Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei R. K., atsakovės nepilnametės E. K. atstovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, trečiajam asmeniui R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei E. K., atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl motinystės nustatymo, trečiasis asmuo R. Z., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš šalių, trečiojo asmens paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-05-13 Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2013-05-10 į klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių Greitosios medicinos pagalbos automobiliu su naujagime atvyko R. K., kuri iš ligoninės išrašyta 2013-05-11 (9, 28 b. l.). Dėl vaiko gimimo pažymėjimo išdavimo ieškovė nukreipta į Sveikatos priežiūros įstaigos, į kurios aptarnaujamųjų gyventojų sąrašą ji įrašyta. Ieškovės teigimu, ten turėjo būti sudaryta komisija, kuri patvirtintų, jog ji yra kūdikio motina, tačiau konsultacinė komisija nebuvo sudaryta, todėl nebuvo išduoti dokumentai patvirtinantys jos motinystę. 2013-07-10 ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu dėl vaiko gimimo liudijimo. Gautame atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ieškovė turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje prisirašiusi (10 b. l.). 2013-08-12 ieškovė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl prašymo nagrinėjimo. Jai buvo atsakyta, kad skyrius teiktų prašymą dėl gydytojų komisijos organizavimo, jei kūdikis būtų likęs be tėvų globos. Todėl ji pati turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašiusi (11 b. l.). 2013-09-06 (duomenys neskelbtini) išdavė ieškovei Vaiko gimimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo nurodyti duomenys apie kūdikio motiną (8 b. l.). 2013-09-17 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu dėl gimimo registravimo, tačiau Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tenkinti ieškovės prašymą registruoti vaiko gimimą (12 b. l.). Vaikas įregistruotas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą, kūdikio vardas ir pavardė buvo suteikti atsižvelgiant į ieškovės 2013-09-23 Vaiko teisių apsaugos skyriuje surašytą paaiškinimą (7, 13, 33, 34, 45 b. l.). Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro 2013-09-24 gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), gimimo įraše duomenų nei apie motiną, nei apie tėvą nėra (7, 33 b. l.). Ieškovei raštu buvo išaiškinta, kad ji norėdama įrodyti motinystę, privalo skubiai iki 2013-09-27 kreiptis į teismą dėl vaiko kilmės iš motinos pusės nustatymo. Priešingu atveju, skyrius spręs dėl laikinosios globos nustatymo minėtam kūdikiui klausimą (13 b. l.). Nustatytu terminu į teismą ieškovė nesikreipė. Likus E. K. be įstatyminio atstovo, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini), vaikui nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta R. K. (30, 31 b. l.). Vaiko globos priežiūrą vykdo Vaikų gerovės centras „pastogė“ (40-44 b. l.). Ieškovė R. K. į teismą dėl motinystės nustatymo kreipėsi 2013-12-19 (3 b. l.). 2014-03-13 teismo nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė (67 b. l.).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše nėra duomenų nei apie tėvą, nei apie motiną. Ieškovė prašo nustatyti, kad ji yra 2013-05-08 gimusios E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motina. CK 3.139 str. 4 d. nustatyta, kad jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba jei motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes jis patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro. Dėl to teismų praktikoje jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Teismo vertinimu, tokios pat nuostatos pagal analogiją taikytinos ir motinystės nustatymo bylose.

Ieškovė R. K. nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą ir ji yra biologinė E. K. motina, t. y. ieškovė įsitinusi savo biologine motinyste, tačiau teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, byloje paskyrė DNR ekspertizę (67 b. l.), kurios išvados patvirtina, kad ieškovė R. K. yra E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motina su 99,98 proc. tikimybe (77-81 b. l.). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, į tai, kad DNR ekspertizė, kuri yra tiesioginis motinystės įrodymas, patvirtina ieškovės motinystę, ieškovės ieškinys dėl motinystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad ieškovė R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motina, o E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos duktė (CK 3.139 str. 4 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 189, 197, 185 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 164,74 bylinėjimosi išlaidų: 144 žyminio mokesčio už motinystės nustatymą ir 20,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Vadovaujantis CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš atsakovės, t. y. nepilnametės E. K., atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Teismas įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos ir pačios ieškovės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 392 str., 393 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovė R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motina, o E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos duktė.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų motinystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.