- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- 2-162-465/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Atsakovas
- UAB DK PZU Lietuva
- Trečiasis asmuo
- R. A.
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Vilhelminai Pipinienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK PZU Lietuva dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius nurodė, kad 2004-07-26 įvyko eismo įvykis, kurio metu R. A. vairuojamas automobilis BMW 324, v.n. (duomenys neskelbtini) sužalojo J. G.. Nukentėjusioji buvo sužalota pakeliui iš darbo, nelamingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Kadangi 2005-03-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. A. buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, jo, kaip vairuotojo, civilinės atsakomybės draudikas atsakovas UAB DK PZU Lietuva regreso tvarka atlygino ieškovo nukentėjusiajai išmokėtas išmokas, t.y. ligos pašalpą ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Dėl eismo įvykio nukentėjusioji neteko 10 procentų darbingumo, todėl ieškovo sprendimu jai buvo išmokėta 1 621,80 Lt netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Dėl minėtos kompensacijos atlyginimo regreso tvarka ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas ją atlyginti atsisakė. Ieškovas tvirtina, kad išmokėjęs draudimo išmokas įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusio asmens draudiką, t.y. atsakovą. Prašo priteisti iš atsakovo 1 621,80 Lt neatlygintos žalos už išmokėtą išmoką.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad kai nukentėjęs asmuo dėl draudiminio įvykio netenka iki 20 proc. darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10 proc. jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio. Ieškinys regreso tvarka yra reiškiamas būtent dėl šios kompensacijos išmokėjimo. Taip pat pabrėžė, kad nukentėjusiosios nedarbingumas buvo tos pačios avarijos pasekmė, todėl išmokėjus vienakartinę netekto darbingumo kompensaciją ji nepraturtėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad vienkartinė socialinio draudimo išmoka negali būti laikoma žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jos dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 str. 1 d., žalą padariusiam asmeniui kyla pareiga ne tik atlyginti konkrečią, pagal deliktinės atsakomybės taisykles apskaičiuotą, žalą, bet ir valstybės suteiktą socialinę paramą, kuri įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Atsakovo nuomone, ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją, atlygino daugiau žalos nei jos buvo padaryta. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tik dėl tos socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Todėl ieškovo, kaip socialinio draudimo įstaigos, atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti. Nukentėjusiajai negautas pajamas kompensavo ieškovo išmokėta ligos pašalpa, kurią atsakovas grąžino, tuo tarpu patenkinus ieškinį, atsakovas turėtų atlyginti daugiau žalos nei jos faktiškai buvo padaryta. Prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė. Tvirtino, kad dėl eismo įvykio patirtą žalą nukentėjusiajai pilnai atlygino ligos pašalpa bei netekto darbingumo periodinės kompensacijos, tuo tarpu vienkartinė netekto darbingumo išmoka nėra susijusi su nukentėjusiosios turtinės padėties pablogėjimu. Atsakovo nuomone ši kompensacija yra perteklinė ir pareigos ją atlyginti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-07-26 įvyko eismo įvykis, kurio metu R. A. vairuojamas automobilis BMW 324, v.n. (duomenys neskelbtini) sužalojo iš darbo dviračiu važiavusią J. G. (b.l. 4). 2005-03-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu eismo įvykio kaltininku pripažintas R. A. (b.l. 5-7). Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriaus sprendimu J. G. nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo pripažintas draudiminiu (b.l. 8). Nukentėjusiajai buvo mokama ligos pašalpa bei netekto darbingumo periodinės kompensacijos (b.l. 50-52). Dėl eismo įvykio J. G. neterminuotai neteko 10 procentų darbingumo, todėl 2009-10-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriaus sprendimu jai paskirta 1 621,80 Lt netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (b.l. 9,11). Automobilio BMW 324, v.n. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, kuri regreso tvarka atlygino ieškovo nukentėjusiajai išmokėtą ligos pašalpą ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją (b.l. 12). Ieškovui pateikus pretenziją dėl 1 621,80 Lt netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos atlyginimo regreso tvarka, atsakovas ją atlyginti atsisakė (b.l. 13-14).
Sutinkamai su CK 6.290 str. 1 d., socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.290 str. 3 d. nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala (2012-04-18 Konstitucinio teismo nutarimas byloje Nr. 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/201113/2011-24/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1999, Nr.110-3207) pagrindu nukentėjusiajai mokėjo ligos pašalpą, neteko darbingumo periodinę kompensaciją ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Atsakovas regreso tvarka atlygino ieškovui nukentėjusiajai išmokėtą ligos pašalpą ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją, tačiau atsisakė atlyginti vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją, motyvuodamas, kad ji viršija nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydį. CK 6.249 str. 1 d. apibrėžia žalą kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymas, kurio pagrindu nukentėjusiajai buvo mokamos draudimo išmokos, numato, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tikslas - kompensuoti apdraustiesiems asmenims dėl draudiminių įvykių negautas pajamas, todėl tiek netekto darbingumo periodinėmis, tiek vienkartine kompensacijomis nukentėjusiajai buvo atlyginta dėl draudiminio įvykio patirta turtinė žala (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 str. 1 d.). Tai, kad pasikeitus nukentėjusiosios darbingumui buvo atitinkamai pakeista ir netekto darbingumo kompensacijos rūšis, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas atlygino daugiau turtinės žalos, nei nukentėjusioji faktiškai patyrė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti ir tenkintini, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 621,80 Lt neatlygintos žalos už išmokėtą išmoką.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, remdamasis CK 6.290 str. 1 ir 3 d., 6.249 str. 1 d., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, bei vadovaudamasis CPK 268 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, 1 621,80 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną Lt 80 ct) neatlygintos žalos už išmokėtą išmoką ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, kodas 288677580, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, 23,31 Lt (dvidešimt tris Lt 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.