- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- e2-238-178/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01128-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- „Ramundas GM“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „STAK“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2774-896/2017 pagal ieškovės „Ramundas GM“, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „STAK“ dėl rangos sutarties nutraukimo, žalos ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė „Ramundas GM“, UAB kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2012 m. balandžio 23 d. Rangos sutartį Nr. 2012-04-06 (toliau – Rangos sutartis) pasibaigusia vienašališku ieškovės pareiškimu esant atsakovės UAB „STAK“ padarytiems esminiams sutarties pažeidimams, taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 120 076,60 Eur lėšas, sumokėtas ieškovės pagal Rangos sutartį, priteisti iš atsakovės ieškovei 33 500,00 Eur žalos atlyginimą, 37 751,97 Eur netesybų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o jų esant nepakankamai ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir/ar esančias pas trečiuosius asmenis 191 328,57 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Atsakovė, norėdama paneigti prezumpciją, jog ieškinio suma (191 328,57 Eur) jai laikytina didele, turi pateikti duomenis, patvirtinančius jos gerą finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovei UAB „STAK“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai areštavo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims, bendrai 191 328,57 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ji suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius jos reikalavimus.Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti iš atsakovės 191 328,57 Eur suma yra pakankamai didelė, t. y. pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - VSDFV) 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarė 4 245,38 Eur, nuo 2017 m. pradžios atsakovė valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas į VSDFV biudžetą mokėjo nereguliariai, UAB „STAK“ dirba 1 darbuotojas, atsakovė turi mokestinę nepriemoką 21 820,00 Eur valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams, be to UAB „STAK“ yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2015 metus, iš kurių matyti, kad atsakovės 191 538,00 Eur dydžio finansiniai įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės 215 679,00 Eur, todėl sprendė, kad atsakovės turimo turto ir minėtų didelės apimties skolinių įsipareigojimų santykis ateityje gali kelti tam tikrą grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „STAK“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:Nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas nustatė realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas atsakovei apie ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo atsakovės teisę pasisakyti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, t. y. realizuoti savo procesines teises, pažeisdamas CPK 42 straipsnio 1 dalies ir 147 straipsnio nuostatas.Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių pagrindų, kurie leistų daryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.Ieškovė „Ramundas GM“, UAB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės UAB „STAK“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė skundžiamos nutarties tariamą neteisėtumą sieja su teisinių ir faktinių pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimu, tačiau neįrodinėja aplinkybių, jog neegzistuoja skundžiama nutartimi nustatyti pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Atsakovė pareikštu skundu nepaneigė aplinkybių, jog ieškinys yra pateiktas su aiškiai suformuotu reikalavimu nurodant faktinį ir teisinį tokių reikalavimų pagrindą bei pateikiant įrodymus. Taip pat nepaneigė, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvardijo priežastis, keliančias grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, nustatyta atsakovės sudėtinga finansinė būklė pareikštu atskiruoju skundu nėra paneigta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2017 m. spalio 4 d. ieškovė „Ramundas GM“, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „STAK“ dėl rangos sutarties nutraukimo, žalos ir netesybų priteisimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti atsakovei priklausantį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas 191 328,57 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė atsakovės turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms areštą. 2017 m. spalio 18 d. gautas atsakovės apeliacinis skundas dėl 2017 m. spalio 6 d. nutarties. 2017 m. spalio 4 d. į Kauno apygardos teimą kreipėsi VSDFV Marijampolės skyrius su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „STAK“. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi UAB „STAK“ iškelta bankroto byla, UAB ,,STAK“ priklausančiam nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui pritaikytas areštas, galiojantis iki nutarties įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės „Ramundas GM“, UAB ieškinį atsakovei UAB „STAK“ dėl Rangos sutarties nutraukimo, žalos ir netesybų priteisimo pridėta prie UAB „STAK“ bankroto bylos Nr. eB2-1203-230/2018.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją taisyklę laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1dalis). Bankroto procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, galiojimas ir panaikinimas turi ypatumų, atsižvelgiant į bankroto bylų procesinių teisinių santykių bei šių bylų nagrinėjimo specifiką.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Tai reiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų bankroto bylos iškėlimo stadijoje, galiojimą laike tiesiogiai apibrėžia įstatymas. Laikinosios apsaugos priemonės įmonei, kuriai iškeliama bankroto byla, gali būti pritaikytos ne tik nagrinėjamoje bankroto byloje, bet ir kitose civilinėse, baudžiamosiose ar administracinėse bylose. Todėl, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti tokiai įmonei bankroto bylą, turi būti išspręstas ir laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų įmonės turtui kituose procesuose, klausimas, nes pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ. Klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 18 straipsnio 3 dalis). Šis teismas turi teisę spręsti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos ne bankroto byloje, bet kitose civilinėse, administracinėse bei baudžiamosiose bylose, panaikinimo, jeigu jam iš kitų bylų yra perduoti arešto ir (arba) vykdomieji dokumentai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 15 straipsnis, 18 straipsnio 1-2 dalys) (Lietuvos apeliacinio 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-381/2016).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi apeliantei buvo iškelta bankroto byla, taip pat UAB „STAK“ nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiajam turtui buvo pritaikytas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 23 d., apeliacinės instancijos teismo tikrintais duomenimis Turto arešto aktų registras pagal šią nutartį registruoto arešto neišregistravo. Nagrinėjamu atveju UAB „STAK“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas taip pat nėra panaikinęs visų turto areštų, taikytų teismų ir kitų institucijų UAB „STAK“ atžvilgiu, įskaitant ir skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovės „Ramundas GM“, UAB, kaip BUAB „STAK“ kreditorės teises užtikrina ĮBĮ nuostatos. Kreditorinių finansiniai reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 34-35 straipsniuose nustatyta tvarka. Disponavimas bankrutuojančios įmonės turtu yra imperatyviai reglamentuotas ir bankroto administratorius, kontroliuojamas kreditorių susirinkimo ir teismo, gali juo disponuoti tik pagal minėtų ĮBĮ ir kitų teisės normų reikalavimus. Kadangi pagal ĮBĮ nuostatas visas bankrutuojančios įmonės turtas perėjo bankroto administratoriaus dispozicijon, tačiau teismas, nagrinėjantis BUAB „STAK“ bankroto bylą dėl visų taikytų įmonės turtui laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų apribojimų panaikinimo nėra priėmęs nutarties, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorius BUAB „STAK“ bankroto byloje neteikė prašymo dėl turto areštų ir kitų BUAB „STAK“ turtui taikytų apribojimų panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Šiuo atveju atskirai dėl atskirojo skundo argumentų bei atsiliepime į jį išdėstytų atsikirtimų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nustatytų aplinkybių kontekste neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl apeliantei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo apeliantei iškėlus bankroto bylą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti.
Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui.