Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ trinkelių klojėju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2016-01-25 apie 18 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), garaže, tyčia ne mažiau kaip septynis kartus rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas D. V., padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimais viršugalvio ir krūtinės srityje, dešinės plaštakos I piršto proksimalinės falangos ir krūtinkaulio lūžiais.

Kaltinamasis S. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-01-25 vakare, (duomenys neskelbtini), Kaune, sutiko kitą įmonės darbuotoją, kurio paklausė, ar garaže yra D. V.. Pastarasis pasakė, kad taip. Dimonas jam buvo skolingas pinigų už atliktą darbą. Tada jis nuėjo į garažą ir ten rado D. V. ir A. V.. Atėjęs paprašė sumokėti už atliktą darbą. Į tai išgirdo tik grasinimus ir užgauliojimus, buvo išvadintas visokiais žodžiais. Tada D. V. jam sudavė į veidą, o jis ėmė gintis. Gindamasis sugriebė D. V. už rankos. Gali būti, kad per daug ranką D. V. suspaudė. Tada pajuto apie septynis smūgius iš nugaros. Kas juos sudavė, negali nurodyti. Kuomet pavyko atsikelti, jis išbėgo iš garažo ir parbėgo namo, išsikvietė greitąją. Tada jis D. V. tik gindamasis buvo sugriebęs už rankos, daugiau D. V. jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. Šio įvykio metu pats labiau nukentėjo. Buvo greitosios med. pagalbos automobiliu išvežtas į Kauno klinikų priėmimo skyrių. Neneigia, kad galėjo D. V. grumtynių metu gindamasis sulaužyti pirštą, bet kitų sužalojimų nepadarė, nes nesudavė jokių smūgių. Iš kur nukentėjusiajam konstatuotas galvos sumušimas, krūtinkaulio lūžis, pasakyti negali. Mano, kad sužalojimai galėjo kilti nuo tarpusavio susistumdymo. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai nepripažįsta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2016-01-25 apie 18 val. jam ir jo bendradarbiui A. V. būnant garažo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, į garažą įsiveržė girtas S. J. ir nieko nesakęs puolė jį. Sudavė jam 7-9 smūgius kumščiu ir koja į įvairias kūno vietas. Lūžo dešinės rankos nykštys, įlinko krūtinkaulis. Prieš suduodamas smūgius, S. J. nieko nesakė, jokio žodinio konflikto nebuvo. A. V., buvęs garaže, į konfliktą nesikišo ir jį stebėjo. Po S. J. suduotų smūgių jis S. J. išstūmė pro garažo vartus ir matė, kad eidamas link namų S. J. keturis kartus dėl girtumo ir dėl slidžios dangos griuvo. Jis pats jokių smūgių S. J. nesudavė. Dėl kokios priežasties jį kaltinamasis sumušė net neįtaria, nes jokių pinigų nėra kaltinamajam skolingas. Dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis jautė itin didelius nepatogumus, negalėjo pats nusiprausti, užsirišti batų, vairuoti automobilio. Buvo nedarbingas, naudojosi kitų asmenų pagalba. Įvykį matė jo bendradarbis A. V.. Be to, įvykio metu buvo nepataisomai sulaužyti 300 Eur vertės akiniai. Todėl palaiko pareikštą civilinį ieškinį 300 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas A. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), Kaune esančiame garaže. Tą dieną buvo garaže su bendradarbiu D. V. ir kalbėjosi. Jiems bekalbant į garažą įėjo neblaivus S. J. ir nieko nesakęs priėjo prie D. V., rankomis ir kojomis sudavė D. V. kokius aštuonis kartus į galvą bei krūtinę. D. V. nuo smūgių sulūžo akiniai. Liudytojas į šį smurtą net nespėjo sureaguoti. Paskui D. V. atsikėlęs pats sugriebė S. J. už drabužių priekyje ir išstūmė iš garažo, bet S. J. nesudavė ir nemušė. Išstūmęs S. J. D. V. iš karto grįžo atgal į garažą. Kiek žino iš D. V. pasakojimo, šis po įvykio kreipėsi į Kauno klinikas. Matė, kad po įvykio D. V. veidas paraudęs, sulūžę akiniai, Daugiau sužalojimų nematė, jie galėjo būti po rūbais ir jis jų nematė. Įvykio metu garaže buvo tik S. J., D. V. ir jis. Kitą dieną po įvykio sužinojo, kad vienas iš bendradarbių - A. T. (duomenys neskelbtini) alėjoje buvo sutikęs neblaivų S. J., kuris paaiškino, kad garaže sumušė D. V.. Dėl kokios priežasties S. J. mušė D. V., jis nežino. Pats S. J. priežasties, mušdamas D. V., neįvardino. S. J. nieko nesakė. Niekada neteko matyti, kad tarp Sauliaus ir D. V. kada nors būtų vykęs koks nors konfliktas.

Liudytojas A. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2016-01-25 18 val. eidamas iš darbo, netoli (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, sutiko pažįstamą S. J.. D. V. jis pažįsta kaip įmonės darbdavį. S. J. jo paklausė, ar garaže yra D. V. ir A. V.. Jis pasakė, kad yra. S. J. jam pasakė, kad eina su D. V. išsiaiškinti, bet ką norėjo aiškintis, nesakė. Jis įspėjo S. J., kad išgėręs geriau neitų aiškintis. Aiškiai matėsi, kad S. J. buvo išgėręs. Kai kitą dieną jis atėjo į darbą ir sužinojo, kad tą vakarą tarp S. J. ir D. V. kilo konfliktas, kad S. J. puolė D. V. ir sužalojo. Jis matė, kad D. V. rankos pirštas sugipsuotas, o S. J. sutikęs nebuvo, apie S. J. kūno sužalojimus nieko nežino.

2016-04-18 – 2016-04-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1009/2016(02) D. V. konstatuota minkštųjų audinių sumušimai viršugalvio ir krūtinės srityje, dešinės plaštakos I piršto proksimalinės falangos ir krūtinkaulio lūžis. Sužalojimai turimais medicininiais duomenimis padaryti apie valanda laiko iki GMP iškvietimo ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir greičiausiai smūgiuojant rankomis ir kojomis. Visus sužalojimus paaiškinti griuvimu ar panašiai sudėtinga, nes jie išsidėstę ir viršugalvyje, krūtinėje, plaštakoje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos I piršto proksimalinės falangos ir krūtinkaulio lūžių sveikata bus sutrikdyta ilgiau 10 parų laikotarpiui (b. l. 28).

2016-08-30 akistatos, atliktos tarp įtariamojo S. J. ir nukentėjusiojo D. V., metu nukentėjusysis D. V. nurodė, kad 2016-01-25 d. vakare, jam ir A. V. būnant garaže, į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo girtas S. ir jį sumušė. Sudavė keletą smūgių, t. y. 6-7 į krūtinę, išlaužė pirštą. Po to jam pavyko S. išstumti iš garažo. Kreipėsi į medikus, iškvietė policiją. Įtariamasis S. J. tai neigė, tvirtindamas, kad viskas buvo atvirkščiai, kad pats buvo sumuštas. Nurodė, kad tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini), Kaune sutiko buvusį bendradarbį A., kurio paklausė, ar yra garaže D.. Jam patvirtinus, kad yra, nuėjo į garažą paklausti dėl skolos ir tarp jų įvyko konfliktas. D. bandė duoti jam ranka į kažkurią kūno vietą, tačiau jis sugriebė jo ranką ir galimai išsuko rankos pirštą. Neigia, kad sudavė smūgius D. V., o tik bandydamas gintis sugriebė D. V. už rankos (b. l. 50-52).

2016-08-30 akistatos, atliktos tarp įtariamojo S. J. ir liudytojo A. V., metu liudytojas A. V. nurodė, kad 2016-01-25 d. vakare į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo neblaivus S.. Tuo metu garaže buvo jis ir D. V.. S. įėjęs pradėjo daužyti D., sudavė kokius devynis, dešimt smūgių į krūtinės sritį, veidą. Paskui D. išstūmė S. iš garažo. Įtariamasis S. J. tai neigė. Analogiškai parodė, kaip ir akistatos su nukentėjusiuoju D. V. metu (b. l. 54-56).

Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2016-01-25 vyr. tyrėjo T. P. priimtu nutarimu nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 20-AT-00227-16 dėl S. J. sveikatos sutrikdymo, konstatuojant, kad S. J. 2016-01-25 sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padaryta nusikalstama veika, numatyta, Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 407 str., 409 str. nuostatas, ikiteisminis tyrimas bylose, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. neatliekamas, nes nusikalstamą veiką galimai padarę asmenys yra žinomi, todėl nukentėjusiajam išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 93-94).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. J. tyčia ne mažiau kaip septynis kartus rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam D. V., dėl ko šis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis neigė sudavęs smūgius D. V., teismas jo parodymais netiki. Nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo bei įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo A. V. parodymais nustatyta, kad S. J. smurtavo prieš nukentėjusįjį būtent tokiu būdu ir intensyvumu, kuris aprašytas kaltinime. Šią išvadą pagrindžia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad D. V. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ir kojomis, o ne nuo jo nugriuvimo. Išvadą apie S. J. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį sustiprina ir ta faktinė aplinkybė, kad D. V. į gydymo įstaigą – į LSMU ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežtas netrukus po įvykio, nes dėl pagalbos kreipėsi 2016-01-25 d. 18.41 val., t. y. po įvykio praėjus vos 41 minutei. Iš liudytojų A. V., A. T. parodymų seka, kad po patirto smurto D. V. liko įvykio vietoje ir su pašaliniais asmenims nekontaktavo, tuo tarpu S. J. po įvykio iš garažo išėjo. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad D. V. kūno sužalojimų negalėjo patirti nuo nieko kito, o tik nuo kaltinamojo S. J. veiksmų. Kaltinamasis pats neneigė fizinio kontakto su D. V., pripažino, kad tarpusavio grumtynių metu neva gindamasis galėjo nukentėjusiajam sulaužyti pirštą, tačiau teisiamojo posėdžio metu S. J. negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių D. V. patyrė sumušimus viršugalvio ir krūtinės srityje, krūtinkaulio lūžį. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad S. J. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl patirtų sužalojimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Teismo vertinimu, S. J. kaltės nepaneigia ir byloje esantis 2016-01-25 tyrėjo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. J. pranešimą dėl D. V. ir A. V. atlikto jo sumušimo (b. l. 93-94). Nors tyrėjas nutarime motyvavo, kad dėl S. J. 2016-01-25 d. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo padaryta BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas ir pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kalinimo tvarka, šis tyrėjo nutarimas neturi res judicata galios ir nesuponuoja išvados apie D. V. ir A. V. kaltę nežymiai sutrikdžius S. J. sveikatą 2016-01-25 d. 18 val. Pažymėtina, S. J. pripažino, jog minėto tyrėjo nutarimo neskundė, į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, o D. V. ir A. V. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nuteisti už S. J. nežymų sveikatos sutrikdymą nagrinėjamo įvykio metu. Dar daugiau, byloje nėra pateikta teismo medicinos specialisto išvada (jei tokia buvo) apie S. J. kūno sužalojimo pobūdį, intensyvumą, lokalizaciją ir mastą. Taigi, šie procesiniai argumentai paneigia S. J. gynybinę versiją apie tai, kad jis D. V. pirštą sulaužė gindamasis. Kaltinamojo gynybos argumentus susilpnina tai, jog įvykio metu jis buvo neblaivus. Nors jo apsvaigimo laipsnis byloje nėra nustatytas, tačiau iš nukentėjusiojo D. V., įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo A. V. bei kaltinamąjį netrukus prieš įvykį sutikusio liudytojo A. T. parodymų seka, kad S. J. įvykio metu buvo neblaivus ir nepakluso liudytojo A. T. patarimui neblaiviam neiti aiškintis su D. V.. Teismo įsitikinimą kaltinamojo apsvaigimu nuo alkoholio sustiprina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada (b. l. 80), kad S. J. 2015-01-15 – 01-19 gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, diagnozė: adaptacijos sutrikimai F43.2, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, tačiau dėl to jis yra pakaltinamas ir suvokia savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Be to, lengvą apsvaigimą nuo alkoholio pripažino ir pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu paaiškinęs, kad prieš kelias valandas iki įvykio gėrė alaus. Taip pat akistatos, atliktos 2016-08-30 tarp įtariamojo S. J. ir liudytojo A. V., metu S. J. nurodė, kad neblaivus nebuvo, bet buvo išgėręs kokius du butelius alaus (b. l. 55). Nežiūrint to, kadangi prokuroras S. J. apsvaigimo nuo alkoholio neinkriminavo kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir jos nenurodė kaltinime aprašydamas S. J. veiką, teismas, ex officio negalėdamas sunkinti kaltinamojo teisinės padėties, apsvaigimo nuo alkoholio nelaiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į tai neatsižvelgia skirdamas bausmę.

Visuma šių duomenų įgalina konstatuoti, jog minėtas D. V. sveikatos sutrikdymas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tai yra būtent 2016-01-25 nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto smurto pasekmė. Nustatyta, kad kaltinamasis S. J. nukentėjusiojo D. V. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tuo padarydamas D. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veikoje yra BK 138 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis. S. J. kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į S. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčios kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad S. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

Vertinant kaltinamojo S. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau baustas D. B. teismo sprendimu (b. l. 71-72), jo baustumas už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 187 str. 2 d. išnykęs (b. l. 70), pakaltinamas, darbingas, išsituokęs, augina du mažamečius vaikus (b. l. 65), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ trinkelių klojėju (b. l. 69). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 74), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre nesilankė (b. l. 76). Valstybinės teismo psichiatrijos Tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016-06-03 specialisto išvada Nr. 93TPK-466/2016 konstatuota, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl S. J. teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 80).

Šios aplinkybės rodo, kad S. J. nėra itin pavojingas visuomenei, jo izoliacija nuo visuomenės nėra būtina, todėl jam skirtina švelniausia inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant mažesnį nei vidurkis šios bausmės dydį. Teismo įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti S. J. paskyrus vieną įpareigojimą – tam tikru metu būti namuose. Tuo tarpu per baigiamąsias kalbas prokuroro pasiūlytas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti nustatytą skaičių valandų atitinkamose socialinėse įstaigose – neskirtinas, nes kaltinamasis turi legalų darbą, augina du vaikus, turi tam tikrų adaptacijos sutrikimų. Teismo vertinimu, toks įpareigojimas būtų perteklinis ir nebūtinas S. J. asmenybei taisyti.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis D. V. yra pateikęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 300 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 20). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį palaikė.

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusysis D. V., iš kaltinamojo reikalaudamas 300 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodė, kad šią sumą sudaro dėl akinių sulaužymo patirti nuostoliai. Nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė jokių įrodymų, jog jis pagal gydytojo nurodymą turi nešioti akinius, kokios rūšies tai buvo akiniai (nuo saulės, dioptriniai, progresiniai, su cilindrais ir pan.), kokio gamintojo akinius jis dėvėjo nusikalstamos veikos padarymo metu, neįrodė, kokia šių akinių reali rinkos vertė. Be to, jo argumentas, jog įvykio metu akiniai buvo nepataisomai sugadinti nėra fiksuota jokiuose procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad pats nukentėjęs nei 2016-02-24 pradiniame protokole-pareiškime, nei 2016-02-15 pareiškime, nei 2016-02-24 liudytojo apklausos protokole (b. l. 7-15) nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su akinių sulaužymu. Šią aplinkybę nukentėjęs paminėjo gerokai vėliau, t. y. tik 2016-08-25 papildomos apklausos protokole. Iš to teismas konstatuoja, kad nukentėjęs neįrodė, jog jis realiai patyrė reikalaujamą atlyginti turtinę žalą, todėl jo ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

LR CK 6.250 str. 1 d. yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėtina, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismui nustačius, kad nukentėjusysis D. V. dėl kaltinamojo S. J. neteisėtų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis dėl to patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą. Be to, teismo nuomone, pagrįstos yra ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog jis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą bei pažeminimą. Apie neteisėtus kaltinamojo veiksmus, o kartu ir apie nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą smurtą sužinojo ir kiti asmenys, dėl ko nukentėjęs pagrįstai jautėsi pažemintas. Nustatyta, kad nukentėjusiojo gydymas truko ilgiau nei 10 dienų, jam lūžo krūtinkaulis, rankos pirštas, dėl ko realiai buvo apsunkintas nukentėjusiojo judėjimas, vairavimas, įprasti dienos darbai.

Nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis nurodė, jog jis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė 5000 Eur neturtinę žalą. Tačiau, teismo manymu, nukentėjusio nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti mažintinas. Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiajam buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagal greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (b. l. 89-90) paties nukentėjusiojo apibūdintą skausmo laipsnį 10 balų gradacijoje jis juto 3 balų skausmą krūtinės ląstoje, pilve. Taigi jam padarytas sveikatos sužalojimas nėra sunkus, jis nepatyrė ypač didelio ir kankinamo fizinio skausmo, duomenų apie tai, jog jam padarytas sužalojimas būtų turėjęs ilgalaikių pasekmių jo fizinei sveikatai, nėra. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį: bylos duomenimis jis darbingas, dirba, normalios fizinės sveikatos. Kaltinamasis S. J. teisiamajame posėdyje turėjo samdomą gynėją. Taigi jo pajamos nėra itin žemos. Teismo manymu, teisingumo ir protingumo principus atitinkantis ir neprieštaraujantis susiklosčiusiai teismų praktikai neturtinės žalos dydis, kurį turi atlyginti nukentėjusiajam D. V. kaltinamasis S. J. yra 1000 Eur.

Kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. J. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Išaiškinti S. J., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti D. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš S. J., gim. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje D. V. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.