- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 1-301-847/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33718-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Binkiui, gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, kaltinamajam E. V., nukentėjusiajam A. N., laiduotojai R. V., viešame teismo posėdyje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis V. C., vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje traktorininku, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas , kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. V. 2019 m. rugpjūčio 8 d., apie 8 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), V. C. ūkio kieme, žodinio konflikto metu su A. N., tyčia suduodamas kumščiu vieną kartą į veido sritį bei koja vieną kartą spirdamas į pilvo sritį nukentėjusiajam A. N., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. N. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis A. N. sudavė vieną nestiprų smūgį, grumtynių metu galėjo suduoti smūgį keliu. Žmona dirbo ūkyje, ji vairavo traktorių, o A. N. pradėjo ją užgaulioti, juos šmeiždavo prieš kitus žmones, įdėdavo pravardes, gąsdindavo. Užkliūna jam gal dėl aukštesnių pareigų. Įvykio dieną sūnėnas išvežė šiferį. Nukentėjusysis aiškinosi su broliu, jis (E. V.) priėjo prie A. N. ir jie apsižodžiavo, jam nestipriai sudavė, jei būtų stipriai trenkęs, būtų sužalojęs. Šiuo metu su A. N. stengiasi nebendrauti, jis kaltinamąjį seka, pastoviai kitų teiraujasi, kur dirba. Su nukentėjusiuoju nesusitaikė. Nukentėjusiajam sumokėjo 50 EUR žalai atlyginti, sutinka sumokėti dar 100 EUR. Tai buvo pirmas konfliktas su nukentėjusiuoju ir daugiau konfliktai nepasikartos, smurto prieš jį nevartos. Stengiasi nekonfliktuoti su nukentėjusiuoju, bet yra jo sekamas, grasina, kad filmuos. Kaltę pripažįsta, labai gailisi.
Kaltinamojo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo įrodo jo paties parodymai, ir, esant sutrumpintam įrodymų tyrimui, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai: 2019-08-08 A. N. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2019-08-08 d., apie 8¹⁰ val., jam būnant darbe, (duomenys neskelbtini), ūkininko V. C. ūkyje, tarp jo (A. N.) ir kitų dviejų darbininkų – E. V. ir A. V. įvykusio konflikto metu E. V. kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, paskui vieną kartą koja spyrė į pilvą. Pribėgęs A. V. kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Tokiais savo veiksmais jie sukėlė fizinį skausmą, jam skaudėjo. Prašo minėtus asmenis nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (1 t., b.l. 11, 13); 2019-08-08 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkama pravažiavus šio kaimo ribas. Pavažiavus tiesiai, po dešine puse yra kelias (žvyruota kelio danga). Pavažiavus tiesiai, po dešine puse matyti įvažiavimas į V. C. ūkį. Įvažiavimas į teritoriją yra padengtas trinkelėmis. Įvažiavus tiesiai yra žalias angaras. Po kaire puse, šalia angaro, yra prijungtas kitas žalias angaras. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, bet fotografuota (1 t., b.l. 16, 18-19); 2019-09-24 – 2019-11-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktuose A. N. medicininiuose dokumentuose objektyvių medicininių duomenų apie kūno sužalojimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (1 t., b.l. 69);
Nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2019-08-08 d., apie 8¹⁰ val., būnant darbe, ūkininko V. C. ūkyje, tarp jo ir kitų dviejų darbininkų – E. V. ir A. V. - įvyko konfliktas. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad jis pasakė A. V. sūnui J., kad išsivežtų šiferį, kurį jie laiko (duomenys neskelbtini). Kai jis (A. N.) atsisėdo į traktorių, prie jo priėjo A. V., su kuriuo prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu A. V. pradėjo jam grasinti, kad jeigu jis (A. N.) atsisės į jo traktorių, jį užmuš. Jiems konfliktuojant su A. V., prie jų pribėgo E. V., kuris bėgdamas šaukė: „ožys, gaidys, mentas“ ir kitais žodžiais. Konflikto metu E. V. kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, paskui vieną kartą koja spyrė į pilvą. Pribėgęs A. V. kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Tokiais savo veiksmais jie sukėlė jam fizinį skausmą, jam skaudėjo. Minėti asmenys nuolat prie jo kabinėjasi, įžeidinėja ir prašo juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 72).
