Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-25 · Byla Nr. ATP-851-508/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
ATP-851-508/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Nukentėjusysis
D. M.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-851-508/2014Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00594-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko ir nukentėjusiosios D. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2013 m. gegužės 21 d. nutarimu Ž. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda, o pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį – 500 Lt dydžio bauda. Nuobaudas subendrinus ATPK 33 straipsnio pagrindu, galutinė nuobauda paskirta 500 Lt bauda už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 26 d., apie 18 val. 40 min., Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas automobilį, Chrysler voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, įvažiuodamas į kelių sankirtą, atsidūrė priešpriešinio eismo pusėje, susidūrė su automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, o automobilio Chrysler voyager keleiviui M. B. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, Ž. B. jį apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. birželio 11 d. nutarimu panaikino Institucijos 2013 m. gegužės 21 d. nutarimą Ž. B. atžvilgiu ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Kauno apygardos teismui pateikti du apeliaciniai skundai dėl minėto Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo – su juo nesutinka nei Institucija, nei nukentėjusioji D. M..

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimą ir palikti galioti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 21 d. nutarimą. Nurodo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikus eismo įvykio ekspertizę nustatyta, jog Ž. B., vairuodamas automobilį Chrysler voyager, nepasirinko tokios judėjimo trajektorijos, kad, įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuojant iš jos, jo vairuojamas automobilis neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, ir tokiu būdu sukėlė grėsmę eismo saugumui; tokie jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini.

Nukentėjusioji D. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimą. Teigia, kad teismo nutarimas dalyje dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių, pagrįstas netinkamai įvertintais įrodymais, o toks įrodymų vertinimas neatitinka įstatymo nuostatų. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas vadovavosi prieštaringais teiginiais, Ž. B., jo sutuoktinės R. B. parodymais, kurie vertintini, kaip gynybos pozicija, teikė šių liudytojų parodymams prioritetą ir nepagrįstai atmetė kitus įrodymus, kurių visetas būtų lėmęs tinkamą eismo įvykio vertinimą. Nurodo, kad jos parodymai neprieštarauja, kitiems byloje surinktiems įrodymams, t. y. ekspertizės aktui, eismo įvykio vietos apžiūros protokolui, eismo įvykio sudarytam planui, transporto priemonių apžiūros protokolams ir juos tik papildo, todėl juos vertinti kritiškai, kaip kad šiuo atveju pasisakė Alytaus rajono apylinkės teismas, nėra teisinga. Pažymi, kad teismas nutarime pasisakė, jog ekspertizės aktu vadovaujasi pilna apimtimi, tačiau priėmė nutarimą, kuris iš esmės prieštarauja ekspertizės akto išvadoms. Kita vertus, nukentėjusioji taip pat abejoja dėl specialisto konstatuotos eismo įvykio eigos teisingumo bei tiriamosios dalies išvados, kad nukentėjusioji laiku nemažino vairuojamos transporto priemonės greičio, nesustojo prieš važiuojamųjų kelio dalių sankirtą ir važiuodama tiesiai per šią sankryžą susidūrė su jai iš dešinės artėjančiu automobiliu. Teigia, kad yra akivaizdu, jog automobilis Chrysler voyager, susidūrimo su automobiliu Audi A4 metu, visais keturiais ratais buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, taip užkirsdamas bet kokią galimybę automobiliui Audi A4 pravažiuoti eismo juosta jo judėjimo kryptimi, ką parodė ir transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio. Be to, byloje neginčijamai patvirtinta, kad automobilis Audi A4, susidūrimo metu nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Pažymi, kad jos automobilis į sankryžą įvažiavo priverstinio slydimo būdu (nes keisti judėjimo kryptį posūkiui į dešinę atlikti jai nebuvo galimybės, kadangi į automobilio Audi A4 judėjimo eismo juostą, buvo išvažiavęs automobilis Chrysler voyager), todėl ekspertas nepagrįstai konstatavo kaip neginčijamą faktą, jog automobilis Audi A4 važiavo tiesiai. Priešingai, apeliantės teigimu, ji net neketino važiuoti tiesiai, žinodama, kad ten yra akligatvis; ji važiavo namo, jai įprastu maršrutu, todėl šio kelio ypatumai, posūkiai buvo gerai žinomi. D. M. mano, jog apylinkės teismas neigia Ž. B. veiksmus, kurie prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir kurie Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 28 d. ekspertizės akto išvadoje įvardinti kaip techniniu požiūriu nepriimtini ir turėję priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

D. M. apeliaciniame skunde taip pat pateikia skaičiavimus, pagal kuriuos važiuojamosios dalies plotis, kuris liko jai pravažiuoti, automobiliui Chrysler voyager užėmus didžiąją dalį kelio priešpriešinės eismo juostos važiuojamosios dalies, buvo apie 0,85 m. Taigi, jos vairuojamas automobilis Audi A4, būdamas 1,73 m pločio, neturėjo jokios techninės galimybės pravažiuoti pro tokį tarpą.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. B. atstovo advokato Vitalijaus Vasilionoko pasirašytuose atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašoma Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos bei D. M. skundų netenkinti. Atsiliepimuose akcentuojama, kad pagal ekspertizės išvadas, būtinoji eismo įvykio neigiamų padarinių kilimo sąlyga buvo D. M. veiksmai, o Ž. B. veiksmai objektyviai techniniu požiūriu tiesiogiai eismo įvykio kilimo nesąlygojo.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos ir nukentėjusiosios D. M. apeliaciniai skundai netenkintini.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nepritaria apeliacinių skundų argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Ž. B. kaltę dėl padarytų pažeidimų, todėl visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, yra motyvuota, teisinga ir pagrįsta. Alytaus rajono apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize.

Kaip matyti iš byloje esančio ekspertizės akto (T. 2, b. l. 94-103), automobiliai Audi A4 ir Chrysler voyager susidūrė pagrindiniame kelyje, nelygiareikšmių kelių sankryžoje (kurioje pagrindinio kelio kryptis keičiasi) automobiliui Audi A4 per šią sankryžą važiuojant tiesiai ir priekine dalimi esant prie važiuojamųjų kelio dalių sankirtos menamo krašto, o automobiliui Chrysler voyager šioje sankryžoje sukant į kairę. Tokia ekspertų išvada grindžiama automobilių sugadinimais, ją patvirtina ir ekspertų atlikti skaičiavimai, kurie leidžia daryti išvadą, kad jeigu transporto priemonės nebūtų susidūrę, tai intensyviai stabdomas automobilis Audi A4 būtų sustojęs tik apie 9,4 m atstumu už tos vietos, kurioje ši transporto priemonė buvo susidūrimo metu. Vadinasi, Audi A4 automobilis saugiai, neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, nebūtų galėjęs padaryti posūkio į dešinę. Iš fotonuotraukose užfiksuotų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių padėties po įvykio bei automobilio Audi A4 stabdymo kelio taip pat akivaizdus Audi A4 automobilio ketinimas važiuoti tiesiai (arba per vėlai pastebėtas posūkis) (T. 1, b. l. 48-49). Tai patvirtina ir Audi A4 vairuotojos D. M. pirminiai paaiškinimai (T. 1, b. l. 32-33), kad, artėdama prie posūkio į dešinę pusę, ji per vėlai pastebėjo posūkį į dešinę ir tada pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį, kad jos automobilis, stabdomas, slydo ir tada ji atsitrenkė į kitą atvažiuojantį priešais automobilį. Tik vėliau, teismo posėdžiuose D. M. ėmė tvirtinti šiuo keliu važiavusi ne pirmą kartą ir posūkį tikrai žinojusi, važiuodama pamatė automobilį ir pradėjo stabdyti, automobilis buvo jos kelio juostoje, todėl įvyko susidūrimas (T. 1, b. l. 91-92, T. 2, b. l. 26-32). Tokiais jos teiginiais nėra objektyvaus pagrindo tikėti, nes tai, kad ji per vėlai pastebėjo posūkį į dešinę, patvirtino kiti aukščiau nurodyti įrodymai. Aukštesniojo teismo nuomone, jeigu nukentėjusioji, artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos ir ketindama sukti į dešinę, būtų laiku sumažinusi jos vairuojamo automobilio Audi A4 važiavimo greitį, stabdymo žymių nebūtų. Be to, pirminiai nukentėjusios D. M. parodymai neprieštarauja ir liudytojos R. B. parodymams (T. 1, b. l. 53-56), o būtent, kad jai važiuojant automobiliu Chrysler voyager, pravažiavus žiedą ir važiuojant pagrindiniu keliu bei sukant į kairę pusę, pamatė kaip iš kairės pusės pagrindiniu keliu, apie 10 metrų atstumu, atvažiuoja automobilis Audi A4 ir suprato, kad automobilis neplanuoja sukti, kad automobilis važiuos tiesiai, nes nematė, jog automobilio vairuotojas bandytų sukti vairą.

Aukštesniojo teismo nuomone, ekspertas, išanalizavęs eismo įvykį techniniu požiūriu, padarė logišką išvadą, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo D. M. veiksmai, o priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo Ž. B. veiksmai. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šią išvadą, o taip pat į ekspertizės akto 8 išvada, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Audi A4 vairuotoja D. M., važiuodama pagrindiniu keliu ir artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, kurioje pagrindinio kelio kryptis keitėsi į dešinę, laiku mažindama vairuojamos transporto priemonės greitį ir sustodama prieš važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, būtų išvengusi buvusio pobūdžio susidūrimo su automobiliu Chrysler voyager, be to remiantis išvadoje pateiktais skaičiavimais, pagal kuriuos padaryta išvada, kad jeigu transporto priemonės nebūtų susidūrę, tai intensyviai stabdomas automobilis Audi A4 būtų sustojęs tik apie 9,4 m atstumu už tos vietos, kurioje ši transporto priemonė buvo susidūrimo metu, ir įvertinęs pirminius D. M. parodymus, kad, artėdama prie posūkio į dešinę pusę, ji per vėlai pastebėjo posūkį į dešinę ir tada pradėjo stabdyti automobilį, kuris stabdomas slydo, konstatavo, jog Ž. B. veiksmai objektyviai techniniu požiūriu tiesiogiai nesąlygojo šio eismo įvykio kilimo, o tik turėjo priežastinį ryšį jam kilti, dėl ko padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. B. veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėties.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs Institucijos ir D. M. apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus ir juose keliamus klausimus bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir bylą Ž. B. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko bei nukentėjusiosios D. M. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius