Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-26 · Administracinė byla Nr. I-3288-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
I-3288-426/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
UAB „Dalvaja“
Atsakovas
Išlaidų
Trečiasis asmuo
Energetikos inspekcija
Administracinė byla Nr. I-3288-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-01319-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 38, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Dalvaja“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos inspekcija) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Dalvaja“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3419 dalį, kuria atsisakyta kompensuoti pareiškėjos nurodytus 90 750 Lt avansinius mokėjimus rangovei UAB „Audosta“; 2) įpareigoti Komisiją priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjos nurodytus avansinius mokėjimus (b. l. 1–5).

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Bendrovė pagal 2012-12-04 išduotą Leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-4766 (toliau – ir Leidimas plėtrai), turėjo teisę vykdyti saulės šviesos energijos elektrinės projektą, t. y. statyti 0,03 MW instaliuotos galios elektrinę, kurios tipas – saulės elektrinė, projektinė metinė elektros energijos gamyba – 30 000 kWh. Projekto trukmė – 24 mėn. Dar iki gaunant Leidimą plėtrai, pradėjo parengiamuosius darbus t. y. 2012-07-31 sudarė žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu būsimojo projekto vykdymui išsinuomojo 0,05 ha ploto žemės sklypo dalį, unikalus Nr. 5152-0014-0093, adresu Liepų g. 23 Liucinavo km. Marijampolės sav.; 2012-12-27 sudarė Statybos rangos sutartis Nr. AUD 00524 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią rangovas UAB „Audosta“ įsipareigojo Bendrovei atlikti rangos darbus, t. y. įrengti bei paleisti eksploatacijai saulės fotovoltinių modulių sistemą. Rangos darbų atlikimo terminas buvo numatytas Sutarties 8.1.p., – 2013-08-31. Sutarties 14.1.p. numatė, kad bendra darbų kaina – 181 500 Lt. Vykdydama Sutarties 14.5.p., Bendrovė užsakovui sumokėjo 50 proc. dydžio avansą, t. y. 90 750 litų.

Leidimo plėtrai išdavimo metu galiojo 2012-06-21 Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 20 str. 7 d. buvo nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisė ir pareiga kiekvienais metais peržiūrėti fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams. Tačiau kartu šioje normoje buvo aiškiai nurodyta, kad peržiūrėti fiksuoti tarifai taikomi tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos. Taigi, 2012-06-21 Įstatyme buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo momentu. Tačiau nuo 2013-02-01 įsigaliojusio 2013-01-17 Įstatymo 20 str. 6 d. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu yra nustatyta, kad asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybą ir iki 2012-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energiją, taikoma 2013-01-17 Įstatymo 20 str. 6 d., kai elektros energija iš gamintojo superkama 12 metų tarifu, kuris galios leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną. Todėl elektros energijos gamybai tapus nerentabilia, apeliantas 2013-03-05 raštu kreipėsi į rangovą UAB „Audosta“ nurodydamas, kad vienašališkai nutraukia Sutartį.

Nutraukus projekto vykdymą, Bendrovė kreipėsi į Komisiją kompensuoti 90 997 Lt patirtų išlaidų, kurias sudarė : 200 Lt valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; 90 750 Lt sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo; 47 Lt kitos išlaidos (pagal PVM sąskaitą-faktūrą RC Nr. 0792083 bei sąskaitą Nr. 4074646-3).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-01-24 sprendimu Nr. 17R-3419 nutarta, kad kompensuotina išlaidų suma sudaro 247 Lt, taip pat atsisakoma kompensuoti prašyme nurodytus avansinius mokėjimus.

Bendrovės teigimu, toks sprendimas yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad Sutarties 16.3. p. buvo numatyta, jog užsakovui nutraukus Sutartį ne dėl rangovo kaltės, sumokėtas avansas negrąžinamas ir lieka rangovui kaip netesybos. Išlygų, kurioms esant Sutarties įsipareigojimai dėl avansinio mokėjimo grąžinimo nustoja galioti esant užsakovo pageidavimui vienašališkai nutraukti Sutartį, numatyta nėra. Tai reiškia, kad ir sąlygų bei pagrindų reikalauti iš Rangovo UAB „Audosta“ pakeisti ar papildyti Sutarties sąlygas šioje dalyje galimybių nėra.

Pažymi, kad Aprašo 2 priedas numato, jog sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo yra kompensuojami 45 procentais visos pagal sutartį mokėtinos sumos. Todėl pagal Sutartį kompensuotina suma lygi 81 675 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovę Komisiją atstovaujanti Inspekcija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 41–43) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 4 str. 1 d. ir Vyriausybės įstatymo 22 str. 15 p. ir 27 str. 1, 4 d., Vyriausybė 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtino Aprašą, kuriuo vadovaujantis Komisijai yra suteikta teisė spręsti klausimus dėl saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo ir priimti sprendimus. Pagal Aprašo 20 p., Komisija priima vieną iš trijų galimų sprendimų, t. y. kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas iš dalies kompensuoti jos patirtas išlaidas.