Papildomai apklaustas parodė, kad konfliktas su A. V. ir E. V. įvyko (duomenys neskelbtini) esančiame V. C. ūkio teritorijos kieme. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad jis (A. N.) A. V. sūnui J. pasakė pasiimti šiferį, kurį nuvežė ir iškrovė neleistinoje vietoje. Tada J. jam (A. N.) kažką paburbėjo juokais ir išėjo. Po pasakymo J., išėjus jam (A. N.) į kiemą, ant jo pradėjo šaukti ir vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais E. V. ir A. V.. E. V. rėkdamas pradėjo artėti prie jo (A. N.) ir priėjęs vieną kartą kumščiu trenkė į kairės pusės žandikaulį. Jis (A. N.) tada nusisuko ir pajuto iš nugaros ne daugiau tris smūgius kumščiu į abu žandikaulius, tada juto du smūgius koja į abu šonus. Gali patvirtinti ir tikrai žino, kad iš nugaros trenkė abu kumščiais, taip pat ir abu spyrė koja. Po šių smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas, daugiausia skaudėjo veido srityje, žandikaulius. Dėl sukelto fizinio skausmo ir patirtos moralinės (taip tekste) žalos reikš civilinį ieškinį moralinei (taip tekste) žalai atlyginti, kurį pateiks artimiausiu metu (1 t., b.l. 75-76).
Kai buvo sumuštas, iš karto kreipėsi į VšĮ Biržų ligoninės priimamąjį, kur buvo apžiūrėtas. Jam padarė žandikaulio nuotrauką ir gydytojas, įtaręs žandikaulio skilimą, liepė kreiptis į artimiausią odontologijos kliniką. Tuoj pat, kai buvo išleistas iš ligoninės priimamojo, kreipėsi į R. L. odontologijos kliniką. Čia gydytojas patvirtino žandikaulio skilimą. Jokio gydymo neskyrė, nes tai yra negydoma, sugyja savaime. Daugiau į jokias klinikas dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė. Kai įvyko konfliktas, E. V. ir A. V. buvo netoli vienas kito ir pirmas kumščiu trenkė E. V., jis (A. N.) nusisuko nugara nuo jo, kad daugiau nesužalotų veido. Sukdamas pastebėjo, kad prie pat jo (A. N.) kairėje pusėje buvo ir A. V.. Jie iš abiejų pusių jį pradėjo daužyti kumščiais ir spardyti kojomis į šonus. Konflikto metu jis stovėjo, nebuvo nei parkritęs ant žemės, nei atsitrenkęs kažkur į sieną (1 t., b.l. 79-80).
Papildomai parodė, kad, kai jam E. V. trenkė kumščiu į veido sritį, ir A. V. taip pat, jis (A. N.) nuo E. V. smūgio nusisuko nugara ir rankomis užsidengė galvą, kad daugiau nesužalotų. Į angaro sieną jis (A. N.) neatsitrenkė rankomis, nes tuo metu buvo nuo sienos apie 2-3 m. ir negalėjo jos pasiekti. Yra pateikęs 5000 EUR civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti ir pripažintas civiliniu ieškovu, bet mano, kad ši suma yra per didelė, be to, jis jau yra gavęs 250 EUR išmoką iš draudimo. Šį civilinį ieškinį mažina iki 2000 EUR, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, išgyveno dvasinį sukrėtimą (1 t., b.l. 83).
Liudytojas S. S. parodė, kad 2019-08-08 buvo darbe V. C. ūkyje. Apie 8 val., kieme, prie angaro buvo ir A. N., kuris buvo nuėjęs pasižiūrėti prie traktoriaus. Tuo metu važiuodamas su traktoriumi pro šalį A. V. sustojo prie A. N. ir išlipęs iš traktoriaus pradėjo rėkti ant A. N., jog nebandytų lipti į traktorių. A. N. jam tiesiog atsakė: „Gerai, gerai“. Tuo metu iš angaro išėjo E. V. ir šis ant A. N. pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais: „Ožy, mente, pi......, stukačiau“. A. N. šiam nieko neatsakė. Jis (S. S.) tuo metu nuėjo į angarą ir tolimesnio konflikto nebematė. Jau seniai A. V. ir A. N. nesutaria. Yra ir anksčiau buvę atvejų, kai A. V. A. N. išplūsta necenzūriniais žodžiais (1 t., b.l. 94).
Liudytoja R. V. parodė, kad yra E. V. sutuoktinė. 2019-08-08 d., apie 8 val., V. C. ūkio pagalbinėse patalpose, atėjęs A. N. griežtu tonu iš karto pasakė J. V. susirinkti šiferį, kurį iš vakaro jis išvežė į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę, kur yra dedami nereikalingi daiktai. A. N. dar jam pasakė: „Jeigu neišsiveži savo šiukšlių, iškviesiu gamtos apsaugą“. J. V. jam nieko neatsakė ir nuėjo tiesiai pas tėtį A. V.. Jie konfliktuoja jau kokius metus su A. N.. Kiek matė iš A. V. veido išraiškos, tai jis tikrai buvo susinervinęs. Tuo viskas ir baigėsi. Pačio konflikto ji nematė (1 t., b.l. 99).
Liudytojas J. V. parodė, kad šią vasarą dirbo pas ūkininką V. C.. Kartu su juo dirbo tėtis A. V., dėdė E. V. ir A. N.. A. N. kažkur metus persekioja jų šeimą. Pirmas konfliktas įvyko 2018 m. rugsėjo mėnesį, kai tėčiui iškvietė policijos pareigūnus todėl, kad jis neblaivus laukuose dirba su traktoriumi. Tėčiui buvo iškelta baudžiamoji byla. Nuo to karto A. N. ir pradėjo persekioti jų šeimą. Jis visą laiką stebėdavo, kas iš jų kiemo išvažiuoja. 2019 m. vasarą, mėnesio nepamena, jie keitė savo namo stogą ir seno šiferio dalį nuvežė į kaimą, į vienam asmeniui priklausančią aikštelę. Jie buvo susitarę. Tą šiferį padėjo gražiai ant paletės, neišmėtė. Padėjęs šiferį ir grįždamas į namus pamatė, kad A. N. jau važinėja su motoroleriu. Kitą dieną nuėjęs į darbą, A. N. iš karto priėjo prie jo (J. V.) ir liepė parsivežti šiferį į namus, kurį vakar paliko. Jis (J. V.) jam nieko neatsakė ir nuėjo tolyn. Kas toliau vyko, nematė (1 t., b.l. 88-89).
Liudytojas A. V. parodė, kad su kaimynu A. N. pažįstami seniai. Iki šio įvykio jų santykiai buvo geri. Prieš metus santykiai pašlijo ir šiuo metu su juo nebendrauja, tik dirba viename ūkyje. 2019-08-08 d., apie 8 val., atvyko į darbą, esantį (duomenys neskelbtini), V. C. ūkyje. Po rytinio susirinkimo ir darbų paskirstymo visi išskyrė (taip tekste). Taip pat tame pačiame ūkyje dirba ir sūnus J. V., kuris prie liudytojo priėjęs pasakė, kad jį vėl užpuolė A. N. ir liepė susirinkti savo šiferius, sudėtus (duomenys neskelbtini). Kadangi kartu dirba su A. N. ir tuo metu jis buvo, pamatė, kad A. N. eina link jam (A. V.) priskirto traktoriaus važiuoti, tai jis (A. V.) jam pasakė, kad nelįstų, su traktoriumi važiuos sūnus. Jie abu apsižodžiavo ir išsiskirstė. Paėjus apie 50-100 m. išgirdo, kad brolis E. V. su A. N. garsiai rėkauja, vadina vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Atsisukęs pamatė, kaip jie abu stumdosi. Greitai pribėgo prie jų ir iš nugaros, ranka pagriebęs už sprando, A. N. stipriai nustūmė nuo savo brolio. A. N. nuo smūgio rankomis atsitrenkė į netoliese esančią angaro sieną. Tada broliui pasakė: „Einam“, ir jie abu išėjo, o A. N. liko ir iškvietė policijos pareigūnus. Ar E. V. A. N. kumščiu trenkė į veidą, jis nematė, taip pat nematė, kad spirtų koja. Jie abu daugiau garsiai šūkavo negu stumdėsi (1 t., b.l. 154-155).
2020-01-07 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad akistaton buvo suvesti A. N. ir E. V.. A. N. parodė, kad 2019-08-08 jie abu apsižodžiavo ir prie jo pribėgęs E. V. trenkė kumščiu vieną kartą į veido sritį, žandikaulį. Nuo smūgio jis (A. N.) nusisuko į šoną, kad apsisaugotų nuo daugiau smūgių, prisidengė rankomis galvą. Tada jam iš nugaros E. V. vieną kartą dar trenkė į veidą ir vieną kartą spyrė koja į šoną. Jis (A. N.) E. V. nieko nedarė ir su juo nesigrūmė. E. V. su tokiais A. N. parodymais nesutiko ir parodė, kad visų pirma išgirdo, kaip brolis A. V. susiginčijo su A. N.. Išgirdęs, nusprendė prieiti prie jų arčiau, bet brolis jau tuo momentu nueidinėjo nuo A. N.. Tada jis (E. V.) priėjęs prie A. N., brolio tuo metu šalia nebebuvo, pakeltu tonu paklausė: „Ko tu čia rėkoji“ (taip tekste), tada vienas prieš kitą pradėjo eiti ir aiškintis. Kai aiškinosi, abu mosikavo rankomis ir tada trūko kantrybė ir jis vieną kartą kumščiu sudavė A. N. į veido sritį. Jis tuo momentu nusisuko, rankomis užsidengė veidą. Vėl pradėjo abu grumtis, stumdėsi. Netoliese buvo traktorius ir angaro siena. Besistumdant A. N. galėjo užsigauti šoną ir į traktorių. Jis (E. V.) koja nespyrė. Išgirdęs brolis pribėgo prie jų, A. N. nustūmė nuo jo (E. V.) ir A. N. rankomis atsirėmė į angaro sieną. Tada jis iš karto pasiėmė telefoną, dar pasakė: „Jums bus pi..., dabar atvažiuos“. O kas atvažiuos iš pradžių nesuprato, tik po to pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. A. N. tokių E. V. parodymų nepatvirtino, teigdamas, kad į angaro sieną neatsitrenkė, prieš E. V. rankų nekėlė, tik nusisuko nuo jo smūgio ir rankomis užsidengė galvą. E. V. spyrė jam (A. N.) koja į šoną. A. N. paklaustas atsakė, kad nebuvo atsirėmęs rankomis į angarą, kai nustūmė E. V. brolis, nes angaro siena nuo jo (A. N.) buvo apie 2 m. Abu asmenys laikėsi savo duotų parodymų ir jų nekeitė (2 t., b.l. 47-48).
2020-01-10 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje įtariamojo A. V. atžvilgiu nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymo (Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 d. 2 p.) (taip tekste) ir 214 str. (1 t., b.l. 149-150).
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas (Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., 291 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą <...>. Teismas, ištyręs išdėstytus bylos įrodymus – teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog E. V. padarė nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku, V. C. ūkio kieme, žodinio konflikto su A. N. metu, tyčia suduodamas kumščiu vieną kartą į veido sritį ir koja vieną kartą spirdamas į pilvo sritį nukentėjusiajam, tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Tikslintinas tik kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo vietos – V. C. ūkio kiemo adresas: ne (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 58), o (duomenys neskelbtini), nes tai patvirtina bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolas ir nukentėjusiojo parodymai (1 t., b.l. 16, 18-19, 75).
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusysis A. N. pareiškė 2000 EUR neturtinės žalos civilinį ieškinį, nes kaltinamasis savo veiksmais siekė jam sukelti fizinį skausmą bei sutrikdyti sveikatą, grasino susidoroti (1 t., b.l. 32-34, 35-38, 41, 42).
Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos BPK 113 str.).
Nukentėjusysis teismo posėdyje paaiškino, kad jam buvo skilęs žandikaulis, gėrė vaistus nuo skausmo, ieškinį pareiškė, nes kaltinamasis iš jo tyčiojasi. Dėl žandikaulio skilimo gydytas nebuvo, savaitę vartojo vaistus nuo skausmo. Ieškinį gali sumažinti iki 500 EUR. Iš draudimo gavo 250 EUR, 50 EUR atlygino kaltinamasis, lieka neatlyginta 200 EUR. Yra prisikentėjęs nuo patyčių, tai 300 EUR - mažai. Stomatologas patarė gerti vaistus nuo skausmo, bet vaistus skyrė šeimos gydytoja.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. reglamentuoja, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. <...>. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. <...>. Taigi Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, <...>, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo <...> atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.248 str. nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Tai reiškia, kad E. V. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. teigiama, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai <...> bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pažymima, kad įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Teismas pripažino, jog kaltinamasis E. V. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, ekspertai nenustatė objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo kūno sužalojimus. Įvertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į jos pasekmes – nukentėjusysis savaitę vartojo vaistus nuo skausmo, žalą padariusio asmens kaltę – nesunkus nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, į tai, kad turtinė žala nepadaryta ir ilgalaikių pasekmių nebuvimą, kaltinamojo turtinę padėtį (ilgą laiką dirba, yra darbingo amžiaus, turi kilnojamojo turto – dvi transporto priemones, 2 t., b.l. 2-3), į realią galimybę tokią žalą atlyginti. Nukentėjusiajam kaltinamasis 2020-02-22 atlygino 50 EUR neturtinę žalą (2 t., b.l. 88), teismas mano, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina 250 EUR, todėl iš kaltinamojo dar priteisia nukentėjusiajam 200 EUR neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str. 1-2 d.).
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi yra visos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos, perduodant jį sutuoktinės R. V. priežiūrai, minimaliam laidavimo terminui, be užstato. R. V. sutinka ir nori būti sutuoktinio laiduotoja, žada jam daryti gerą įtaką (2 t., b.l. 81-82).
R. V. apklausta teismo posėdyje parodė, kad būdama laiduotoja vyrą įtrauks į pozityvią veiklą, turi jam įtaką. Konfliktas su A. N. tęsiasi ne pirmi metai. Stengsis, kad tokie konfliktai nepasikartotų. Dukra jau sulaukė pilnametystės, o sūnui – 10 m. Nuo 2016 m., kai ji pradėjo dirbti ūkyje vairuotoja-mechanizatore, iš nukentėjusiojo sulaukė negražių žodžių, ją užstodavo vyras.
Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs <...> nesunkų <...> tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustato būtinas sąlygas asmeniui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti <...>, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas – atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtinos visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos.
Teismas atsižvelgia į tai, kad E. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.) neturėdamas teistumo (2 t., b.l. 5), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, pasižada daugiau nebenusikalsti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat asmuo besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Teismas vertina, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę iš dalies, visiškai ją pripažino tik teisiamojo posėdžio metu, kita vertus, teismas sprendžia, jog kaltinamasis nuo pat pradžių neginčijo fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu jis sutiko su byloje nustatytais esminiais faktais, todėl laikytina, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 2 p.). Atlygino dalį civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, sutinka atlyginti dar 100 EUR neturtinės žalos. Teismo vertinimu, paminėtos faktinės aplinkybės – kaltinamojo išsakyta pozicija teisiamojo posėdžio metu, rodomos pastangos dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertintinos kaip sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 3 p., įvykdymas. Byloje surinkta kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga iš esmės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, dirbantis, bendruomenės ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Jis nuo 2009 m. yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys, aktyviai dalyvaujantis jos veikloje, subūręs jaunimo grupę, kuriai perteikė savo sporto žinias ir dalyvavo sporto varžybose, pasirūpino, kad vietos jaunimas turėtų sporto įrangos, prisidėjo savo lėšomis prie bendruomenės namų remonto, darbu – prie viešųjų erdvių sutvarkymo, pritaikymo gyventojams, visada laiku atlikdavo pavestas užduotis, padėdavo organizuoti renginius, talkas, visada draugiškas, ramus, lengvai bendraujantis. Skundų ir priekaištų dėl šio asmens elgesio iš bendruomenės narių ir kaimo gyventojų nebuvo. Iš darbdavio charakteristikos matyti, kad E. V. jau beveik trylika metų dirba traktorininku, ūkyje daugiausia atlieka arimo, sėjos, derliaus nuėmimo darbus, daug dirba su žemės ūkio technika, pasižymi darbštumu, sąžiningumu, atsakingumu, nekonfliktiškas, visada laiku atlieka pavestas užduotis. Drausminių nuobaudų neturėjo. Darbdavė priekaištų jam neturi (2 t., b.l. 3, 83-84). Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 4 p.).
