Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovei M. R., jos atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, atsakovams A. S. B. ir K. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovams A.S. B. ir K. B. dėl nuosavybės teisės gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovė M. R. prašė įpareigoti atsakovus A. S. B. ir K. B. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jiems priklausantį šiltnamį iš ieškovės M. R. sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyti, kad atsakovams A. S. B. ir K. B. neįvykdžius 1 punkte nurodyto įpareigojimo per nustatytą terminą, ieškovė M. R. turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovų lėšomis, išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas, įpareigoti atsakovus A. S. B. ir K. B. nesinaudoti M. R. sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovų žemės ūkio veiklai, priteisti solidariai iš atsakovų A. S. B. ir K. B. 939,05 Lt turtinę žalą ir 2000 Lt neturtinę žalą, priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas) bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir posėdžių metu nurodė, jog ji yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą jai atkurtos (duomenys neskelbtini) tuometinės Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir M. R. nuosavybės teisės į jį įregistruotos VĮ Registrų centre.

Nors atsakovams yra žinomos sklypų ribos ir kad sklypas priklauso nuosavybės teise ieškovei - šios aplinkybės konstatuotos administracinio teisės pažeidimo protokole, žemės naudojimo patikrinimo akte, tai nustatyta ir administracinėje byloje, tačiau nežiūrint į tai, atsakovai, kurie yra gretimo besiribojančio sklypo savininkai, neteisėtai, pažeisdami ieškovės teises ir teisėtus interesus, naudojasi šio sklypo dalimi daržui bei kasmet šienauja sklypo dalį, taip grubiai pažeisdami ieškovės nuosavybės teises, ginamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Ieškovei M. R. (duomenys neskelbtini) Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini), žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,36 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant A.S. B. ir K. B. skundus, buvo nustatyta, kad atsakovai naudojasi ne tik jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, bet ir be jokio teisinio pagrindo naudoja pilietei M. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. A.S. B. ir K. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti. Dėl savavališko svetimo žemės sklypo užėmimo ir naudojimosi juo, atsakovams 2010-10-06 buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir jie Utenos rajono apylinkės teismo buvo nubausti administracine tvarka, paskiriant kiekvienam po 1000 Lt dydžio baudą.

2012-06-20 ir 2013-08-13 atlikus pakartotinius patikrinimus, buvo nustatyti analogiški pažeidimai kaip ir pirminio patikrinimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Savininko teisės pažeidžiamos ne tik neteisėtai užvaldant jo nuosavybę, bet ir trukdant jam normaliai naudotis savo nuosavybe. LR CK 4.98 str. nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors jie ir nesusiję su nuosavybės valdymo netekimu. Toks reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, vadinamas negatoriniu ieškiniu. Negatorinio reikalavimo tikslas – nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus ir uždrausti juos. Jei neteisėtais veiksmais padaroma žala, papildomai galima reikalauti atlyginti žalą.

Ieškovė M. R. pateikė teismui negatorinį ieškinį, kuriuo siekia, kad būtų užkirstas kelias trukdymui jai naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl minėtos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (114-115 b.l., II t.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi paliko galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą, atmesdamas pareiškėjo A.S. B. skundą kaip nepagrįstą (141-144 b.l., II t.).

Minėtoje administracinėje byloje nustatyta, jog A.S. B. ir K. B. Utenos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą - žemę, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise A.S. B. su bendrasavininku K. B., abiems po 3,80 ha žemės ir 0,20 ha miško, viso 7,60 ha žemės ir 0,40 miško, taip pat, kad Utenos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės M. R. į buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos rajono (duomenys neskelbtini) žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,36 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra nustatyta, kokių žemės sklypų ir kokiu pagrindu šalys yra savininkai, taip pat nustatyta, jog A.S. B. savavališkai užimdamas svetimo sklypo dalį ir ją naudodamas, elgiasi neteisėtai, už šį pažeidimą jis patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Kadangi minėtos aplinkybės nustatytos aukščiau minėtoje byloje, todėl teismui tai yra prejudicinis faktas, kas reiškia, kad faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienose bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims, neįrodinėjami iš naujo kitose bylose (LR CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Nors minėtoje administracinėje byloje K. B. nebuvo įtrauktas, tačiau nustatyti faktai šioje byloje sukelia teisines pasekmes ir jam ir nebėra įrodinėjami ir nustatinėjami iš naujo.

Kadangi Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu nustatė, jog A.S. B. elgiasi neteisėtai, savavališkai užimdamas svetimo sklypo dalį ir ją naudodamas, už šį pažeidimą jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, o dėl K. B. šiuo klausimu nepasisakyta, todėl dėl atsakovo K. B. teismas šioje byloje pasisako atskirai.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo nurodyti, kuris konkrečiai atsakovas naudojosi ir naudojasi jos žemės sklypu, tai yra arė, šienavo, statė šiltnamį ir pan. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog naudojasi žemės sklypo dalimi, kuri priklauso ieškovei, tačiau naudojimąsi ieškovės žemės sklypo dalimi motyvavo tuo, kad tai yra jų nuosavybė, taip pat atsakovai nenurodė, kuris konkrečiai iš atsakovų vienus ar kitus veiksmus atliko. Atsakovas K. B. taip pat yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 45 str. 1 d. (savavališkas privačios žemės užėmimas). Utenos rajono apylinkės teismas 2011-01-11 nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d., bei paskyrė 1000 Lt baudą (19-20 b.l., I t.). Lietuvos teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis K. B. minėto nutarimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neskundė, dokumentas yra įsiteisėjęs. Nutarimas vykdymui buvo perduotas antstolei A. Mikulėnienei. Antstolė 2011-09-05 grąžino vykdomąjį dokumentą Utenos rajono apylinkės teismui kaip pilnai įvykdytą.

Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ir atsakovas K. B. elgėsi neteisėtai, savavališkai užimdamas svetimo sklypo dalį ir ją naudodamas, tai yra abu atsakovai veikė išvien bendrais veiksmais neteisėtai, savavališkai užimdami svetimo (M. R.) sklypo dalį ir ją naudodami.

Kadangi pažeidimo faktas nustatytas minėtu Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu, šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės liečia ne tik atsakovą A.S. B., bet ir K. B., atsakovai bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo metu jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovai A.S. B. ir K. B. kaip žemės sklypo bendrasavininkai, įpareigotini per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jiems priklausantį šiltnamį iš ieškovės M. R. sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nustatytina, kad atsakovams A. S. B. ir K. B. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per nustatytą terminą pašalinti jiems priklausantį šiltnamį, ieškovė M. R. turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovų lėšomis, išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas, taip pat atsakovai įpareigotini nesinaudoti M. R. sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovų žemės ūkio veiklai (LR CK 4.98 str., LR CPK 273 str. 1 d.)

Šios bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog ieškovė 2012-04-26 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, atsakovas A.S. B. 2012-05-24 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką. Atlikus patikrą, buvo nustatytas neatitikimas – žemės sklype esančio lauko Nr. 1 dalis (1,26 ha) deklaruota kito pareiškėjo – atsakovo A. S. B. paraiškoje. NMA, atlikusi tyrimą ir atsižvelgdama į tai, kad žemės sklype esančio lauko Nr. 1 ieškovė negalėjo dirbti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priėmė sprendimą netaikyti ieškovei sankcijų už minėto lauko suarimą, tačiau nusprendė pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ mokėti tik už faktiškai nustatytą plotą: ieškovės paraiškoje deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 6,45 ha, o faktiškai nustatytas 5,18 ha (6,45 ha -1,26 ha dvigubai deklaruoto ploto, - 0,01 ha ploto, už kurį nemokamos tiesioginės išmokos), todėl pagrindinė išmoka už naudmenų plotą mokama už 5,18 ha plotą ir sudaro 2107,90 Lt (5,18 ha x 406,93 Lt), ieškovės deklaruotas plotas paramai pagal programos veiklą gauti yra 3,82 ha, o faktiškai nustatytas 2,55 ha (3,82 ha – 1,26 ha dvigubai deklaruoto ploto, - 0,01 ha ploto, už kurį parama neskiriama), todėl parama pagal Priemonės programos veiklą mokama už 2,55 ha plotą ir sudaro 862,79 Lt (2,55 ha x 338,35 Lt).

Nustatyta, kad ieškovei pagal 2012 metais deklaracijas išmokėta mažiau 939,05 Lt ((1,26 ha x 406,93)+(1,26 ha x 338,35)), kas laikytina turtine žala (LR CK 6.249 str. 1 d.).

Minėta, kad atsakovams A.S. B. ir K. B. žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso bendrosios nuosavybės teise (abiems po 3,80 ha žemės ir 0,20 ha miško, viso 7,60 ha žemės ir 0,40 miško) po nuosavybės teisių atkūrimo.

Ieškovės žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gretimas su atsakovų žemės sklypu. Ieškovė prašo priteisti 939, 05 Lt jos patirtą turtinę žalą, kurią patyrė dėl to, kad jai 2013-08-29 NMA sprendimu buvo išmokėta 939,05 Lt mažesnė paramos išmoka pagal deklaraciją, kadangi nustatytas 1,26 ha mažesnis plotas pagal konkrečias programas nei faktiškai deklaruotas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo nurodyti, kuris konkrečiai atsakovas deklaruojamu laikotarpiu naudojosi jos sklypu, tai yra arė, šienavo, statė šiltnamį ir pan. Atsakovai neneigė, kad jie naudojosi ieškovės žemės sklypo dalimi, laikydami, kad tai yra jų nuosavybė, taip pat atsakovai nenurodė, kuris konkrečiai minėtus veiksmus atliko.

Pagal LR CK 6.263 str. 1 d. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o pagal 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nustatyta, kad abu atsakovai elgėsi neteisėtai, savavališkai užimdami svetimo sklypo dalį ir ją naudodami, tai yra abu atsakovai veikė išvien bendrais veiksmais neteisėtai, savavališkai užimdami svetimo (M. R.) sklypo dalį ir ją naudodami.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovė turtinę 939,05 Lt dydžio žalą patyrė dėl abiejų atsakovų kaltės, nes atsakovai elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai ir dėl jų neteisėto ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo naudojimo ieškovė patyrė 939,05 Lt dydžio žalą, todėl ši suma priteistina iš atsakovų A.S. B. ir K. B. solidariai, kadangi teismas pripažįsta, jog yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti abiejų atsakovų atžvilgiu (LR CK 6.246 str., 6.247 str. 6.248 str., 6.249 str., 6.279 str.).

LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos, kur apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 d. yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Lt. Ji nurodo, jog dėl to, kad ieškovei grėsė piniginės sankcijos, kad buvo kilę įtarimai apie jos nesąžiningumą, deklaruojant žemės sklypo naudmenas, dėl ko ieškovė buvo priversta teisintis, gintis, rinkti įrodymus, ji patyrė didelį stresą, dvasinį sukrėtimą, nervinę įtampą, didelius nepatogumus. Dėl patirtų išgyvenimų ji ėmė blogai miegoti, blogai jautėsi, patyrė nervinę įtampą, ne kartą kreipėsi į A.S. B., siūlydama taikiai spręsti ginčą, tačiau tik būdavo jo iškeikiama.

Tiek Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendime, tiek administracinio teisės pažeidimo bylose priimtais nutarimais, tiek šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovai A.S. B. ir K. B. neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančio 1,36 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, šio sklypo dalį deklaruoja išmokoms gauti, šienauja, aria dalį sklypo, turi pasistatę jame šiltnamį. Dėl atsakovų veiksmų ieškovei kilo problemos dėl atsakomybės taikymo už klaidingų duomenų, deklaruojant žemės sklypus, pateikimo, dėl nurodytų aplinkybių ieškovei teko kreiptis į įvairias instancijas, renkant įrodymus dėl jos kaltės nebuvimo, tai yra teko įrodinėti savo sąžiningumą dėl duomenų deklaracijose pateikimo, ieškovė ne kartą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių dėl jos žemės užėmimo, ką teismas vertina kaip didelius ieškovei kilusius nepatogumus, sukėlusius bendrus dvasinius išgyvenimus bei pergyvenimus dėl savo sąžiningumo. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų: Utenos apskrities viršininko administracijos 2009-11-12 komisijos akto su priedais, 2010-10-06 tarnybinio pranešimo, NŽT Utenos skyriaus 2012-06-20 žemės naudojimo patikrinimo akto, 2013-04-22, 2013-07-29, 2013-08-16, 2013-08-302013-08-29 NMA raštų duomenys, (duomenys neskelbtini) 2013-04-11 rašto duomenys, trečiųjų asmenų atsiliepimai (11-18, 23-31 b.l., 56-61 b.l., I t., 3-5 b.l., II t., 14 b.l., III t.), M. R. ir A.S. B. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų duomenys (20-28 b.l., III t.); bei 2014 m. kovo 19 d. teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. K. parodymai, 2014 m. balandžio 16 d. apklaustų liudytojų R. K. ir B. R. parodymai.

Ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos dvasinius išgyvenimus, jos būseną patvirtino 2014 m. balandžio 16 d. posėdyje apklausti liudytojai B. R. ir Ž. M..

Ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą laikytinas pagrįstu, nes byloje esančių duomenų pagrindu laikytina, jog dėl atsakovų A.S. B. ir K. B. neteisėtų veiksmų, naudojant ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemę, ieškovė patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimu, nervine įtampa ir dideliais nepatogumais dėl negalėjimo naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, dėl savo sąžiningumo ir nuosavybės teisių įrodinėjimo, renkant duomenis iš įvairių institucijų, dėl pačių konfliktinių situacijų su atsakovais. Ieškovė nurodė, jog patirtą neturtinę žalą ji vertina 2000 Lt, teismas ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį laiko pagrįstu, todėl 2000 Lt dydžio neturtinė žala ieškovės naudai priteistina solidariai iš atsakovų A.S. B. ir K. B., kadangi aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad neturtinė žala yra padaryta bendrais atsakovų veiksmais, veikiant išvien (LR CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.250 str., 6.279 str.).

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str.1 d. nustato 5 procentų dydžio metines palūkanas, ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2939,05 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, jį apmokėjo 234,79 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (42 b.l., I t.), turėjo apmokėti pateikiamą ieškinį 232 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

Ieškovė taip pat patyrė 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų (163-166 b.l., III t., 49-51 b.l., IV t.).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Ieškovei teiktos advokato pagalbos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis protingumo kriterijus, nes advokatė parengė ieškinį, teikė prašymus ir rinko įrodymus, dalyvavo 5 posėdžiuose, kur sugaišo daugiau nei šešias valandas.

Kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimui netaikoma solidarioji atsakomybė, todėl patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, ieškovės naudai iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteistina: po 1000 Lt ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų ir po 116 Lt žyminio mokesčio išlaidų (79 str., 80 str., 88 str., 93 str. 98 str.).

Byloje susidarė 33,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, tai yra po 16,72 Lt (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268- 270, 273 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovus A. S. B. ir K. B. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jiems priklausantį šiltnamį iš ieškovės M. R. sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nustatyti, kad atsakovams A. S. B. ir K. B. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per nustatytą terminą pašalinti jiems priklausantį šiltnamį, ieškovė M. R. turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovų lėšomis, išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas.

Įpareigoti atsakovus A. S. B. ir K. B. nesinaudoti M. R. sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovų žemės ūkio veiklai.

Priteisti ieškovės M. R. naudai solidariai iš atsakovų A. S. B. ir K. B. 939,05 Lt dydžio turtinę žalą ir 2000 Lt dydžio neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2939,05 Lt sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės M. R. naudai iš atsakovų A. S. B. ir K. B. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 1000 Lt ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų ir po 116 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų A. S. B. ir K. B. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 16,72 Lt valstybės naudai teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šią sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5660) ir pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.