosios tvarkos pažeidimą įrodo R. P., L. Š., V. S., V. C., A. P. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės bei nuoseklūs jų parodymais teisme teismo posėdžio metu. R. P. savo paaiškinime patvirtino, kad I. B. buvo lankytojų išprašyta iš baro. L. Š. ir V. S. tvirtino, kad I. B. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius bei baro lankytojai ją išprašė lauk iš baro. V. C. teismo posėdžio metu patvirtino nuvykusi atlikti tyrimą pagal I. B. pranešimą, o vėliau I. B. atsisakė aiškinti įvykio aplinkybes bei nurodė, jog ji niekur nebuvo išėjus. Taip pat ši liudytoja parodė, jog apklausus liudytojus paaiškėjo kitokios aplinkybės. A. P. patvirtino žinojusi apie I. B. apsilankymą parduotuvėje-bare ir jos elgesį prieštaraujantį visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms bei normoms. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra nustatyta kokie konkrečiai žmonės buvo bare ar jie girdėjo jos tariamai vartotus necenzūrinius žodžius, jų reakcija, tačiau pažymėtina, kad tai matė ir girdėjo konkrečiai R. P., L. Š. ir V. S., taip pat ir nenustatyti asmenys, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai I. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą patvirtinančių įrodymų, todėl papildomai aiškintis kas buvo minimą dieną parduotuvėje ir bare bei rinkti papildomus įrodymus, nėra būtinybės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad fakto, jog parduotuvėje ir bare buvo daugiau asmenų niekas neneigia, o pati apeliantė nurodydama, jog kalbėjo su bare buvusiais pažįstamais jai asmenimis, pati konkrečiai jų nenurodo ir neįvardija.

Administracinio teisės pažeidimo faktą netiesiogiai patvirtina ir tarnybinis pranešimas, kuris suteikia ir informaciją, kad I. B. skambino į policiją ir pranešė, jog parduotuvėje neišduodami kasos aparato čekiai, o šalia esančiose baro patalpose nuolat renkasi asmenys ir girtauja. Būtent šis rašytinis įrodymas tvirtina I. B. buvus pažeidimo padarymo vietoje, parduotuvėje ir bare – viešoje vietoje, skundžiamame nutarime nurodytu laiku. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas tarnybinį pranešimą (5 b.l.) kaip įrodymą partvirtinantį teisės pažeidimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nes jis ATPK 256 str. 2 d. prasme priskirtinas kitokių rašytinių įrodymų kategorijai, buvo ištirtas ir pagarsintas bylos nagrinėjimo metu (30 b.l.).

Apeliantės įvykio versijos nepatvirtina jokia administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Ji skunde teigia ėjus į parduotuvę apsipirkti, tačiau neradusi norimos prekės, nuėjo į barą. Vėliau grįžusi namo ji pranešė telefonu policijos pareigūnams, kad parduotuvėje perkant prekes neišduodami kasos aparato čekiai Teigiama, kad jos tikslas buvo nurodyti esant daromam pažeidimui ir jog tai būtų ištirta. Tačiau pastebėtina, kad toks kreipimasis, kai pati I. B. nepirko, nenurodo konkrečiai nė vieno asmens pirkusio ir negavusio kasos čekio, laikytinas nepagrįstu. Taip pat I. B. nesiaiškinusi bare visų aplinkybių, nesikreipusi į administraciją dėl teisėtumo prekiauti alkoholiniais gėrimais, pranešė apie pažeidimą, jog šalia esančiame bare nuolat renkasi asmenys ir girtauja. UAB „A.“ yra išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl joks pažeidimas nepadarytas, dėl to apklausti parduotuvės ir baro darbuotojai, pateiktos išvados. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pareigūnai netyrė jos pranešimo apie daromus pažeidimus, o tik siekė ją nubausti už chuliganizmą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. vasario 26 d. nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus