- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- 1S-522-317/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundas ir atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. rugpjūčio 14 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 14 d.
3. Komisija 2019 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas pateikė skundą apylinkės teismui.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. birželio 7 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikymą V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis V. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes, visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, jog nuteistasis turėtų būti paleistas anksčiau laiko. Liko neįvertintos ir nuteistojo pastangos resocializuotis. Tokiu būdu teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias BVK normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai yra nutarties šablonas, abstraktus, biurokratinis, kai vietoj reikalų sprendimo yra surašoma nutartis, kurioje prisigalvojama bereikalingų reikalavimų, kuriuos įvykdžius, teismas savo pozicijos, vis tiek, nekeičia. Tokia nutartis neturi jokios reikšmės, nes joje atkartojami iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti ir ankstesnėse nutartyse.
5.2. Nuteistasis pažymi, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – tik 17 balų. Balų suma paskutiniu metu sumažėjo, nes jis kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina su juo dirbančius pareigūnus, stebima aukšta jo motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką už pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą 17 kartų paskatintas. Teismas kritiškai įvertino tai, kad nuteistasis tris kartus pažeidė vidaus tvarką. Tokia teismo išvada yra niekinė, nes nuteistasis 6 kartais daugiau skatintas nei baustas. O bausmės laikotarpis, kurį jau atliko, yra pakankamai didelis.
5.3. Skunde V. B. pažymi ir tai, kad jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, vairuotojo specialybę. Atvykęs į pataisos namus, jis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. dirbo Valstybės įmonėje prie Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, o nuo 2013 m. spalio 1 d. dirba Valstybės įmonėje "Mūsų amatai" darbininko pareigose. Be to, jis bausmės atlikimo metu įgijo baldžiaus specialybę, dalyvavo privalomose pataisos įstaigoje vykdomose adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose. Jis suvokia kitų teises, turi stiprų norą būti visuomenės nariu. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja su kitais įvairiais lygiais, turi draugų tiek laisvėje, tiek pataisos namuose, save kaip asmenybę vertina objektyviai. Jis vertina savo artimųjų palaikymą, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms. Ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo bei neatsakingo elgesio. Tai, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio neigiama aplinka, nuteistąjį dažnai aplanko, palaiko socialinius ryšius, skundžiama nutartimi taip pat nebuvo tinkamai įvertinta. Skunde akcentuojama ir tai, kad iki nusikalstamos veikos įvykdymo nuteistasis gyveno pas mamą, ten pat gyvens ir paleistas iš pataisos namų. Iki nuteisimo jo pagrindinis pajamų šaltinis buvo atlyginimas. Atlikdamas bausmę jis padengė visus civilinius ieškinius. Pataisos įstaigoje narkotikų vartojimo faktų fiksuota nebuvo, taip pat jis nebaustas už alkoholio ir jo surogatų vartojimą pataisos namuose. Taip pat nėra jokių duomenų apie smurtinį jo elgesį. Nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis neturi jokių priklausomybių, kurios sąlygotų nusikaltimų darymą. Be to, nuteistasis geba suvokti ir analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, numato kaip turėtų elgtis šiuo metu bei ateityje, kad pakartotinai nebenusikalstų. Jis stengiasi labiau planuoti, apgalvoti savo veiksmų pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams. Bausmės atlikimo metu jis kryptingai siekė savo tikslo - resocializuotis bei išeiti į laisvę anksčiau laiko. Asmuo socialines situacijas vertina teisingai, linkęs priimti naujas idėjas bei geba praplėsti savo požiūrį. Anot nuteistojo, teismas šių aplinkybių visiškai neįvertino.
5.4. Skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, jis nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Jis neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų. Turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, yra pozityviai nusiteikęs. Šias aplinkybes patvirtina vien tai, kad jis dirba, darbas jam nėra svetimas, jis dirbo ir iki bausmės atlikimo pradžios. Nuteistasis nesikeikia, negyvena lokaliniame sektoriuje, kuris pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintas, kaip sektorius, kuriame yra laikomasi tokių tradicijų, nerodo lyderystės apraiškų. Jis tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu. Savo elgesiu jis nedaro neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Anot nuteistojo, teismas tinkamai neįvertino jo riziką nusikalsti mažinančių veiksnių - gebėjimo priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje, artimų santykių su šeimos nariais bei visapusiško jų palaikymo, turimo išsilavinimo, noro turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamo požiūrio į nusikaltimus bei smurtą, to, jog nuteistasis, būdamas įkalinimo įstaigoje, nevartojo narkotinių medžiagų bei alkoholio, jis turi teigiamas nuostatas jį prižiūrinčių pareigūnų bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu, jo emocinė būsena stabili. Nuteistojo teigimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, jo elgesys pataisos įstaigoje yra itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Anot V. B., teigiamas jo elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje.
5.5. Be to, anot nuteistojo, skundžiama nutartimi atsisakius tvirtinti Komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Teismas buvo šališkas ir nenuoseklus - rezoliucinėje dalyje jis pažymėjo, kad tenkina nuteistojo prašymą ir tvirtina Komisijos nutarimą paleisti, nors vertinant nutartį iš esmės, matyti, kad apie paleidimą kalba neigiamai. Tai patvirtina, kad teismas buvo nešališkas, neobjektyvus ir nenuoseklus.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Šiuo atveju būtina įvertinti ir V. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteisto asmens pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą.
