Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės N. J. 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo, Nr. SAVAD-13N-76530572-16, panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnas nutarimu Nr. SAVAD-13N-76530572-16 P. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ straipsnyje, ir skyrė jam 31 eurų baudą.

P. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2016-06-08, 12.53 val., Vilniuje, Kuano g. 1a, pastatė automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir nepritvirtino (neužklijavo) leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu, gerai matomoje vietoje taip, kad ant leidimo spausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko.

savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ surinktų ir pateiktų duomenų nepatikrino. Be to, P. M. pabrėžė, kad jo kaltė grindžiama vien tik automobilio nuosavybės faktu ir įrodymus neįgaliotų rinkti asmenų padarytomis nuotraukomis. Šie privatūs asmenys asmeniškai transporto priemonės pastatymo į stovėjimo vietą fakto jo vykdymo metu nefiksavo ir automobilio vairuotojo asmeniškai nematė.

Teismo posėdyje apklaustas skundą padavęs asmuo P. M. palaikė savo skunde nurodytus argumentus ir papildomai parodė, kad kaip automobilio savininkas yra gavęs Institucijos pranešimą apie galimai padarytą pažeidimą. Tuo pačiu pažymėjo, kad Institucija nepateikė jam absoliučiai jokios informacijos, nei dėl automobilio stovėjimo vietos, nei nuotraukos, kurie leistų jam kaip savininkui identifikuoti tuo metu automobilį valdžiusį asmenį. Per 10 d. terminą nuo gavimo (siunta jam įteikta 2016-10-11), išsiuntė pranešimą Savivaldybei, pareikalaudamas šių duomenų, ir kartu Institucijos prašymu nurodė jam žinomus duomenis, kas tuo metu valdė automobilį. Duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą) nurodė tokius, kokius jam buvo nurodęs asmuo, kuriam patikėjo savo automobilį, savo pilietybės minėtas asmuo nenurodė. Po kurio laiko gavo nutarimą, kuriame melagingai buvo teigiama, kad Institucija negavo pranešimo apie asmenį valdžiusį automobilį. Telefonu susisiekė su vyr. specialiste S. B., pasakė jai, kad per 10 dienų pranešė apie asmenį, kuriam buvo patikėjęs savo automobilį, fakso išsiuntimo data ir laikas, patvirtina, kad Savivaldybėje gautas dokumentas. Specialistė jam nurodė, kad jis turėjo asmeniškai atvykti ir pranešti, raštiško pranešimo nepakanka. Dėl minėtos aplinkybės buvo traktuojama, jog jis nustatytu laiku neįvykdė pareigos pranešti apie asmenį, kuriam patikėjo savo mašiną. Akcentavo, kad savivaldybė turėjo atlikti tyrimą ir nustatyti asmenį valdžiusį transporto priemonę. P. M. neneigė aplinkybės, kad automobilis protokole nurodytu metu galimai stovėjo nurodytoje vietoje ir buvo užfiksuotas. Tačiau teigė, kad neįmanoma patikrinti įrangos, kuria šie įrodymai užfiksuoti, ar tikrai įrangoje buvo nustatytas laikas, ar tas laikas atitiko realų laiką. Be to, pažymėjo, jog pateiktose nuotraukose nesimato, kad automobilį nurodytoje vietoje pastatė būtent jis. P. M. nurodė ir tai, kad yra pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai, jie nebuvo pratęsti, todėl yra pagrindas bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas A. R. prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Paaiškino, kad asmuo per tam tikrą laikotarpį nuo protokolo gavimo, jeigu ne jis valdė transporto priemonę, turi atvykti į instituciją, kurios pareigūnas vykdė administracinę teiseną ir pateikti duomenis apie asmenį valdžiusį transporto priemonę. Akcentavo, kad, kai asmuo atvyksta, jis būna