Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-05 · Administracinė byla Nr. AS-442-292-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-05
Bylos Nr.
AS-442-292-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“
Atsakovas
Konkurencijos tarybos
Trečiasis asmuo
Vyriausybei, uždarajai akcinei bendrovei „Skulas“, KB „Tiltoilas“
Administracinė byla Nr.AS442 - 292/2009Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ir atsakovo Konkurencijos tarybos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vyriausybei, uždarajai akcinei bendrovei „Skulas“, KB „Tiltoilas“, dėl nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Konkurencijos tarybos 2005 m. kovo 7 d. nutarimą Nr.1S-27 „Dėl tyrimo „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams“ papildymo ir termino pratęsimo“, taip pat pripažinti visus Konkurencijos tarybos veiksmus, padarytus 2005 m. kovo 7 d. nutarimo Nr.1S-27 pagrindu, neteisėtais, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, šiuos veiksmus: Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo pratęsimą, Konkurencijos tarybos atliktą AB „Mažeikių nafta“ prekybos namai ir kitų susijusių su tyrimu bendrovių atsakingų darbuotojų apklausą, atliktą informacijos paklausimą ir susirašinėjimą su AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Mažeikių nafta“ prekybos namai, informacijos paklausimą ir susirašinėjimą su kitomis su tyrimu susijusiomis bendrovėmis, informacijos paklausimą ir susirašinėjimą su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, informacijos paklausimą ir susirašinėjimą su užsienio šalių institucijomis, Konkurencijos tarybos skleidimą informacijos apie AB „Mažeikių nafta“ tyrimo detales, atlikto tyrimo baigimą ir pranešimą apie bylos nagrinėjimą Konkurencijos tarybos posėdyje ir bylos baigimą; 2) panaikinti Konkurencijos tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.2S-16 „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsniui“ pirmą, antrą ir trečią punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Konkurencijos tarybos 2005 m. kovo 7 d. nutarimo Nr.1S-27 „Dėl tyrimo „Dėl AB ,,Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams“ papildymo ir termino pratęsimo“ rezoliucinės dalies antrą punktą; panaikino Konkurencijos tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.2S-16 „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsniui“ rezoliucinės dalies pirmą, antrą ir trečią punktus, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 166 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimą pakeitė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Konkurencijos tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.2S-16 „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniams ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsniui“ rezoliucinės dalies pirmą, antrą ir trečią punktus ir grąžino bylą Konkurencijos tarybai atlikti papildomą tyrimą, o kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti 9184972,51 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti bei 4231247,23 Lt išlaidų ekspertų pagalbai apmokėti, iš viso - 13416219,74 Lt išlaidų. Pareiškėjas nurodė, kad jis, nagrinėjant bylą Konkurencijos taryboje, turėjo 5685828,11 Lt išlaidų; nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo 7488112,12 Lt išlaidų; nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, turėjo 242279,51 Lt išlaidų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, persiuntė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kitą pareiškėjo prašymo dalį teismas išnagrinėjo ir šią prašymo dalį iš dalies patenkino priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 27194 Lt išlaidų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas išlaidas patvirtina pateiktos PVM sąskaitos - faktūros ir mokėjimo nurodymai. Pareiškėjo nurodytos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu Konkurencijos taryboje, pareiškėjui negali būti priteistos, nes teisės aktai nenumato tokių išlaidų priteisimo galimybės. Taip pat pareiškėjui negali būti priteistos išlaidos ekspertų pagalbai apmokėti, nes teismas atitinkamiems ekspertams nebuvo pavedęs atlikti ekspertizės ir šios pareiškėjo išlaidos nėra nei atstovavimo išlaidos, nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnyje numatytos kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Pareiškėjo išlaidos advokatų pagalbai apmokėti, susijusios su bylos procesu pirmosios instancijos teisme, priteistinos, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) nuostatas. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.15, 8.16, 8.18, 9 punktais bei atsižvelgiant į iki 2006 m. liepos 1 d. galiojusį 550 Lt patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį ir po 2006 m. liepos 1 d. galiojusį 600 Lt patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį, pareiškėjui gali būti maksimaliai priteista 6798,50 Lt skundų bei kitų procesinių dokumentų surašymo bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų. Tačiau, vadovaujantis Rekomendacijų 2 ir 11 punktais bei atsižvelgiant į tai, jog ši byla buvo itin sudėtinga, minėtas maksimalus išlaidų dydis didintinas 6 kartus iki 40791 Lt. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, todėl 40791 Lt išlaidų dydis mažintinas iki 2/3 dalių ir pareiškėjui priteistini 27194 Lt išlaidų.

III.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių jo turėtas konkrečias išlaidas. Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo dokumentų nėra galimybės tiksliai identifikuoti, kokios konkrečios sumos už atitinkamas advokatų paslaugas buvo sumokėtos. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo byloje pareikšti du prašymai dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir į Konstitucinį Teismą yra susiję su norminių aktų teisėtumo ištyrimu. Tuo tarpu norminio akto teisėtumo įvertinimas nėra individualaus ginčo išsprendimas, todėl pareiškėjas negali reikalauti išlaidų, susijusių su minėtų prašymų parengimu, priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta byloje Nr.A(7)-278/2001). Atsakovas nurodo, kad kai kurie pareiškėjo teikti procesiniai dokumentai buvo susiję su kitų procesinių dokumentų trūkumų šalinimu, todėl šių procesinių dokumentų rengimo išlaidos negali būti priteistos. Taip pat kai kurių procesinių dokumentų rengimas nepagrįstai buvo priskirtas Rekomendacijų 8.15, o ne 8.16 punkte numatytoms paslaugoms. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas išlaidų dydį už laikotarpį nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2006 m. gruodžio mėnesio, nepagrįstai taikė 600 Lt minimalios mėnesinės algos dydį, nes tuo metu minimalios mėnesinės algos dydis buvo 550 Lt. Be to, teismas neteisingai apskaičiavo atstovavimo teismo posėdžiuose valandų skaičių. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo didinti maksimalų išlaidų dydį pagal Rekomendacijų 11 punktą. Teismas, padidindamas priteistinų išlaidų dydį, to tinkamai nemotyvavo. Be to, teismas nepagrįstai didino visą apskaičiuotą maksimaliai priteistinų išlaidų sumą. Šiuo atveju maksimalių Rekomendacijose numatytų priteistinų išlaidų dydžių didinimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik atskirai vertinant kiekvieną advokato suteiktą paslaugą. Atsakovas nurodo, kad teismas taip pat neteisingai nustatė pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį. Šiuo atveju pareiškėjui galėjo būti priteista ne 2/3 dalys, bet tik pusė išlaidų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo visiškai patenkinti jo pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas nurodo, kad jo turėtos atstovavimo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu Konkurencijos taryboje, turėtų būti priteistos vadovaujantis Rekomendacijų 10 punktų arba Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Išlaidos ekspertų pagalbai apmokėti jam turėtų būti priteistos vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi bei Civilinio proceso kodekso 55 straipsnio 3 dalimi ir 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Pareiškėjas nurodo, kad ši byla buvo išskirtinė ir itin sudėtinga, todėl teismas turėjo jam priteisti visą jo nurodytų patirtų išlaidų sumą. Teismas šiuo atveju neturėjo vadovautis Rekomendacijomis, nes tai yra tik rekomendacinio pobūdžio aktas. Išlaidos turi būti priteisiamos vadovaujantis su advokatais sudarytomis teisinių paslaugų sutartimis (jose nustatytais honorarais), bet ne Rekomendacijomis (Advokatūros įstatymo 50 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-621/2004).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovas su šiuo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas. Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas šiuo atveju nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas. Pareiškėjo pateikti finansiniai dokumentai (sąskaitos - faktūros bei mokėjimo nurodymai) patvirtina, jog bylos proceso metu pareiškėjas mokėjo advokatams už teisines paslaugas atitinkamą užmokestį. Nors šiuose finansiniuose dokumentuose atskiros teisinių paslaugų rūšys neįvardintos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas advokatų ir advokatai teikė pareiškėjo nurodytas konkrečias teisines paslaugas. Akivaizdu, jog už šias paslaugas pareiškėjas advokatams mokėjo užmokestį, ir nėra pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimu, jog su advokatais buvo atsiskaitoma būtent pagal jo šioje byloje pateiktus finansinius dokumentus. Šiuo atveju iš esmės yra įmanoma nustatyti priteistinų išlaidų dydį pagal konkrečias advokatų suteiktų teisinių paslaugų rūšis, todėl išlaidos pareiškėjui priteistinos.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog pareiškėjui neturėtų būti atlygintos išlaidos, susijusios su prašymų dėl norminių aktų teisėtumo ištyrimo parengimu. Šios išlaidos turi būti pareiškėjui priteistos atsižvelgiant į šiais prašymais pasiektą teisinį rezultatą. Pareiškėjo šioje byloje pareikštas prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, siekiant ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą, buvo reikšmingas šiai bylai ir šiuo prašymu buvo pasiektas norėtas teisinis rezultatas, todėl šios prašymo parengimo išlaidos pareiškėjui priteistinos. Atsakovo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A(7)-278/2001 (biuletenis „Administracinių teismų praktika Nr.1“, psl. 61-63) šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis, nes ji buvo priimta byloje dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, o tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas išlaidų atlyginimo klausimas individualioje administracinėje byloje. Tačiau pareiškėjo prašymu dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą norėtas teisinis rezultatas nebuvo pasiektas (Konstitucinis Teismas atitinkamo administracinio teismo kreipimosi nepriėmė), todėl šio prašymo parengimo išlaidos pareiškėjui neatlygintinos.

Atsakovas klysta teigdamas, jog nuo 2006 m. liepos 1 d. galiojo 550 Lt, o ne 600 Lt dydžio patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsakovas, teigdamas, jog 600 Lt patvirtinta minimali mėnesinė alga galiojo tik nuo 2007 m. sausio 1 d., nepagrįstai vadovaujasi tik Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr.298 redakcija, nustatyta Vyriausybės 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr.1301. Iš tikrųjų, pirminė Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr.298 redakcija, įsigaliojusi 2006 m. balandžio 1 d., buvo nustačiusi, jog 600 Lt patvirtinta minimali mėnesinė alga galioja ir nuo 2006 m. liepos 1 d..

Atsakovas pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ne visai teisingai apskaičiavo advokatų atstovavimo teismo posėdžiuose trukmę. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, turi būti sumuojama ir apvalinama visų teismo posėdžių trukmė bendrai, o ne kiekvieno posėdžio atskirai, kaip tai darė pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl to, jog keitėsi patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydis, teismo posėdžių trukmė sumuotina atskirai už laikotarpius iki ir po 2006 m. liepos 1 d.. Už laikotarpį iki 2006 m. liepos 1 d. pirmosios instancijos teismas atstovavimo teismo posėdžiuose trukmę apskaičiavo iš esmės teisingai, tačiau už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. teismo posėdžių trukmę nepagrįstai padidino viena valanda.

Kitas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teismas vertino iš esmės teisingai ir jas iš esmės teisingai kvalifikavo pagal atitinkamus Rekomendacijų punktus. Remiantis pirmosios instancijos teismo pateiktais skaičiavimais bei atsižvelgiant į prieš tai nurodytus taisytinus šių skaičiavimų aspektus (atimant pirmosios instancijos teismo nepagrįstai apskaičiuotas 300 Lt išlaidas už prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą parengimą bei 90 Lt (0,15 x 600 Lt) nepagrįstai padidintas atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas), pareiškėjui pagal Rekomendacijų 8 punkte nustatytus dydžius maksimaliai galėtų būti priteisti 6408,50 Lt (6798,50 Lt - 300 Lt - 90 Lt) atstovavimo išlaidų.

Vertinant šios bylos medžiagą, matyti, jog ši byla dėl savo didelės apimties bei proceso šalių ir teismo turėtų bylos procese didelių darbo bei laiko sąnaudų aiškiai išsiskiria iš kitų administracinių bylų. Bylos apimtis, darbo ir laiko sąnaudos, taip pat byloje nagrinėtų klausimų, susijusių ne tik su nacionaline, bet ir su Europos Bendrijos teise, pobūdis sudaro pagrindą šią bylą laikyti itin sudėtinga ir, taikant Rekomendacijų 11 punktą, nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte numatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, maksimalus pareiškėjui priteistinų išlaidų dydis dėl bylos išskirtinumo turėtų būti padidinamas dvigubai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodytas išlaidų padidinimas 6 kartus yra pernelyg didelis.

Šioje byloje kiekviena advokatų pareiškėjui suteikta teisinė paslauga turi būti vertinama visos bylos kontekste, nes iš esmės kiekvieno procesinio dokumento parengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose buvo atliekami atsižvelgiant į visos bylos proceso eigą bei kontekstą. Todėl visos bylos sudėtingumas šiuo atveju lėmė ir kiekvienos advokatų pareiškėjui teiktos teisinės paslaugos sudėtingumą, o tai sąlygoja maksimalių priteistinų išlaidų dydžių didinimą dėl visų pareiškėjui advokatų suteiktų teisinių paslaugų rūšių. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog šiuo atveju, taikant Rekomendacijų 11 punktą, negali būti taikomas toks išlaidų skaičiavimo metodas, kai padidinama visa pareiškėjui pagal Rekomendacijų 8 punktą apskaičiuota priteistina maksimali išlaidų suma.

Taigi, pareiškėjui šioje byloje maksimaliai galėtų būti priteista 12817 Lt (6408,50 Lt x 2) atstovavimo išlaidų, susijusių su procesu pirmosios instancijos teisme. Ši suma pareiškėjui galėtų būti priteista tuo atveju, jeigu byla būtų buvusi išspręsta visiškai pareiškėjo naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl priteistinų išlaidų dydis mažintinas. Nustatant, kiek buvo patenkinti pareiškėjo skundų reikalavimai, turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi, nes būtent šia nutartimi buvo išreikštas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas šioje byloje ginčijo procedūrinio pobūdžio atsakovo 2005 m. kovo 7 d. nutarimą Nr.1S-27, taip pat kėlė klausimą dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų. Šioje byloje buvo konstatuota, jog atsakovas esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė, o iš minėto atsakovo nutarimo trijų punktų buvo panaikintas vienas. Taip pat pareiškėjas ginčijo atsakovo 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.2S-16 pirmą, antrą ir trečią punktus, kuriais buvo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė tam tikras konkurencijos taisykles, ir kuriais pareiškėjui buvo paskirta bauda, ir siekė, jog šis nutarimas būtų panaikintas konstatuojant, kad pareiškėjas nepadarė pažeidimų. Šioje byloje atsakovo 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.2S-16 atitinkami punktai buvo panaikinti, tačiau ne taip, kaip to siekė pareiškėjas, nes atsakovas vis dėlto buvo įpareigotas dėl pareiškėjo veiklos atlikti papildomą tyrimą. Visumoje lyginant pareiškėjo skunduose keltus reikalavimus bei byloje galutinai priimtą teismų sprendimą, laikytina, jog pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti 1/2 dalimi. Todėl minėta pareiškėjui galimų priteisti išlaidų maksimali suma mažintina per pusę ir pareiškėjui priteistini 6408,50 Lt (12817 Lt : 2) atstovavimo išlaidų, susijusių su procesu pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina sumažinant teismo pareiškėjui priteistas 27194 Lt išlaidas iki 6408,50 Lt. Išlaidų, susijusių su bylos procesu apeliacinės instancijos teisme, priteisimo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, todėl atitinkama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės proceso administraciniame teisme metu priteisti kaip bylinėjimosi išlaidas asmens išlaidas, susijusias su tyrimo atlikimu ir atitinkamos bylos nagrinėjamu Konkurencijos taryboje. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnį, yra atlyginamos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios bylinėjimosi išlaidos. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu Konkurencijos taryboje. Rekomendacijų 10 punkto nuostatos administracinių bylų teisenoje yra reikšmingos tik tiek, kiek jos numato advokato paslaugas, susijusias su teismo procesu, todėl šis punktas taip pat nėra pagrindas priteisti pareiškėjui išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu Konkurencijos taryboje.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui jo nurodytų išlaidų ekspertų pagalbai apmokėti. Pareiškėjo nurodyti ekspertai šioje byloje teismo nebuvo įpareigoti atlikti ekspertizę, todėl išlaidos jų paslaugoms apmokėti nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnyje numatytų ekspertizės išlaidų kategoriją ir negali būti priteisiamos. Šių išlaidų priteisimo kitokiais pagrindais Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat nenumato. Pareiškėjas teigia, kad jo nurodyti ekspertai turėtų būti traktuojami kaip jo atstovai, tačiau pareiškėjas nepagrindė šių ekspertų teiktų paslaugų kaip atstovavimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio prasme.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų teisenoje Civilinio proceso kodekso normomis yra vadovaujamasi tik tada, kai į jas tiesiogiai nukreipia Administracinių bylų teisenos įstatymas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis nukreipia į Civilinio proceso kodeksą, tačiau tik tiek, kiek tai yra susiję su teismo proceso metu turėtų atstovavimo išlaidų, t. y. išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, apskaičiavimu. Administracinių bylų teisenos įstatyme nuorodų į Civilinio proceso kodekso normas, numatančias kitas bylinėjimosi išlaidų rūšis (taip pat nuorodų į Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą), nėra, todėl pareiškėjo nurodomas Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas šiuo atveju negali būti taikomas. Negalima sutikti su pareiškėjo pozicija, jog, priteisiant atstovavimo išlaidas, neturi būti atsižvelgiama į Rekomendacijų nuostatas. Rekomendacijų taikymas yra numatytas Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje ir teismai turi į jas atsižvelgti bei priteisti ne bet kokias turėtas atstovavimo išlaidas, o būtinas ir pagrįstas atstovavimo išlaidas (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ atskirąjį skundą atmesti, o atsakovo Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį pakeisti ir akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ iš Konkurencijos tarybos priteistą 27194 Lt (dvidešimt septynių tūkstančių šimto devyniasdešimt keturių litų) išlaidų sumą sumažinti iki 6408,50 Lt (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuonių litų penkiasdešimties centų).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria teismas pareiškėjo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, persiuntė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysRičardas Piličiauskas