9. Įvertinus V. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, per paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį jis įgijo baldžiaus asmenybę, buvo 17 kartų skatintas, padengė turimus įsiskolinimus pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis pataisos įstaigoje nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu, vengė žinomų tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, teigiamai vertino jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą. Taip pat nustatyti ir trys V. B. riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai - tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija ir sutikimas, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas neabejotinai turi būti vertinama nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
10. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog V. B. bausmę atlieka už smurtinio, negrįžtamas pasekmes sukėlusio, labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą - jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, mušdamas kumščiais ir kojomis, nužudė savo brolį. Nors įvykdyto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, spręsti, ar nuteistasis, vykdydamas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, bausmės atlikimo metu pašalino veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti praeityje. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog nors V. B. ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau iki šiol jį ištinka nekontroliuojami pykčio protrūkiai. Be to, jis nesugeba išskirti sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui bei apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Nekontroliuojami pykčio protrūkiai neabejotinai gali pasireikšti agresyviu elgesiu, nukreiptu į kitus asmenis, jų sveikatą ar turtą. Taigi ši socialinio tyrimo išvadoje nurodoma aplinkybė, įvertinus ją duomenų apie nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką bei to, jog jis iki šiol nesugeba išskirti veiksnių, paskatinusių jį nusikalsti, kontekste, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog V. B., net ir šioje bausmės vykdymo stadijoje, išlieka itin pavojingas visuomenei, todėl privalo tęsti pataisos procesą įkalinimo įstaigoje.
11. Be to, pažymėtina, jog sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą konkrečiam nuteistajam, vertintinas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ir neigiami pokyčiai, tuo tarpu nuteistojo V. B. elgesys viso bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu nebuvo išimtinai teigiamas - jis tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, o paskutinis pažeidimas padarytas 2018 m. kovo 28 d. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog bausmę nuteistasis atlieka nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d., kas rodo, jog nuteistasis nesugebėjo laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių net ir gerai jas žinodamas. Tai, kad nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, net tris kartus pažeidė pataisos namų tvarką, be to, praėjus pakankamai ilgam laikui nuo bausmės atlikimo pradžios, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, o tai kelia pagrįstas teismo abejones dėl galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Be to, pažymėtina, jog paskutinį vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimą V. B. padarė po to, kai buvo net dvylika kartų paskatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus. Taigi, įvertinusi tai, kad nuteistojo teigiamą elgesį keitė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimo pažeidimas, o nuo paskutinio pažeidimo padarymo praėjo vos kiek daugiau nei metai laiko, teisėjų kolegija mano, jog nuteistasis, kuris siekia į laisvę išeiti likus pakankamai didelei neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai (daugiau kaip 4 metams), dar turi įrodyti, kad jo elgesys po paskutinio pažeidimo sugebės išlikti tik pozityvus.
12. Tai, kad nuteistasis, net ir praleidęs pataisos įstaigoje daugiau nei dešimt metų, vis dar gali daryti pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, neabejotinai patvirtina šios rizikos vertinimo rezultatai. Kaip matyti, V. B. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų ji įvertinta 17 balų, tačiau didžiąją šių balų dalį (11) sudaro dinaminiai, t. y. kintantys, balai. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2018 m. lapkričio 19 d. atlikto V. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistajam nustatytų dinaminių veiksnių balas pakito labai nežymiai – vos 2 balais. Toks pokytis, įvertinus tai, jog šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro 11 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad pastaruoju metu jokia reali V. B. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pastebima.
13. Tokių išvadų kontekste V. B. skunde akcentuojamos aplinkybės, kurios teigiamai apibūdina nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą priėmimui. Be to, pažymėtina, jog dalis V. B. skundo teiginių netgi neatitinka šio nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodomų aplinkybių arba nėra patvirtinti objektyviais duomenimis. Pavyzdžiui, skunde nuteistasis teigia, jog jis sugeba suvokti ir analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis, jo ryšys su artimaisiais yra stiprus, pastarieji jį dažnai aplanko, nors socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, kad nuteistasis neišskiria sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikaltimui, o socialinius ryšius su artimaisiais jis palaiko laiškų pagalba.
14. Nuteistojo skunde teigiama, jog skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Apygardos teismas minėtų teisės principų pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatė, kuo šių baudžiamosios teisės principų pažeidimai pasireiškė nenurodoma ir nuteistojo skunde, todėl išsamiau dėl šio deklaratyvaus skundo argumento nebus pasisakoma. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą nagrinėjusio apylinkės teismo teisėjo šališkumą patvirtinančių aplinkybių. Nuteistasis tvirtindamas, jog apylinkės teismas buvo šališkas, nurodo vienintelį tokį jo argumentą pagrindžiantį motyvą - teigia, jog rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje teismas patvirtino Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nors motyvuojamojoje dalyje išdėstė argumentus, kuriais grindė sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Šis skundo argumentas akivaizdžiai neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių, kadangi skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodoma, jog teismas nutaria atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o motyvuojamojoje dalyje nuosekliai dėstomi tokį teismo sprendimą lėmę motyvai. Be to, net jei ši nuteistojo nurodoma aplinkybė ir būtų teisinga, ji niekaip nepatvirtintų teismo šališkumo požymių. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka V. B. lūkesčių, nereiškia, jog jis priimtas šališko, išankstinį nusistatymą turinčio teismo, ar, kad buvo pažeisti nuteistojo teisėtų lūkesčių ar kiti visuotinai pripažįstami teisės principai.
15. Apygardos teismas taip pat negali sutikti su nuteistuoju, jog šiuo atveju apylinkės teismas priėmė šablonišką, abstrakčią nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, žemesnės instancijos teismas nurodė aiškius ir būtent su V. B. asmenybės, jo elgesiu bausmės atlikimo metu vertinimu susijusius tokio sprendimo motyvus. Tai patvirtina, jog apylinkės teismo nutartis nėra šabloniška, ji priima susipažinus su medžiaga, reikšminga sprendžiant klausimą dėl V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. B. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.