Pažymi, kad Bendrovė prašė kompensuoti 90 750 litų avansinių mokėjimų išlaidas. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad VĮ Energetikos agentūra 2013-12-17 raštu Nr. SD-01-07-303 prašė Bendrovės pateikti dokumentų, įrodančių dalinį darbų atlikimą kopijas, tačiau pareiškėja 2013-12-18 raštu Nr. 12 informavo, kad darbai nebuvo atlikti. Neatlikus darbų, Komisijos nuomone, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėja pagrįstai turėjo teisę susigrąžinti avansą, tačiau kažkodėl geranoriškai jį paliko rangovei.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjos ir rangovo susitarime dėl sutarties nutraukimo nėra nurodyta data, todėl nėra aišku kada pasirašytas susitarimas. Atkreipė dėmesį, kad pagal Sutarties 21.1. p., ji galėjo būti nutraukta rašytiniu pareiškėjo ir rangovo susitarimu. Atsižvelgiant į šią nuostatą ir į pasikeitusį teisinį reguliavimą, pareiškėjas turėjo teisę susigrąžinti sumokėtus avansus, tačiau pasirašė susitarimą, kuriuo sumokėtą avansą paliko rangovui. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad stengėsi susigrąžinti bent dalį avanso, nors turėjo tokią teisę. Daro išvadą, kad pareiškėjas pasirinko būdą atgauti sumokėtas sumas pasinaudojant Aprašo reglamentuojamu kompensaciniu mechanizmu. Komisijos nuomone, visi kompensavimo procese dalyvaujantys subjektai, kuriems valstybė sudarė galimybę atgauti išlaidas, tiesiogiai susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, turi elgtis sąžiningai, teisėtai, proporcingai. Tuo atveju, kai subjektas sumoka dideles pinigų sumas ir negauna už tai nei prekių, nei paslaugų, arba gauna tik dalį prekių ar paslaugų, įprastomis sąlygomis jis dės pastangas, siekdamas atgauti savo sumokėtas lėšas (dalį lėšų). Šiuo atveju, Komisijos nuomone, pareiškėja išnaudojo ne visas galimybes atgauti sumokėtas avansines sumas, neįsitikino, kad šių sumų susigrąžinimo galimybės neegzistuoja, o tiesiog kreipėsi į kompensavimo Komisiją dėl minėtų sumų kompensavimo.

Aprašo 18–21 p. nustato išimtinę teisę tik Komisijai vertinti pareiškėjų patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą. Jokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant ir pareiškėjus Aprašas nesuteikia teisės ir kompetencijos vertinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, pagrįstumo. Tik Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Todėl teismas neturėtų atlikti tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta atsakovei. Todėl mano, kad Komisijos sprendimas iš dalies kompensuoti Bendrovės prašymą dėl išlaidų kompensavimo yra teisėtas ir pagrįstas, o pagrindo jį naikinti nėra.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Energetikos inspekcija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 37–38) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės pateiktame atsiliepime.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Bendrovei 2012-12-04 buvo išduoti 2 leidimai plėtoti ne didesnės kaip 0,03 MW galios saulės šviesos energijos elektrines Patašinės k., Patašinės k. v., Marijampolės sen., Marijampolės sav (Leidimas plėtrai Nr. LP-4767) ir Liucinavo k., Liudvinavo k. v., Liudvinavo sen. Marijampolės sav (Leidimas plėtrai Nr. LP-4766) (b. l. 8–9).

Bendrovė 2013-08-29 kreipėsi į Inspekcija su prašymu kompensuoti jos patirtas išlaidas, susijusias su elektrinių projektų plėtojimu pagal išduotus leidimus plėtrai Nr. LP-4767 ir Nr. LP-4766 (b. l. 23). Prašyme, be kita ko, nurodoma, kad patirtas ir prašomas kompensuoti išlaidas sudaro sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinių projektų plėtojimo, t. y. 90 750 Lt.

Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 p., 20 p., 2014-01-24 sprendimu Nr. 17R-3419 Bendrovės prašymą tenkino iš dalies: kompensuotinomis išlaidomis pripažino 247 Lt sumą; prašymą dėl sumokėtų avansinių mokėjimų kompensavimo atmetė (b. l. 7). Pagrįsdama savo sprendimą, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama kompensuoti išlaidas dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartį dėl elektrinės projekto plėtojimo, galimai neišnaudojo visų galimybių atgauti sumokėtas avansines sumas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo Komisijos 2014-01-24 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įgyvendinimo įstatymas bei Aprašas. Pagal Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 d., asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo. Kompensavimo komisija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, per vieną mėnesį nuo rašytinio asmens kreipimosi gavimo dienos priima sprendimą dėl išlaidų kompensavimo (Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 2 d.). Aprašo 4 p. įtvirtina, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijų sąrašas įtvirtintas Aprašo 5 p., kuriame, be kita ko, nustatyta, kad kompensuojami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, tačiau šios išlaidos turi atitikti Aprašo 4 p. nustatytas būtinas kompensavimo sąlygas. Aprašo 5, 20 p. suteikia Komisijai įgaliojimus vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimti sprendimą dėl jo patirtų išlaidų kompensavimo, dalinio kompensavimo ar prašymo atmetimo.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kai: 1) pareiškėjas turi išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas arba pareiškėjas iki 2013-07-01 nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo; 2) pareiškėjas iki 2013-02-01 patyrė tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; 3) pareiškėjas iki 2013-09-01 raštu kreipėsi į Komisiją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Įgyvendinimo įstatymo bei Aprašo nuostatas, reglamentuojančias išlaidų kompensavimo tvarką bei sąlygas, ne kartą akcentuota, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d. Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad Bendrovė Inspekcijai pateiktą prašymą kompensuoti jos patirtas išlaidas, susijusias su elektrinių projektų plėtojimu, pagrindė su UAB „Audosta“ sudaryta Sutartimi, 2013-01-02 pinigų priėmimo kvitu Nr. 5369261, iš kurių matyti, kad UAB „Audosta“ pagal Sutartį sumokėtas 90 750 Lt avansinis mokėjimas, taip pat Bendrovės 2013-03-05 pranešimu rangovei UAB „Audosta“, kad minėta sutartis yra nutraukiama, nes pareiškėjos planuojama vykdyti veikla tapo nuostolinga (b. l. 13–23).

Bendrovė 2013-12-18 rašte VĮ Energetikos agentūra paaiškino, kad darbai pagal Sutartį nebuvo atliekami, darbų priėmimo-perdavimo aktas su UAB „Audosta“ nepasirašytas (b. l. 25).

Vertinant pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, taip pat skundžiamo Komisijos 2014-01-24 sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso 1.5 str. nuostatas, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Civilinio kodekso 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Laikydamasi šių principų, o ypač, vykdydama prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą bei veikdama rūpestingai, pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis, todėl, veikdama apdairiai, galėjo siekti Sutartį nutraukti 21.1. pagrindu, t. y. rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Be to, pagal Sutarties 18.1 p., ginčai ir nesutarimai, susiję su šios Sutarties vykdymu, yra sprendžiami derybomis, ir tik šalims nesutarus – teisme.

Taip pat pažymėtina, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y., atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-81/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. yra nustatyta skolininko teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti. Kaip minėta, pačiai pareiškėjai pripažinus, kad, vykdant Sutartį, darbai nebuvo atlikti, kyla pagrįstų abejonių ar pareiškėjos sumokėtas avansas nėra daug kartų didesnis už rangovės UAB „Audosta“ patirtus nuostolius dėl Sutarties nevykdymo.

Teisėjų kolegija, taip pat parėžia, kad dėl Sutarties nutraukimo tarp Bendrovės ir UAB „Audosta“ susiklostę civiliniai teisiniai santykiai nėra galutinai susiformavę, t. y. pareiškėja ir šiuo metu gali kelti klausimą dėl Sutarties nutraukimo daug palankesnėmis sąlygomis, negu avansinių mokėjimų netekimas, taip pat kilusį ginčą, jeigu jis nebūtų išspręstas šalių sutarimu, spręsti teisminiu keliu. Be to, teismo vertinimu, į tokį ginčą, jeigu jis būtų keliamas, trečiuoju asmeniu turėtų būti įtraukiama ir Komisija.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėja, 2013-03-05 pranešimu informavusi UAB „Audosta“ apie vienašališką Sutarties nutraukimą, visiškai neišnaudojo tiek pačioje sutartyje, tiek teisės aktuose, reglamentuojančiuose sutarčių vykdymo ypatumus, nutraukti Sutartį išvengiant kiek galima didesnės žalos sau, taip pat nesuteikiant rangovei pagrindo nepagrįstai praturtėti.

Išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, todėl, teismo vertinimu, šių tikslų iš esmės neatitiktų kompensavimas išlaidų, kurių galėjo būti išvengta veikiant apdairiai, rūpestingai elgiantis arba jos galėjo būti mažesnės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė neįrodė, jog siekė išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su rangos Sutarties nutraukimu, todėl Komisija pagrįstai, atsisakė kompensuoti avansiniais mokėjimais patirtas išlaidas.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija 2014-01-24 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas ji panaikinti atmestinas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Komisiją kompensuoti visas pareiškėjos nurodytas išlaidas, yra išvestinis reikalavimo panaikinti skundžiamą Komisijos 2014-01-07 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Dalvaja“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė