Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 m., įpareigojant per 6 mėn. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Iš E. P. priteista 358,42 Lt turtinės ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti 2420 Lt, iš viso 6778,42 Lt nukentėjusiajam S. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad jis dėl neatsargumo sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t. y. 2011 m. birželio 24 d., apie 23.30 val., sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), S. B. svečiuojantis pas E. P. ir J. P., E. P. iš voljero paleido vokiečių aviganių veislės šunį be antsnukio. S. B. pakvietus šunį, šis užpuolė pastarąjį ir jį apkandžiojo, padarant kastines – plėštines viršutinės lūpos dešinės pusės žaizdas, 11 ir 12 dantų kramtomųjų paviršių kampų nuskėlimus. Dėl padarytų sužalojimų S. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip E. P. pažeidė 2009 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-556 patvirtintų Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklių 39 punkto reikalavimus, t. y. negarantavo, jog gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo S. B., dėl ko jis ilgai sirgo.

Apeliaciniu skundu nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Edvardas Staponkus prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti, pripažinti E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį ir rizikingą nukentėjusiojo S. B. elgesį (BK 59 str. 1 d. 6 p.), pakeisti E. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę 1 metams pinigine bauda, sumažinti S. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. P., jo artimieji: žmona J. P., jos motina G. Ž. parodė, kad S. B. ir jo žmona O. B. buvo įspėti, kad šuns prie stalo maitinti negalima, jis maitinamas tik voljere. Tačiau B. nepaisė šio šeimininkų perspėjimo, patys elgėsi neatsargiai. O. B. parodė, kad prie stalo pribėgusiam šuniui davė šašlyką, po to šašlyką davė jos vyras, kuris šunį siekė ir apkabinti. Šio judesio metu šuo, galimai manydamas, kad iš jo nori atimti maistą ar panaudoti smurtą, ir įkando prie šuns pasilenkusiam nukentėjusiajam į veidą. Toks neatsargus nukentėjusiojo elgesys, kuris galimai buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, nes jie tą vakarą sode buvo vartojami, išprovokavo šunį gintis ir dėl to šuo S. B. įkando į veidą. Todėl tokį nukentėjusiojo elgesį šuns atžvilgiu, teismas turėjo vertinti kaip aiškiai provokuojantį ir rizikingą, ir šią aplinkybę pripažinti E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikalstamos veikos įvykdymui didelės reikšmės turėjo nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys, todėl jam priteista neturtinė 4000 Lt suma dėl sveikatos sutrikdymo yra pernelyg didelė ir mažintina. Dėl šio nelaimingo atsitikimo E. P. labai pergyveno. Dėl vykstančių teismo posėdžių ir pergyvenimų dėl šio nelaimingo atsitikimo, jam pablogėjo sveikata ir jis nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionare nefrologijos ir dializių skyriuje, lankėsi pas kardiologą, vartojo paskirtus vaistus, iki 2013 m. gegužės 7 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo žinoma, kad nuteistasis E. P. turi nuolatinį darbą užsienyje, dėl teismo proceso negali išvykti dirbti ir praranda gerą uždarbį, finansinį stabilumą, tačiau skirdamas bausmę, teismas šių aplinkybių neįvertino. E. P. nuo 2003 m. dirba Suomijoje ir Norvegijoje. Norvegijos institucija 2009 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą dėl leidimo E. P. gyventi ir dirbti Norvegijoje. Nuo 2011 m. gruodžio 5 d. jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį Norvegijoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju. Pagal sutartį dirbama 6 darbo savaites, po to suteikiamos 3 savaites poilsio (tuo laiku E. P. sugrįžta į Lietuvą). Jo mėnesinis uždarbis apie 8000 Lt. E. P. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su J. P., kas mėnesį moka po 650 Lt sūnaus K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki pilnametystės, su buvusia žmona moka solidariai įsiskolinimus AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį. Apelianto nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad turėdamas pastovų gerai apmokamą darbą užsienyje, E. P. gali vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus ir išmokėti priteistas pinigines sumas pagal skundžiamą nuosprendį. E. P. (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su A. Z., todėl turi išlaikyti ir savo sutuoktinės nepilnametį sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neištyrė nuteistojo asmenybės, jo šeimyninės, darbo ir finansinės padėties ir paskyrė aiškiai neteisingą laisvės apribojimo bausmę. Ši bausmė naikina E. P. gyvenimo finansinį pagrindą, nes dėl šios bausmės ir pastovios Probacijos tarnybos kontrolės, jis netenka darbo užsienyje, o (duomenys neskelbtini) tektų ieškoti darbo per darbo biržą, kuri gerai apmokamo darbo pasiūlyti negali. Todėl tokios bausmės paskyrimas nėra paremtas protingumo ir teisingumo principais, nors teismas šiais principais turėjo vadovautis.

Atsikirtimu į nuteistojo E. P. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą nukentėjusiojo S. B. atstovė advokatė Svetlana Baracevičienė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį. Nuteistojo bandymas perkelti savo kaltę ir atsakomybę nukentėjusiajam turi būti vertinamas kritiškai. Nuteistasis nebuvo nuoseklus, iš pradžių vengė atsakomybės, bandė įrodyti, kad nėra šuns savininkas. Vėliau bandė įrodyti, kad nebuvo nusikaltimo sudėties. Nuteistasis turėjo pareigą užtikrinti, kad jo šuo nesužeistų žmonių, nepadarytų žalos kitiems asmenims. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šios pareigos nuteistasis neįvykdė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusysis kaip nors provokavo šunį, todėl mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Teismo paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tinkamai paveiks nuteistąjį ateityje laikytis įstatymų ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistojo argumentai, kad jis negalės dirbti ir gyventi Norvegijoje yra visiškai nepagrįsti jokiais dokumentais. Teismas tinkamai individualizavo bausmės parinkimą, todėl nesutinka, kad bausmė būtų pakeista pinigine bauda, nes tokiu atveju nebus pasiektas bausmės tikslas. Su nuteistojo argumentu, jog jis turi išlaikyti savo sutuoktinės nepilnametį sūnų, todėl prašo mažinti neturtinės žalos dydį, nesutinka, nes vaikus iki pilnametystės privalo išlaikyti vaiko tėvai. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nepilnametį A. P. privalo materialiai išlaikyti nuteistasis. Nukentėjusysis patyrė didelę neturtinę žalą, jaučia nuolatinį diskomfortą, nes liko randas ant veido, neveikia veido mimikos raumenys, įkąstoje dalyje, todėl nėra jokio pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiajam nebuvo išmokėta ligos pašalpa už laikinąjį nedarbingumo laikotarpį, todėl jis nukentėjo ir materialiai.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. P. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija. E. P. gynėjas skundžia nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, nurodo, kad ji per griežta ir prašo paskirti baudą, pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p.,

Apelianto teiginys, kad teismas be pagrindo nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingi ir provokuojantys nukentėjusiojo veiksmai, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ar kitoks panašaus pobūdžio elgesys iš dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-506/2013, Nr. 2K-440/2013).

Nustatyta, kad E. P. iš voljero paleido vokiečių aviganių veislės šunį be antsnukio, kuris nebuvo agresyvus. Nukentėjusysis S. B. parodė, kad jis tik pakvietė šunį vardu, o šis nukentėjusįjį užpuolė ir apkandžiojo. Nors šunį pažinojo, anksčiau yra su juo žaidęs, glostęs, šuo nebuvo užpuolęs, bet būdavo su antsnukiu. Nuteistasis E. P. teigia, kad nukentėjusysis tą vakarą buvo išgėręs ir neklausė įspėjimo nemaitinti šuns, todėl šuo ir užpuolė. Nukentėjusysis elgesys, nepriklausomai nuo to ar jis matydamas palaidą šunį, jį maitino ar ne, negali būti pripažįstamas prieštaraujančiu moralei ar elementarioms elgesio taisyklėms. Pats nuteistasis E. P. turėjo pasirūpinti, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir saugumui. Todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus, susijusius su šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, atmeta, nes byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo elgesys įvykio metu buvo provokuojantis ar rizikingas.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas E. P. paskyrė savo dydžiu aiškiai per griežtą bausmę. Bausmės paskirtis BK 41 straipsnio 2 dalyje apibūdinama jos skyrimo tikslais – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą aprašomojoje nuosprendžio dalyje motyvuodamas konkrečią bausmę, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo E. P. klausimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ir padarė išvadą, kad E. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė. E. P. padarė neatsargų nusikaltimą, bet pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nors neatsargūs nusikaltimai į jokias grupes pagal BK neskirstomi. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pažeidė ne tik BK nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, bet ir BPK nuostatas, reikalaujančias motyvuoti konkrečios bausmės skyrimą. Įvertinusi šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, E. P., kuris padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, dirbo, parinko neproporcingai griežtą bausmės rūšį, savo sprendimo nemotyvavo ir nesvarstė galimybės paskirti sankcijoje numatytas lengvesnes bausmes – viešuosius darbus, baudą, todėl nuosprendis keistinas. Atsižvelgiant į tai, kad E. P. buvo teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, dirba Norvegijoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, išlaiko nepilnamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų, todėl paskyrus viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmę, prarastų darbą, o dirbdamas Norvegijos įmonėje galėtų atlyginti žalą ir turėtų galimybę sumokėti baudą. Todėl E. P. skirtina BK 139 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda artima BK 47 str. 2 d. 5 p. numatytam vidurkiui.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteista 4000 Lt neturtine žala dėl sveikatos sutrikdymo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos, įvertino tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė psichologinę traumą, iškentėjo didelį skausmą ir baimę, buvo pablogėjusi jo gyvenimo kokybė, nemalonūs prisiminimai iki šiol sukelia dvasinius išgyvenimus, jaučia dvasinį ir psichologinį diskomfortą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. B. šuns padaryti sužalojimai akivaizdūs, likę randai ant veido, neveikia veido mimikos raumenys, įkąstoje dalyje. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po pusės metų nuo traumos, S. B. turi būti taikytas visapusiškas konservatyvus gydymas, po to, jei liks ryškiai matomi randai – plastikos chirurgo konsultacija, sprendžiant klausimą dėl randų panaikinimo (b. l. 5-6). Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. B. priteisė 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir ši suma nelaikytina per didelė.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusiojo atstovė pateikė pinigų priėmimo kvitą apie teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų apmokėjimą, iš kurių matyti, kad advokatei S. Baracevičienei už teisines paslaugas buvo sumokėti 2420 Lt ( b. l. 141).

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovės darbo ir laiko sąnaudas, teisėjų kolegijos nuomone, išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti (2420 Lt) apeliacinės instancijos teisme nėra realios ir pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, jog už gynybą pirmosios instancijos teisme iš nuteistojo E. P. priteista 2420 Lt. Advokatė S. Baracevičienė rengė nukentėjusiojo atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nukentėjusįjį atstovavo viename posėdyje bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tačiau byla nedidelės apimties, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, atstovės dalyvavimas apeliaciniame procese iš esmės apsiribojo baigiamosios kalbos pasakymu. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes ir tai, kad apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, daroma išvada, kad S. B. už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatei neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl S. B. prašoma iš E. P. priteisti advokato paslaugoms apmokėti pinigų suma mažintina iki 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti:

E. P. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį paskirti 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą.

Priteisti iš E. P. nukentėjusiajam S. B. 500 Lt turėtas išlaidas už advokato paslaugas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.