Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Aleksandrai Bronickai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad ji atsiskaitymus atliktų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 8 d. turėdama 99 661,30 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 000 Eur, kai lėšų likutis sudarė 30 204,54 Eur, ir 2023 m. gegužės 31 d. turėdama 36 851,82 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur, kai lėšų likutis sudarė 17 786,22 Eur, taip atsiskaitymo prioritetą teikdamas kitai kreditorei, su kuria turi būti atsiskaitoma vėlesne eile, pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Taip M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Aleksandra Bronicka teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, 2023 m. kovo 8 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 000 Eur turėdama 99 661,30 Eur mokestinę nepriemoką, o 2023 m. gegužės 31 d. sumokėjo 40 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama 36 851,82 Eur mokestinę nepriemoką. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. P. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. atstovas advokatas Petras Butkevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimai nebuvo pareikšti. Apie tai, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turi būti sprendžiama ne tik pagal jos turimus pinigus, bet ir gautinas sumas (debitorinius įsiskolinimus). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 8 d. atliktas 100 000 Eur dydžio mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ne atsiskaitymas, o klaidingai gauto mokėjimo grąžinimas, nes mokėjimas buvo gautas ir grąžintas tą pačią dieną, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ netiekė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur buvo neišvengiamas, nes priešingu atveju mokėjimas būtų pradelstas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustotų tiekti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirti finansiniai sunkumai buvo tik laikini.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, be kita ko, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pagrindu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus (3 punktas); penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (5 punktas).

Administracinėn atsakomybėn M. P. traukiamas už tai, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Pirmiausia pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. atstovui pateikus patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurioje nurodytas grąžintinas iš biudžeto pridėtinės vertės mokestis (4 t., b. l. 186, 205–206), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė po perskaičiavimo iš visų pareiškime nurodytų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimo atvejų palaikė tik du – 2023 m. kovo 8 d. ir 2023 m. gegužės 31 d. (5 t., b. l. 2–3).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų likučių derinimo ataskaitų (atėmus pridėtinės vertės mokesčio One Stop Shop (OSS) prievoles) (1 t., b. l. 74; 4 t., b. l. 192) ir rašto (5 t., b. l. 16) bei atstovės paaiškinimų (5 t., b. l. 11–12) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka 2023 m. kovo 8 d. sudarė 99 661,30 Eur, o 2023 m. gegužės 31 d. – 36 851,82 Eur (neįtraukiant prievolių, kurių mokėjimo terminas išdėstytas pagal mokestinės paskolos sutartis ir nesuėjo).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), išrašai (5 t., b. l. 60–75, 76–81) pagrindžia:

- 2023 m. kovo 8 d. euro valiutos likutis pabaigoje sudarė 5 694,16 Eur; Didžiosios Britanijos svarų sterlingų valiutos likutis sudarė 77,44 GBP (87,04 Eur); Norvegijos kronos valiutos likutis sudarė 1 188,30 NOK (106,16 Eur); Švedijos kronos valiutos likutis sudarė 516,61 SEK (46,01 Eur), iš viso 5 933,37 Eur.

- 2023 m. gegužės 31 d. euro valiutos likutis pabaigoje sudarė 11 106,88 Eur; Norvegijos kronos valiutos likutis sudarė 3 276,15 NOK (275,90 Eur); Švedijos kronos valiutos likutis sudarė 0,07 SEK (0,01 Eur), iš viso 11 382,79 Eur.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), išrašai (5 t., b. l. 131, 132) rodo:

- 2023 m. kovo 8 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 000 Eur;

- 2023 m. kovo 8 d. euro valiutos galutinis likutis sudarė 24 271,17 Eur; Lenkijos zloto valiutos likutis sudarė 0,02 PLN (0 Eur), iš viso 24 271,17 Eur;

- 2023 m. gegužės 31 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur;

- 2023 m. gegužės 31 d. euro valiutos galutinis likutis sudarė 6 403,43 Eur; Lenkijos zloto valiutos likutis sudarė 0,02 PLN (0 Eur), iš viso 6 403,43 Eur.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad kasos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo (1 t., b. l. 7–9).

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 8 d. turėdama 99 661,30 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 000 Eur, kai sąskaitos likutis sudarė 30 204,54 Eur, o 2023 m. gegužės 31 d. turėdama 36 851,82 Eur dydžio mokestinę nepriemoką sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur, kai sąskaitos likutis sudarė 17 786,22 Eur. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 8 d. neturėjo 199 661,30 Eur, o 2023 m. gegužės 31 d. – 76 851,82 Eur, jog patenkinti tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus, todėl patenkindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ – penktosios eilės, užuot Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – trečiosios eilės, reikalavimus pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimai nebuvo pareikšti. Teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad reikalavimas pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, laikomas pareikštas, kai šių įmokų sumokėjimo terminas yra suėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 27 punktas). Minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka 2023 m. kovo 8 d. sudarė 99 661,30 Eur, o 2023 m. gegužės 31 d. – 36 851,82 Eur, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimai laikytini pareikštais.

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. atstovas nurodė, kad apie tai, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turi būti sprendžiama ne tik pagal jos turimus pinigus, bet ir gautinas sumas (debitorinius įsiskolinimus). Teismas tam nepritaria. Pažymėtina, kad nustatant, ar skolininkas turi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vertinami jo turimi grynieji ir negrynieji pinigai atsiskaitymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023, 12 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. atstovas baigiamųjų kalbų metu taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 8 d. atliktas 100 000 Eur dydžio mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ne atsiskaitymas, o klaidingai gauto mokėjimo grąžinimas, tai argumentavo tuo, jog mokėjimas buvo gautas ir grąžintas tą pačią dieną, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ netiekė. Teismas su tuo irgi nesutinka. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), išrašo (5 t., b. l. 131), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens pateikto atsakymo į teismo reikalavimą ir pridėtų sąskaitos banke išrašo ir klientų būklės ataskaitos (5 t., b. l. 156–157, 162, 163), BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į teismo reikalavimą ir pridėtų patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą ir sąskaitų aktyvumo ataskaitos (2080 Sumokėti avansai tiekėjams) (5 t., b. l. 166, 167, 170) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 7 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 548,30 Eur, mokėjimo paskirtis „Nr.: (duomenys neskelbtini)“, tai apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje sąskaitoje 2080 Sumokėti avansai tiekėjams, kaip sumokėtas avansas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje sąskaitoje 2080 Sumokėti avansai tiekėjams, kaip gautas avansas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi mokėjimai atlikti ne tą pačią dieną, o 2023 m. kovo 7 ir 8 d.; sprendžiant iš mokėjimo paskirties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimas atliktas ne be pagrindo, o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 6 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); mokėjimas abiejų bendrovių apskaitytas vienodai – kaip sumokėtas–gautas avansas. Pastebėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų aktyvumo ataskaita pagrindžia, jog tai ne vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitą, 2023 m. kovo 8 dieną atliktas 100 000 Eur dydžio mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne klaidingai gauto mokėjimo grąžinimas, o atsiskaitymas.

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur buvo neišvengiamas, nes priešingu atveju mokėjimas būtų pradelstas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustotų tiekti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes. Teismo vertinimu, tai M. P. kaltės nepaneigia. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, jog teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023, 18 punktas). Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. atstovas nurodė (5 t., b. l. 13), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusios bendrovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl terminu atsiskaitymas tarp jų apibrėžtas nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. atstovas baigiamųjų kalbų metu taip pat daug dėmesio skyrė bendrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei padėčiai apibūdinti. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl atsakomybė kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023, 9 ir 11 punktai). Atsižvelgdamas į tai, plačiau aptariamu aspektu teismas nepasisako.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal jos finansinę apskaitą, turimas lėšas sąskaitose ir kt. žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kad jos turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, sąmoningai atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

M. P. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su turtiniais interesais, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, nes, nežiūrint tik dviejų atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo atvejų, tų pinigų (140 000 Eur) būtų pakakę visiškai pašalinti mokestinę nepriemoką (136 513,12 Eur), tiesiogine tyčia, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, omenyje būtina turėti ir praėjusį ilgą laiką nuo administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus užtikrinta M. P. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 600 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti M. P., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ bankas (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-991-1223/2024. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.