pasirašytinai supažindinamas su atsakomybe už melagingų arba netikslių duomenų pateikimą, tada teikia arba neteikia duomenis, gali papildyti aplinkybes. Šiuo atveju, pareiškėjas minėtos įstatymo nuostatos neįvykdė, jis neatvyko, be to, pateikė neegzistuojančio asmens duomenis. Institucijos atstovas papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto Savivaldybės tarybos sprendimu „Susisiekimo paslaugos“ pareigūnas įgaliotas rinkti įrodymus (Nuostatų 6 p.). Nurodė, kad J. J. nėra įgaliotas surašyti protokolą, tačiau jis gali fiksuoti pažeidimus. Pabrėžė, kad tyrimą atliko pareigūnas surašęs protokolą, protokolas surašytas pranešimo pagrindu, pareigūnas neturi pareigos vykti į įvykio vietą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. J. parodė, kad dirba „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi, į jo pareigas įeina automobilių pastatytų mokamose ir rezervuotose vietose tikrinimas. Šiuo atveju dirbdamas gavo iškvietimą iš įmonės, kurios vieta rezervuota. Į įvykio vietą, adresu Kauno g. 1a atvyko vienas, ten rado automobilį „Opel Frontera“. Toje vietoje leidžiama statyti automobilį tik tuo atveju, kai yra specialus leidimas, todėl fiksavo pažeidimą. Pažeidimas buvo fiksuotas 12.53 val. su planšetiniu kompiuteriu, buvo daromos nuotraukos, pažymėjo, kad yra apmokytas dirbti su planšete. Liudytojas paaiškino, kad fotografuojant planšetėje automatiškai išrašoma data, laikas, o jis rankiniu būdu įveda adresą, automobilio valstybinį numerį. Taip pat, nurodė, kad patikrina automobilio priekinį stiklą, ar ten yra padėtas leidimas, šiuo atveju leidimo nebuvo, todėl automobilis ir buvo nufotografuotas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. B. parodė, kad yra Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė. Į jos pareigas įeina administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas, kai yra tam pagrindas ir, kai pažeidimo faktas yra užfiksuotas nuotraukomis. „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai fiksuoja pažeidimus, tada jie patikrina ir, jeigu yra pagrindas surašomas protokolas. Kodėl raštas pasiekė P. M. tik spalio 11 d. nežino, atsakymą jam siuntė el. paštu, o iš jo jokio atsakymo negavo. Pripažino, kad gavo P. M. pranešimą, kuriame jis nurodė užsienio pilietį, kuris protokole nurodytu metu galimai vairavo jam priklausantį automobilį. Liudytoja pažymėjo, kad P. M. pranešimą siuntė el. paštu, o atvykęs nebuvo, nors įstatymas numato, kad jeigu ne jis tuo metu valdė automobilį turi atvykti ir pranešti. Taip pat nurodė, kad P. M. jai skambino ir ji jam paaiškino, jog duomenų nepakanka, jis turi atvykti, tačiau P. M. to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo, objektyvumo bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tarp jų ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, fotonuotraukos, kuriose administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Byloje taip pat nustatyta, kad administracinės bylos teisena P. M. atžvilgiu buvo pradėta nustačius, jog jis yra transporto priemonės „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundą padavusio asmens rašytinius paaiškinimus, išklausęs skundą padavusio asmens paaiškinimus teisme, institucijos, surašiusios protokolą ir priėmusios nutarimą atsiliepime nurodytas aplinkybes bei šios Institucijos atstovo paaiškinimus teisme, išklausęs liudytojų paaikšinimus bei ištyręs kitą rašytinę bylos medžiagą daro išvadą, kad skundžiamas 2016-11-03 nutarimas buvo priimtas ir bauda paskirta skubotai, išsamiai neištyrus visų reikšmingų bylai aplinkybių.