Taigi įvertinus E. V. asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsižvelgtina ir į tai, kad E. V. per metus iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka baustas kartą 2019-04-30 pagal Lietuvos Respublikos ANK 366 str. 1 d. (surašytas protokolas su administraciniu nurodymu) 10 EUR bauda, kurią sumokėjo 2019-05-02 (2020-01-07 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 1 metus, 2 t., b.l. 4), tačiau šiuo metu šios nuobaudos galiojimas išnykęs, jau ilgą laiką dirba (2 t., b.l. 3), vedęs (asmens duomenų b.l. 6). Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Taip pat atsižvelgtina ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, žada daugiau nusikaltimų nedaryti, 2020-02-22 atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam (2 t., b.l. 88), į jį charakterizuojančią medžiagą. Jo sutuoktinė R. V. yra charakterizuojama taip pat teigiamai - nuo 2009 m. (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, aktyviai dalyvaujanti jos veikloje, draugiška, nuoširdi, pareiginga, tvarkinga, sąžininga, kūrybinga, iniciatyvi, atsakingai vykdanti patikėtas užduotis, sugebanti kelti tikslus sau ir jų siekti, mokanti dirbti komandoje ir individualiai. Skundų ir priekaištų dėl moters elgesio iš bendruomenės narių nebuvo (2 t., b.l. 85). R. V. neteista ir prieš ją nepradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b.l. 86), per metus nebausta administracine tvarka (2 t., b.l. 87).
Iš laiduotojos paaiškinimų ir E. V. charakteristikų matyti, kad E. V. yra svarbi žmonos nuomonė, todėl ji turės galimybę kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir imtis priemonių, kad šis daugiau nenusikalstų, laiduotoja verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, gyvenimiška patirtimi, veiklos pobūdžiu (dirba, turi du vaikus, 2 t., b.l. 93) darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, jo elgesiui, netaikant prievartos priemonės - bausmės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir esant kaltinamojo prašymui ir laiduotojos sutikimui (2 t., b.l. 81-82), visiems pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos BK 40 str., į tai, kad yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog netinkamas E. V. elgesys buvo daugiau atsitiktinumas nei sisteminga ar tikslinga veikla siekiant pažeidinėti įstatymus, jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos - žmonos R. V. atsakomybėn, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d., teismo manymu, laikytina asmeniu, darysiančiu teigiamą įtaką kaltinamajam, pagal laidavimą minimaliam terminui, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1-4 d., BPK 254 str. 5 d.).
Kaltinamajam E. V. išaiškintina, kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 7-8 d.).
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, jog netikslinga kaltinamajam E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d.).
Kiti bylos klausimai (kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai ir kt.)
Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.
E. V. 2019-08-08 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. R. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 42-43) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus - panaikintina (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 1 d.).
Daiktinių įrodymų nėra.
Iš kaltinamojo priteistinos iki teismo nuosprendžio priėmimo susidariusios 30,24 EUR proceso (pašto) išlaidos valstybei (2 t. pažyma, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 ir 3 punktais, 7 dalimi, 308 straipsnio 1-4 dalimis, teismas
nusprendžia:
E. V. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato vieneriems metams laiduotojos – žmonos R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir bylą E. V. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti iš E. V. nukentėjusiajam A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 200 EUR (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
E. V. 2019-08-08 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. R. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
Iš E. V. priteisti 30,24 EUR (trisdešimt eurų dvidešimt keturis euro centus) proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.