- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-1655/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- Vilniaus Universiteto onkologijos instituto, viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei
- Ieškovas
- B. V.
- Trečiasis asmuo
- AAS ,,Gjensidige Baltic“, UAB ,,BTA Insurance Company“ SE, V. U.
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus Universiteto onkologijos instituto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-572-881/2012 pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutui dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS ,,Gjensidige Baltic“, UAB ,,BTA Insurance Company“ SE, V. U..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų po 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2007 m. ir 2008 m. jai buvo operuoti kaklo slanksteliai, kurie fiksuoti metalinėmis konstrukcijomis. Taip pat jai buvo diagnozuota juosmeninės stuburo dalies disko išvarža, todėl nuolat jaučia stiprų juosmens, sprando, rankų, kojų skausmą, negali savarankiškai judėti. 2009 m. rugsėjo 23 d. buvo nukreipta pas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoją V. U., kuris apžiūrėjęs pacientę, nustatė rekomenduojamus tyrimus ir įpareigojo pacientę grįžti po konsultacijos su gydytojais onkologais. 2009 m. spalio 7 d. atvyko pas gydytoją pakartotinai, tačiau šis atsisakė atlikti tyrimus ir skirti tolimesnį gydymą, o kartu nukreipė pacientę gydytis į psichosomatinį skyrių. Dėl to, kad gydytojas neatliko savo pareigų, ieškovė tvirtina, jog iki šiol priversta kęsti nuolatinį nepakeliamą skausmą, jai nebuvo suteiktas būtinas gydymas, dėl gydytojo elgesio patyrė pažeminimą, buvo sukrėsta, labai pergyveno, todėl toks gydytojo elgesys vertintinas kaip neteisėtas. 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institute gydytojas J. S. ieškovei atliko krūties operaciją, pašalino piktybinį naviką, po operacijos taikė spindulinį gydymą. Ieškovė teigia, kad operacija buvo atlikta netinkamai. Po minėtų procedūrų ieškovei buvo sudeginta krūtis, atsivėrė žaizdos, kurios iki šiol negyja. Jau spindulinės terapijos metu krūtis paraudo, pradėjo tinti, labai skaudėjo, skausmas jaučiamas iki šiol. Dėl netinkamo gydymo ieškovė buvo suluošinta, prarado galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, iki šiol kenčia tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Už šiuos išgyvenimus ieškovė prašo 100 000 Lt neturtinės žalos. Pateikus skundus dėl netinkamo gydymo, ieškovei buvo pasiūlyta hospitalizuotis, kad būtų pašalintos visos padarytos klaidos. 2010 m. gegužės 3 d. buvo paguldyta į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą, kur jau pirmomis gydymo valandomis atliekant v. subclavia ieškovei buvo pradurtas plautis, dėl ko, kairės pliauros ertmėje ir plaučio viršūnėje pradėjo kauptis oras. Dėl to ieškovė išgyveno didelį skausmą, ilgą laiką buvo praradusi sąmonę. Visas tolimesnis ieškovės gydymas ligoninėje buvo susijęs tik su pradurto plaučio sukeltų pasekmių šalinimu. Ligoninėje buvo gydoma iki 2010 m. gegužės 11 d. Dėl plaučio pradūrimo jai padarytą neturtinę žalą vertina taip pat 100 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ieškovės naudai 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 170 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje, kurioje reiškiami reikalavimai VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Pažymėjo, kad ieškovė žalą kildina iš dviejų gydymo etapų: 2009 m. vasario 19 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institute gydytojo J. S. ieškovei atliktos krūties operacijos, kurios metu buvo pašalintas piktybinis navikas, o po operacijos taikytas spindulinis gydymas, bei 2010 m. gegužės 3 d. atliktos v. subclavia procedūros, kurios metu ieškovei buvo pradurtas plautis, dėl ko kairės pliauros ertmėje ir plaučio viršūnėje pradėjo kauptis oras. Teismas rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EDG 59/11(02), kuriame konstatuota, jog ieškovei Vilniaus universiteto Onkologijos institute onkologinė liga buvo diagnozuota bei dešinės krūties auglio pašalinimo operacija atlikta tinkamai. Taip pat pažymėjo, kad, paskyrus papildomą deontologinę ekspertizę, ieškovė į ekspertinę įstaigą apžiūrai ir patohistologiniams tyrimams neatvyko, o atlikus ekspertizę nebuvo nustatyta jokių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ieškovės atžvilgiu. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojų netinkamų, nerūpestingų ar neatidžių veiksmų, atliekant krūties operaciją ir spindulinį gydymą. Spręsdamas dėl v. subclavia procedūros, teismas rėmėsi atliktos ekspertizės išvada, kurioje konstatuotas tikėtinumas, kad kairys plautis galėjo būti pažeistas atliekant kairės poraktikaulinės venos punkciją, kas nėra įprasta medicininė praktika. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovo darbuotojai laikėsi pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai. Konstatavo, kad dėl padaryto sužalojimo pacientė patyrė fizinį skausmą, prarado sąmonę, vėliau apskritai prarado pasitikėjimą ją gydančiais medikais, kas sukėlė dvasinius išgyvenimus, kurie vertinami kaip atsakovo kaltais neatsargiais veiksmais padaryta žala. Sprendė, jog tarp atsakovo atliktų neatsargių veiksmų, nekokybiškai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugą, ir ieškovei kilusios žalos, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, dėl ko ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą laikė pagrįstu. Pažymėjo, kad tiek atsakovo darbuotojų netyčiniai veiksmai, tiek padaryto pažeidimo mastas ir pobūdis (komplikacijos pašalintos per vieną parą), kurį ekspertai įvertino kaip nepadariusį tiesioginės įtakos ieškovės sveikatos būklės pablogėjimui, yra pagrindas mažinti prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iki 7000 Lt. Tokį žalos atlyginimo dydį teismas nustatė, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė serga depresija, dėl įvairių ligų viseto nuolat jaučia diskomfortą ir fizinį skausmą, kiekvienas papildomas, su jos įvairių ligų gydimu susijęs incidentas, blogina ieškovės gyvenimo ir dvasinio komforto kokybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl 7000 Lt ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neatsižvelgė į tai, kad: ieškovei pasirašytinai buvo išaiškintos tyrimo bei taikytų metodikų ypatybės ir ji sutiko su pateiktu tyrimo bei gydymo planu; nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. gegužės 11 d. planine tvarka ieškovė buvo gydyta radioterapijos skyriuje, proceso progresavimo požymių nebuvo stebėta; 2010 m. gegužės 3 d. atlikus v. subclavia sin, ieškovei atsirado skausmai krūtinėje, po mentimi iš kairės, nustatytas oras kairėje pleuros ertmėje, kuris po atlikto pleuros drenažo sumažėjo ir 2010 m. gegužės 4 d. visai išnyko. Ieškovei toliau buvo taikytas simptominis gydymas antibiotikais, analgetikais, antidepresantais, infuzoterapija, kasdiene krūties opos sanacija su baneocinu, konsultuota gydytojų, nuo kitokio medikamentinio gydymo ieškovė atsisakė. Išvykdama iš apelianto įstaigos ieškovė pateikė raštišką padėką atsakovo įstaigai, jokių nusiskundimų nereiškė.Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės išvada, jog kairysis plautis galėjo būti pažeistas atliekant kairės poraktikaulinės venos punkciją ir dėl to susikaupė oras kairėje krūtinplėvės dalyje, buvo padaryta tikėtinumo principu. Teismas neatsižvelgė į pačios ieškovės elgesį bylos nagrinėjimo metu – ieškovė pakarotinai neatvyko į ekspertinę įstaigą apžiūrai ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl to. Ieškovė piktnaudžiavo jai skirta nemokama teisine pagalba ir teise.Teismas netinkamai nusprendė dėl priežastinio ryšio dėl gydytojų veikos ir žalos atsiradimo.Apelianto darbuotojų veiksmus ir pasirinktą gydymo taktiką vertino LR sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) paskirti specialistai, ir teismo paskirti ekspertai, kurie atsakydami į klausimus ir įvertinę medicininę dokumentaciją, konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos apelianto įstaigoje ieškovei buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai ir kad žalos asmens sveikatai padaryta nebuvo. Ekspertizės metu nebuvo paneigta Komisijos paskirtų specialistų išvada, kad komplikacijos gydymo metu atsirado dėl individualių pacientės organizmo savybių.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti Lietuvos Respublikos naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas ekspertizės akto išvadų neginčijo ir neneigė plaučių pradūrimo fakto. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, atsižvelgdamas ne tik į ekspertizės išvadas, bet ir į kitus byloje esančius įrodymus. Atliekant v. subclavia ieškovei buvo pradurtas plautis, dėl ko kairės pliauros ertmėje ir plaučio viršūnėje pradėjo kauptis oras. To pasėkoje ieškovė išgyveno didelį skausmą, ilgą laiką buvo praradusi sąmonę. Vėlesnis gydymas buvo susijęs su plaučio pradūrimo pasekmių šalinimu.
2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė vilkino bylą ir piktnaudžiavo savo teisėmis. Kai kuriuos veiksmus ieškovė dėl savo sveikatos būklės buvo priversta praleisti.
3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra nustatyta visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas teisingai nusprendė, kad tarp atsakovo atliktų neatsargių veiksmų, nekokybiškai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir ieškovei kilusios žalos, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
Šalies argumentai
4. Ieškovė mano, kad tyrimas, kurio pasėkoje buvo priimtas 2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos sprendimas, buvo atliktas neišsamiai ir netinkamai, į pateiktus klausimus buvo atsakyta lakoniškai, apsiribojant trumpu konstatavimu, kad paslaugos buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, žalos pacientės sveikatai nepadaryta.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skunde išdėstytais argumentais ir prašo apeliacinį skundą patenkinti. Teismas vadovavosi eksperto padaryta prielaida. Pažymi, kad plaučio pažeidimas yra viena dažniausiai pasitaikančių mechaninių komplikacijų, kuri išsivysto pradūrus pleuros ertmę, todėl teismas nepagrįstai darė išvadą, kad apelianto darbuotojai buvo pakankamai atidūs ar rūpestingi. Apeliantui negali kilti civilinė atsakomybė, kadangi nagrinėjamojoje byloje nėra visų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė nenurodė jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų, patvirtintų diagnostikų bei gydymo metodikos pažeidimų. Komisija nenustatė jokių apelianto darbuotojų neteisėtų kaltų veiksmų, kuriais galėjo būti padaryta žala ieškovei. Ieškovė nenurodė, kokį sveikatos sužalojimą ji patyrė, kuo pasireiškė fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir dalyje dėl atliktos krūties operacijos ir taikyto spindulinio gydymo atmetė, o ieškovė apeliacinio skundo nepateikė, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apelianto Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atsakomybės atliekant v. subclavia procedūrą.
Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai padarytą žalą dėl netinkamo gydymo
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. 3 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei pasirašytinai buvo išaiškintos tyrimo bei taikytų metodikų ypatybės ir ji sutiko su pateiktu tyrimo bei gydymo planu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl parinktos metodikos ir taikyto gydymo tinkamumo byloje nekilo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje minėtos kategorijos bylose ne kartą yra pabrėžta, kad gydytojo kaip profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu ir rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokio pobūdžio bylose privalo aiškintis ne tik tai, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir tai, ar jis tinkamai parinktus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Tai, kad ieškovė pasirašė sutikimą gydytis nurodytais metodais ir buvo supažindinta su galimomis pasekmėmis, nepaneigia gydytojų pareigos siekti gydymo metodus pritaikyti ir procedūras atlikti taip, kad nekiltų jokių neigiamų pasekmių.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tinkamai ir kokybiškai teikė sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei. Apeliantas savo argumentus grindžia LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimu, kuriame nurodyta, kad Vilniaus universiteto Onkologijos institute B. V. teikiant paslaugas nebuvo padaryta žala jos sveikatai, o gydymo metu atsiradusios komplikacijos įvertintos kaip laikinas sveikatos sutrikdymas dėl individualių pacientės organizmo savybių (t. 1, b. l. 15-17). Tačiau byloje paskirtos teismo ekspertizės išvadose nurodoma, kad tikėtina, jog kairysis plautis galėjo būti pažeistas atliekant kairės poraktikaulinės venos punkciją, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nekonstatuota jokių ligų ir procedūrų, dėl kurių galėjo įvykti kairės pleuros pažeidimas bei oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės arterijoje (t. 4, b. l. 59-62). Vadovaudamasis pastarąja išvada, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp atsakovo atliktų neatsargių veiksmų, nekokybiškai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugą, ir ieškovei kilusios žalos, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.
Pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3- 478/2008). Tai, kad teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jo rezultato, o proceso aspektu, pripažįsta ir pats apeliantas apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad gydytojų veiksmai atliekant v. subclavia procedūrą ir pažeidus pleurą, negali būti vertintini kaip atlikti dedant maksimalias pastangas, itin atidžiai ir rūpestingai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buvo pakenkta ieškovės sveikatai. Taigi, nepaisant to, kad atsiradusi ertmė greitai sugijo ir didesnių pasekmių pacientės sveikatai neturėjo, tam tikru momentu ieškovės sveikatai buvo padaryta žala. Konstatuotina, kad ertmė buvo sukėlusi ieškovei nepatogumų, kurių, gydytojams elgiantis itin apdairiai ir rūpestingai, neturėjo būti. Todėl rezultatas – gana greitai pagerėjusi sveikatos būklė – negali suteikti pagrindo išvadai, jog neatsargių gydytojų, kuriems taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, veiksmų nebuvo. Aplinkybė, kad ieškovė, išvykdama iš ligoninės, pateikė padėką, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma įrodymu, paneigiančiu iškart po atliktos v. subclavia procedūros ieškovei kilusias neigiamas pasekmes.
Ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad medicininėje praktikoje plaučio pažeidimas, atliekant poraktikaulinės venos punkciją, pasitaiko retai, bet galimas. Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog plaučio pradūrimas yra dažna komplikacija. Tačiau net ir tokiu atveju šis argumentas negali būti vertintinas kaip paneigiantis gydytojo pareigą dėti maksimalias pastangas, jog procedūra būtų atlikta be komplikacijų, ir negali būti laikomas pateisinančiu šios komplikacijos kilimą bei paneigiančiu gydytojo civilinės atsakomybės buvimą. Kaip minėta, gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir neapdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovė pakarotinai neatvyko į ekspertinę įstaigą apžiūrai, negali būti laikoma paneigiančia aukščiau byloje nustatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į diagnozuotų ligų gausumą bei silpną ieškovės sveikatą, teisėjų kolegija nemato pagrindo pripažinti, kad ieškovė, neatvykdama apžiūrai, piktnaudžiavo savo teisėmis.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad v. subclavia procedūros metu jokių rimtesnių pasekmių ieškovės sveikatai neatsirado, ieškovės prašomą priteisti neturtinę žalą sumažindamas iki 7000 Lt. Tokia suma atitinka sąžiningumo ir teisingumo principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Klaipėdos skyriaus, v. J. M., bylos Nr. 3K-3-490/2010). Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Dėl įrodymų vertinimo byloje sprendžiant dėl gydytojų veiksmų neteisėtumo
Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas gali pripažinti faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, t. y. įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, susiformuoja jo įsitikinimas to fakto buvimu; įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje, R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011 ). Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Visos nurodytos įrodinėjimo priemonės nagrinėjamojoje byloje buvo pateiktos ir pirmosios instancijos teismas tinkamai jas įvertino, pagrįsdamas savo išvadas.
Apeliantas teigia, kad 2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos sprendimas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi prezumpcijos galią. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, gali būti paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju Komisijos išvados pakankamai lakoniškai aptarė žalos ieškovei, padarytos dėl komplikacijų po v. subclavia procedūros, atsiradimą bei priežastis. Pažymėtina, kad teismo medicinos ekspertizės išvados yra reikšmingi įrodymai, kadangi gauti atlikus reikiamus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atlikti konkrečios specifinės srities specialistų, kurie gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Nagrinėjamu atveju būtent iš ekspertizės akto gauta informacija yra labiausiai susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojai konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių kiltų pagrindo abejoti ekspertizės akto teisingumu. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija Komisijos sprendimu nesiremia kaip įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią.
Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimų, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Ieškovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo neargumentavo.
Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Kadangi apelianto apeliacinis skundas yra netenkintinas, o ieškovė prašė valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, todėl ieškovės prašymas tenkintinas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad valstybės naudai priteistina 560 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 5, b.l. 17).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus universiteto onkologijos instituto (į. k. 111959420, adresas: Santariškių g. 1, Vilnius) valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) 560 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.