Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. M., jos atstovui advokatui Edvardui Zalubai, Institucijos, priėmusios nutarimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-3397-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-3397-2023 B. M. buvo nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įspėjimu, o būtent dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto skyriui vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę 2022 m. rugsėjo 28 d. 10.00 val. nustatyta, kad nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0796 ha) naudojamasi ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas sklypo ribas. Kelio važiuojamoji dalis, privažiavimo kelias ir įvažiavimas į sklypą išdėti trinkelių danga. Užimtas valstybinės žemės plotas (A- 157 kv. m., B- 60 kv m). Už raudonųjų linijų valstybinėje žemėje užsodinta tujų sienelė 13,70 m ir 7,80 m. Ant kelio valstybinėje žemėje įrengtas pakeliamas užtvaras 4,60 m pločio. Tokiais veiksmais B. M. pažeidė 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 21 straipsnio 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punktą (b.l. 22-23).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. M. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Savo skundą motyvuoja tuo, kad nutarimo turinys neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Skundžiamo nutarimo pagrindas yra 2022 m. rugsėjo 28 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, kad ji savavališkai užėmė 170 m² ir 60 m² valstybinės žemės, įrengdama trinkeles, neteisėtai užsodino tujas valstybinėje žemėje, įrengė pakeliamą užtvarą be leidimo. Šie teiginiai dėl jos veikimo/neveikimo nepatvirtinti jokiais įrodymais, nes pareiškėja nėra statybos ir apželdinimo specialistė, todėl be specialių žinių ir įgūdžių nutarime nurodytų veiksmų pati asmeniškai atlikti negalėjo. Pareiškėja nurodė nepadariusi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, nes akte nurodyti darbai buvo atlikti remiantis 2011 m. statybos leidimu ir atitinkamu statybos projektu, valstybinė žemė savavališkai neužimta. Pakeliamas užtvaras buvo įrengtas po nevienkartinių pranešimų apie trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus akte nurodytoje teritorijoje, gavus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės telefonu nurodymą, kad šiame akligatvyje siekiant užtikrinti tvarkingą aplinką, galima suderinus su kaimynais įrengti pakeliamą užtvarą, kad nurodytoje teritorijoje nebūtų šiukšlinama ir nebūtų užstatoma pravažiavimui trukdančiomis transporto priemonėmis. Pareiškėja nurodo, kad iš esmės jei buvo ir padarytas nusižengimas, jis buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis (b.l. 3).

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, be kitų žemės savininkų pareigų numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų. Pareiškėja naudojasi užimta valstybine žeme, aiškiai suprasdama, kad Lietuvos Respublika yra žemės sklypo savininkas, patikėjimo teise valdomo Nacionalinės žemės tarnybos. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, periodiškai nustatydavo valstybinio žemės sklypo naudojimo pažeidimus: pareiškėja be teisėto pagrindo naudojasi valstybine žeme. Pareiškėja taip niekur ir nepateikė dėl pakeliamo užtvaro įrengimo gauto oficialus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės nurodymo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėja tokiais savo veiksmais pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įvirtintą žemės savininko ir kitų naudotojų pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų bei riboją valstybinės žemės patikėtinio, Nacionalinės žemės tarnybos, teisę netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti. Nagrinėjamu atveju nustatytas žemės savininko, Lietuvos Respublikos, teisių pažeidimas į nuosavybes teise priklausančią žemę, naudoti žemę griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir tik turint tam tikrą teisėtą pagrindą. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad valstybinės ar privačios žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali ją naudoti ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Valstybinės žemės valdymas ir naudojimas ir su tuo susijusių pažeidimų pašalinimas laikomi viešojo intereso dalimi (b.l. 40-47).

Teismo posėdyje pareiškėja B. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji nuo 2013 m. gyvena (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausančiame name. Name dar gyvena jos sutuoktinis pagal bažnytinę santuoką Č. O., jie bendrasavininkai. Kelią išgrindė trinkelėmis 2013 ar 2014 m. pagal sklypo statybos projektą, turėdami tam leidimą. Buvo atėjusi atstovė iš savivaldybės ir pasakė, kad kelio danga ne ta, turi būti asfaltas, nes pagal projektą yra asfaltas. Jie pasakė, kad jie turi privažiuoti. Ji išgrindė kelią plytelėmis savo lėšomis, nes gavo iš savivaldybės informaciją, kad jie nepadarys kelio. Plytelėmis nuvažiuojama į sklypą, ten toliau yra sodai, yra du kaimynai. Niekur toliau tomis plytelėmis tiesiai nenuvažiuosi, jomis tik ji viena važiuoja ir užsuka. Šlagbaumas yra įrengtas prieš įvažiavimus į jų sklypą ir ten toliau prasideda sodai, ten buvo tvora. Yra keturi namai aplink ir akligatvis. Kaimynai turi pultus ir gali įvažiuoti. Ten nėra tokio kelio, kaimynai irgi važiuoja. Šlagbaumas buvo įrengtas dėl šiukšlių ir automobilių palikimo. Anksčiau, kol nebuvo šlagbaumo visi važinėjo, ten statė automobilius. Dabar niekas nevažinėja, nes pastatytas šlagbaumas. Jie pavažiuodavo, palikdavo prie jų namo mašiną ir eidavo į sodus. Jie tai kentė metus. Jie dėl šios problemos skambino į savivaldybę, į statybų ar viešosios tvarkos skyrių, su kuo konkrečiai kalbėjo, negali pasakyti. Jiems sakė, kad jie patys turi tvarkytis. Po pokalbio jie pagalvojo, kad įrengs šlagbaumą. Užtvaras pastatytas neturint leidimo. Šlagbaumą įrengė 2014 metais, tada asmenys stodavo prie šlagbaumo. Atsirado kitas kaimynas nepatenkintas ir uždėjo akmenis. Iki jų šlagbaumo yra kiti kaimynai. Šlagbaumas buvo įrengtas, kad apsaugotų jų teritoriją, būtų švaru ir tvarkinga, kad nesunaikintų to, ką jie padarė. Ji žinojo, kad tai valstybinė žemė. Reikia suderinti su kaimynais, kad tai būtų privati žemė. Atsirado dar vienas kaimynas, kuris sutinka tai daryti. Savivaldybė irgi važiavo tikrinti, bet jie patikrino ir išvažiavo, nebuvo jokių raštų, prievolės ar dar kažko. Nežino, kas skundėsi dėl to šlagbaumo įrengimo. Nėra kaimyno „J. S.“, ji nežino tokio asmens. Pas juos atėjo ir pasakė, kad daug pažeidimų - savavališkai įrengė trinkeles. Patikrinimas buvo pirmas, bet skundų buvo daug. Įpareigojo juos pašalinti trinkeles iki 2024 m. kovo 1 d. Iš jos asmeninių lėšų viskas buvo sutvarkyta. Prie tos teritorijos, kuri užtverta šlagbaumu, laisvai gali prieiti, privažiuoti 4 namų gyventojai. Užtvaras šitiems gyventojams netrukdo. Toliau akligatvis, nėra kiaurinio pravažiavimo. Po skundo jie 2-3 kartus skambino į savivaldybę, ten pasakė, kad leidimo dėl užtvaro įrengimo jiems neduos. Trinkelėms projektas buvo kartu su statybos leidimu. Tujos yra ant valstybinės žemės. Jie nesikreipė dėl leidimo statyboms į Nacionalinę žemės tarnybą, nes to nereikėjo. Statybos leidimą išdavė savivaldybė. Jie įvykdė viską, ko reikalavo savivaldybė (b.l. 61-62, 136).

Institucijos atstovė E. K. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas skundas, kuriame buvo nurodyta, kad B. M. savavališkai užtvėrusi valstybinės žemės plotą, pastatytas šlagbaumas, kuris trukdo naudotis valstybine žeme. Su Nacionaline žemės tarnyba niekas nederino žemės užėmimo klausimo. Buvo pradėtos kloti plytelės, elgiamasi savavališkai, motyvuojant, kad buvo pilamos šiukšlės. Tai valstybinė žemė, joje šeimininkauti be suderinimo negalima. Sako, kad gautas leidimas trinkelių klojimui, bet ar galėjo gauti statybos leidimą tai daryti ne savo žemėje, tai irgi dar klausimas. Jokio leidimo jiems nebuvo pateikta. Iki 2024 m. kovo 1 d. pareiškėja privalo grąžinti žemę į prieš tai buvusią būklę – išrauti tujas, nuimti plyteles, panaikinti šlagbaumą. J., kuris rašė skundą, daugiau duomenų neturi, su juo susirašinėjo el. paštu. Patikrinimas buvo atliktas vienas. Akligatvis, einantis nuo (duomenys neskelbtini) yra savivaldybės žinios kelias. Trinkelėmis iškloti du vienetai, pažymėti schemoje A ir B (b.l. 62).

Liudytojas V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su B. M. yra kaimynai. Jam užtvaras netrukdo, turi nuo jo pultelį. Šlagbaumu naudojasi dar du kaimynai. Prie jų yra tvenkinys, visą laiką važiuodavo mašinos ir statydavo, šiukšles mėtydavo, tas įrengimas jam netrukdo. Trinkelės baigėsi, kur B. M. teritorija, toks gabaliukas trinkelių. Link (duomenys neskelbtini)gatvės niekas ten netvarko to kelio. Nei trinkelės, nei tujos, nei šlagbaumas jam netrukdo. Nieko nežino apie tai, ar buvo bandoma gauti kažkokius leidimus, suderinimus. Jis finansiškai neprisidėjo prie teritorijos sutvarkymo, šlagbaumo, trinkelių įrengimo. Dabar gražiai atrodo, sutvarkyta, pravažiavimas geras, jis važiuoja už šlagbaumo. Yra įvažiavimas ir iš kitos pusės į namus. Tuo įvažiavimu jis nesinaudoja (b.l. 62-63).

Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). B. M. kaimynė. Jis naudojasi tuo privažiavimu, turi pultelį, žino, kad tuo keliu naudojasi keturi kaimynai. Už šlagbaumo kelias sutvarkytas. Jis neprisidėjo prie to kelio tvarkymo. Nesinorėtų, kad tas kelias būtų nugriautas, ten praeiti buvo neįmanoma. Jis planuose yra susiderinęs prisijungti prie kaimynės padaryto kelio, naudotis tuo senu projektu, kuris buvo išduotas 2012 m. Jis statybos leidimą tvarkėsi 2016 m. Jeigu griūtų šitas kelias, tai ir jo leidimas griūtų. Tujos, šlagbaumas, trinkelės jo teisių nepažeidžia, būtų labai gaila, jeigu tai nugriautų. Kai dabar tokia situacija, galima bandyti tvarkytis dėl leidimų, bet nebandė. Anksčiau privažiuodavo jaunimas, švęsdavo, baliavodavo, ta problema išsisprendė, kai buvo pastatytas šlagbaumas, bet neišsisprendė problema su vaikščiojančiais žmonėmis - jie šiukšlina, šlapinasi, ten yra apleistas prūdas, kurį jie bando sutvarkyti. Kieno yra žemė, jis nežino. Jeigu šiukšlės numestos, surenka, žolę nupjauna. Planai buvo išsinuomoti tą žemę, bet kai jie norėjo tai padaryti, reikėjo gauti sutikimą iš 27 kaimynų. Tikrai jie negaus tokio sutikimo. V. bandė išsipirkti žemę, jis to nebandė. Šlagbaumu ir trinkelėmis rūpinosi B., jis niekuo neprisidėjo. Ten vieša vieta, B. leidžia naudotis, visi kaimynai pravažiuoja. Jis gali patekti kitu keliu į savo sklypą, bet pagal projektą jo nėra. Jis suprojektavo privažiavimą pro ten, kur yra trinkelės (b.l. 63).

Liudytojas D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu. Dirba nuo 2024 m. sausio 2 d., prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Jis schemoje prie patikrinimo akto yra pažymėjęs dvi dalis – trinkelėmis iškoltus plotus. Nurodytas plotas A yra kelias, kurio važiuojamoji dalis išklota trinkelėmis, skirtas privažiavimui, o kitas plotas B, kuris yra nuo kelio įvažiavimas į sklypą. Statybos projekte nusodytas akligatvis yra Kelių įstatymo 3 punkte numatytas vietinės reikšmės viešasis kelias, kuris jungia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę tarp privačių sklypų. Šiame kelyje šiuo metu yra raudonosios linijos. Surašydamas patikrinimo aktą ir braižydamas schemą jis nebuvo matęs statybos leidimo. Kiek dabar pažiūrėjo, privažiavimas prie sklypo iš dalies atitinka staybos projekto brėžinį. Pagal projekto brėžinį numatytas privažiavimo kelias, gale privažiavimo kelio nurodyta apsisukimo aikštelė 12x12 m, pati važiuojamoji dalis numatyta 4,5 m., taip pat numatytas įvažiavimas į sklypą. Apsisukimo aikštelė nėra įrengta. Pagal jo matavimą privažiavimo kelias 4,6 m, pagal leidimą turi būti 4,5 m, tačiau tokia paklaida leistina. Pats įvažiavimas į sklypą statybos projekte 5x5 m., o pagal faktą gaunasi 7,4 m. nuo privažiavimo kelio, link sklypo viena kraštinė 8,30 m, o kita 8,09 m. Jeigu aikštelė būtų įrengta, tai įvažiavimas iš nustatytų ribų neturėtų išeiti. Pagal dangų plano žymėjimus, pats privažiavimo kelias nuo (duomenys neskelbtini) turėjo būti asfalto dangos, įvažiavimas į sklypą plytelių dangos ir dar prie asfalto krašto turėjo būti šaligatvis plytelių dangos (b.l. 135).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o šio straipsnio 4 dalis - pagal šį kodeksą atsako tik asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse numatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Visais atvejais taikant administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti bent vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką žemės, miško, vandens telkinio užėmimą ir (ar) savavališką tokio žemės, miško, vandens telkinio naudojimą, neturint tam teisinio pagrindo. Teismų praktikoje pažymėta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023).

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 7, 11 punktai nustato, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų; statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punktas nustato, kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl faktinių nutarime nustatytų aplinkybių: kad ties sklypu (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0796 ha kelio važiuojamoji dalis, privažiavimo kelias ir įvažiavimas į sklypą išdėti trinkelių danga (A -157 kv m., B 60 kv m.), už raudonųjų linijų valstybinėje žemėje užsodinta tujų sienelė 13,70 m ir 7,80 m, ant kelio valstybinėje žemėje įrengtas pakeliamas užtvaras 4,60 m pločio. Šios aplinkybės nustatytos Nacionalinės žemės tarybos prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-4.97-(14.49.81), nuotraukomis, kadastro žemėlapio ištrauka (b.l. 12-17). Minėtų aplinkybių neginčija ir pareiškėja.

B. M. laiko, kad ji nepadarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, nes ne ji yra subjektas trauktinas administracinėn atsakomybėn. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ji asmeniškai atliko nutarime nurodytus veiksmus: pasodino tujų sieneles, išgrindė įvažiavimą į sklypą ir važiuojamąją kelio dalį trinkelėmis, įrengė kelio užtvarą, kadangi ji nėra nei statybos nei apželdinimo specialistė. Minėtos aplinkybės paneigtos jos pačios teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Pagal teismų praktiką, konstatuojant tokio pobūdžio nusižengimo buvimą, svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Net jei B. M. pati ir neatliko nei kelio ir įvažiavimo dangos klojimo, užtvaro įrengimo, tujų sodinimo darbų, ji teismo posėdyje ji paaiškino, kad minėti darbai buvo atlikti jos užsakymu, poreikiu ir iniciatyva, taip pat jos lėšomis. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai V. V. ir A. K., nurodę, kad nei vienas jų neprisidėjo finansiškai prie minėtų darbų atlikimo. Pažymėtina šių darbų rezultatu naudojasi pati pareiškėja, o ne konkrečius darbus atlikę asmenys. Todėl ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme būtent B. M. laikytina subjektu, kuris savavališkai naudojasi žemės naudojimo patikrinimo akte nurodytais valstybės žemės plotais.

Kitas pareiškėjos skundo argumentais, kad ji nepadarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, nes nutarime nurodyti trinkelių klojimo darbai buvo atlikti remiantis 2011 m. statybos leidimu ir atitinkamu statybos projektu, todėl ji savavališkai valstybinės žemės neužėmė.

Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nutarimo priėmimo dieną) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teise valdo visos Lietuvos Respublikos valstybines žemes, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalies c) punktą Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, valstybinė žemė gali būti perduota patikėjimo teise valdyti ir savivaldybėms gatvių ir vietinės reikšmės kelių reikmėms. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2012 m. galiojusioje Įstatymo 7 straipsnio redakcijoje. Pagal statybos techninio reglamento TR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktą statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą (pritarimą) ar susitarimą. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (pritarimas) įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius nurodomas (įrašomas) statybą leidžiančiame dokumente. Analogiškai reikalavimas gauti žemės patikėtinio leidimą statybos sprendiniams valstybinėje žemės sklype buvo numatytas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punkte. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad valstybinės žemės sklypą šalia privataus sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdė ji. Pagal viešais skelbiamus teritorijų planavimo duomenis (https://maps.planuojustatau.lt/map/zis), valstybinė žemė šalia sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei buvo perduota patikėjimo teise tik 2023 m. gruodžio 31 d.

B. M. teismui pateikė Vienbučio gyvenamojo skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) m. statybos projekto nuorašą, jo suderinimo ir patvirtinimo dokumentus, 2012 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), kuriuo (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) leista statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą – namą pagal vienbučio gyvenamojo namo, skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektą, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 2012 (b.l. 70).

Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad aukščiau minėtas statybos projektas 2012 m. gegužės 31 d. buvo suderintas su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento Infrastruktūros skyriaus Projektavimo poskyrio vyr. specialiste R. U. (b.l. 76-78).

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai nustato, jog Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Vadovaudamasi šiais duomenimis pareiškėja laiko, kad ji naudojo Nutarime nurodytą valstybinę žemę pagal statybos projekte ir leidime nustatytas sąlygas. Teismas susipažinęs su pateikta projektine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjos teiginys pagrįstas tik iš dalies. Pagal projekte esančias (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2011 m. lapkričio 18 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas (b.l. 81), taip pat (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 14 d. specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 1344 (b.l. 82-84) statybos projektui numatyta spręsti įvažiavimą į sklypą, t.y. įvažiavimą į žemės sklypą įjungti į akligatvį nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Taigi projekte numatytas leidimas valstybės žemėje namo statytojui įrengti įvažiavimą į privatų žemės sklypą. Statybos projekto aiškinamojo rašto II skyriaus „Sklypo plano sprendimai“ (b.l. 102) 14 punkte nustatyta, kad privažiavimas prie sklypo - iš rytų pusės, per bendrą suprojektuotą privažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) kelio gatvės (projektuotojas UAB „X“). Privažiavimas baigiasi apsisukimo aikštele 12x12 m. Įvažiavimas iš suprojektuotos aikštelės per 3,5 m pločio nuslenkančius vartus. Sklypo schemoje nurodyta, jog naujai projektuojamo privažiavimo projektas žiūrėtinas „X“ dalyje (b.l. 77).

Pagal UAB „X“ vienbučio gyvenamojo namo skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini) m. statybos projekto parengtą dalį – susisiekimo techninio projekto aiškinamąjį raštą projektuojamas akligatvinis privažiavimas prie individualaus namo sklypo. Akligatvis jungiamas nuo (duomenys neskelbtini) kelio gatvės. Projekte numatytos trijų tipų dangos: asfalbetonio danga, betono plytelių dangos konstrukcija be skaldos pagrindo sluoksnio - šaligatviui, ir betono trinkelių dangos konstrukcija su skaldos pagrindo sluoksniu – įvažiavimams į sklypus (b.l. 106-107). Pagal grafinę projekto schemą matyti, kad betono trinkelių danga statybos projekte už privataus projekto ribų numatyta tik pačiam įvažiavimui į privatų gyvenamojo namo sklypą (analogiškai patikrinimo akte pažymėtas plotas B, tuo tarpu pati įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvelė ir jos pabaigoje suprojektuota apsisukimo aikštelė numatytos projekte padengti ne betono trinkelėmis, o asfalbetonio danga (V klasės dangos konstrukcija) (b.l. 18-119). Iš to darytina išvada, kad patikrinimo akte (schemoje) nurodyta užimamos valstybinės žemės dalis (pažymėta raide A, 157 kv. m), t.y., važiuojamoji kelio dalis yra įrengta ir naudojama ne pagal statybos projekte nustatytas sąlygas, t.y, savavališkai, be to neturint ir projekto tvirtinimo metu valstybinės žemės nesuformuoto sklypo patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos leidimo. Pareiškėja teismo posėdyje pripažino, kad ji žinojo apie statybos projekto sąlygą, kad privažiavimo kelias turi būti dengtas asfalto danga, tačiau savivaldybė tuo nesirūpino, kelio neasfaltavo, todėl ji išgrindė šalia sklypo esantį kelio gabalą trinkelėmis savo inciatyva. Taigi ji sąmoningai atliko intervenciją valstybinėje žemėje ne pagal statybos projektą, veikdama tiesiogine tyčia.

Be to pažymėtina, kad ties savo privataus sklypo riba ant minėto akligatvio B. M. yra įrengusi pakeliamąjį užtvarą, tuo iš esmės užimdama akligatvio dalį nuo užtvaro iki akligatvio galo, t.y, savavališkai užėmė valstybės žemę. B. M. neneigė, kad ji nėra gavusi iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ar kitų institucijų leidimo pakeliamo užtvaro įrengimui. Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje neigė, kad tuo ji pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomus interesus. Ji nurodė, kad už užtvaro esančių vienintelių kitų namų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) namų ir sklypų savininkai A. K. ir V. V. turi pultelius nuo pakeliamo užtvaro, gali jį pasikelti ir naudotis keliu privažiuoti prie savo sklypų. Kita vertus ji pati nurodė, kad iki užtvaro įrengimo šiuo keliuku naudojosi ne tik šių namų gyventojai, tačiau ir kiti asmenys, kurie atvažiuodavo prie tvenkinio, prie toliau už akligatvio galo esančių sodų sklypų, statydavo gatvelėje savo automobilius. Teismo posėdyje apklaustas (duomenys neskelbtini) specialistas D. S. patvirtino, jog akligatvis yra Kelių įstatymo 3 punkte numatytas vietinės reikšmės viešasis kelias, kuris jungia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę tarp privačių sklypų. Kadangi tai yra viešasis kelias, juo turi teisę naudotis ne tik greta akligatvio esančių namų gyventojai, tačiau ir tretieji asmenys, kuriems tokia galimybė pakeliamojo užtvaro įengimu yra atimta. Teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime pagrįstai ir teisėtai konstatuota, kad pakeliamo užtvaro įrengimu yra užimta valstybinė žemė – už jo esantis kelias.

Pareiškėja nurodo, kad pakeliamas užtvaras buvo įrengtas būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi atvažiavę tretieji asmenys šiukšlino aplinką, jų statomos transporto priemonės trukdė sklypų savininkų automobilių pravažiavimui. ANK 16 straipsnyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Šiuo atveju, automobilių parkavimo problema spręstina ne pakeliamo užtvaro, o kelio ženklų įrengimo pagalba, o šiukšlių žala tikrai nelaikytina didesne, nei atėmimas galimybės asmenims naudotis viešu keliu. Galiausiai, negalima vertinti, kad veika buvo padaryta iš neatsargumo, tai buvo sąmoningas pareiškėjos sprendimas įrengti ant kelio pakeliamą užtvarą, taigi ji veikė tiesiogine tyčia. Iš to, kas aptarta, negalima teigti, jog buvo visos reikalingos sąlygos, norint konstatuoti būtinojo reikalingumo situaciją.

Taip pat neabejotinai patikrinimo aktu ir žemės kadastriniu planu ir nustatyta, kad tujos pasodintos už gatvės raudonosios linijos, tai yra žemės plote, pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Benrieji reikalavimai“ 6.10 punktą skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių 8.2 punktą, draudžiama veisti medžius ir kūmus valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybės vykdomąja institucija ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad toks suderinimas buvo gautas.

Tuo tarpu nustatyta, jog įvažiavimas į privatų sklypą (schemoje pažymėtas raide B, 60 kv. m) įrengtas turint (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės leidimą, pagal statybos projekto reikalavimus. Teismų praktikoje nustatyta, jog šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021). B. M. rengdama įvažiavimą B į savo žemės sklypą, vadovavosi statybos projektu, numatančiu tokio įvažiavimo įrengimą ir jo išklojimą trinkelėmis, projekto sprendiniai buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad statybos leidimą įrengti įvažiavimą kaip valstybės žemės patikėtinis turi teisę išduoti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, todėl laikytina, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios neteisėtai užimti šį valstybės žemės plotą (schemoje pažymėta B), todėl šioje dalyje ji neturėtų būti trauktina administracinėn atsakomybėn dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas šalina iš skundžiamo nutarimo faktinę aplinkybę, kad B. M. užėmė valstybinės žemės plotą - įvažiavimą į sklypą, išdėtą trinkelių danga (B- 60 kv. m).

Apibendrinant, konstatuotina, kad B. M. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pareigūnas paskyrė švelniausią įmanomą nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, todėl naikinti priimto nutarimo pagrindo nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-3397-2023 keistinas tik dalyje, pašalinant faktinę aplinkybę, kad įvažiavimas į sklypą išdėtas trinkelių danga, tuo užimtas valstybinės žemės plotas (AB- 60 kv m), likusi nutarimo dalis ir paskirta nuobauda nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti pareiškėjos B. M. skundą iš dalies.

Pašalinti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-3397-2023 faktinę aplinkybę, kad įvažiavimas į sklypą išdėtas trinkelių danga, tuo užimtas valstybinės žemės plotas (AB- 60 kv m).

Likusioje dalyje palikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-3397-2023, kuriuo B. M. pripažinta padariusi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, galioti nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.