P. M. gavęs administracinio teisės pažeidimo protokolą kartu su nurodymu atvykti pas protokolą surašiusį pareigūną ir nurodyti transporto priemonę vairavusio asmens duomenis, šiuos duomenis apie automobilį vairavusį asmenį atsiuntė raštu, šias aplinkybes patvirtina byloje esantis P. M. pranešimas Institucijai išsiustas el. paštu 2016-10-19 (b. l. 8, 17). Iš minėto pranešimo matyti, jog P. M. Institucijai pranešė, kad nurodytu metu automobilį valdė asmuo, jam prisistatęs I. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris į Lietuvą atvyko iš Vokietijos. Teismas pastebi, kad nors Institucija raštą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo su nurodymu surašymo P. M. išsiuntė 2016-09-19 (b. l. 15), remiantis post.lt duomenimis raštas adresatą pasiekė tik 2016-10-11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad P. M. nepažeidė ATPK 260² straipsnyje nurodyto 10 darbo dienų termino pranešti asmens, protokole nurodytu metu galimai vairavusio jam priklausančią transporto priemonę, duomenis. Teismas pažymi ir tai, kad į P. M. 2016-10-19 pranešimą, Institucija atsakė tik 2016-11-03 (b. l. 16), tą pačią dieną buvo priimtas ir nutarimas P. M. skirti administarcinę nuobaudą už ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, nesiaiškinant jokių aplinkybių dėl P. M. nurodyto asmens I. V., kuris galimai ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje.

Teismas pastebi, kad raštas P. M. nurodytam asmeniui dėl galimai padaryto pažeidimo Institucijos buvo surašytas tik 2016-12-19 (b. l. 28), t.y. jau po nutarimo P. M. atžvilgiu priėmimo. Raštas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos su paklausimu dėl I. V. galimo Lietuvos Respublikos sienos kirtimo, buvo surašytas taip pat tik 2016-12-19 (b. l. 27). Teismas atkreipa dėmesį, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos rašte nurodyti duomenys nepaneigia to, kad I. V. galėjo, kaip nurodo skundą padavęs asmuo, atvažiuoti iš Vokietijos ir toks sienos kirtimas nebuvo užfiksuotas, be to, jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad toks asmuo, kaip teigia Institucijos atstovas, neegzistuoja. Teismo vertinimu, Institucija, priėmusi nutarimą nepaneigė P. M. nurodytų aplinkybių, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jis automobilio nevairavo ir jo nestatė mokamoje stovėjimo vietoje.

Nors teismui nekyla abejonių dėl to, kad pažeidimas buvo užfiksuotas tinkamai, ką patvirtina ir Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ raštas (b. l. 43), vis dėlto nagrinėjamu atveju nėra pašalinta abejonė, kad pažeidimą galimai padarė kitas, t. y. P. M. nurodomas asmuo. Šios aplinkybės pareigūnai išsamiai netyrė ir nesiaiškino, iš karto priėmė nutarimą formaliai remdamiesi nuostata, jog asmuo, apie transporto priemonę vairavusį asmenį turi pranešti asmeniškai atvykęs į instituciją.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galioja principas, kad institucija, nagrinėjanti administracinio pažeidimo bylą, privalo įrodyti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę. Šios pareigos institucija negali perkelti kitiems subjektams, t. y. galiojant nekaltumo prezumpcijai, atsakomybėn traukamas asmuo negali būti priverstas įrodynėti, jog pažeidimą padarė ne jis. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti jam inkriminuojamų teisės pažeidimų sudėtis, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, jei nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ANK 591 str. 1p.).

Teismo aptartos aplinkybės galėtų būti laikomos pagrindu grąžinti bylą nutarimą priėmusiai institucijai išsamesniam tyrimuia atlikti ir nustatyti pažeidimą padariusį asmenį, vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, kad pažedimo padarymo metu galiojusio ATPK 35 straipsnio nuostatos numatė, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas iki vienerių metų. Pažeidimas buvo padarytas 2016-06-08, taigi šiuo metu yra suėjęs nuobaudos skyrimo senaties terminas, byloje nėra duomenų, kad nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas, todėl tolimesnė teisena dėl nagrinėjamo pažeidimo negalima.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės N. J. 2016-11-03 nutarimas Nr. SAVAD-13N-76530572-16 naikintinas ir byla P. M. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,-

nutarė:

tenkinti P. M. skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 3d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-76530572-16, kuriuo P. M. buvo paskirta 31 eurų bauda ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos P. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ straipsnį, teiseną.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.