- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-17
- Bylos Nr.
- N-444-3713-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. spalio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. D. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 10 val. 45 min., ties Šiaurės prospekto 91 namu, Kaune, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 4,67 promilių girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu V. D. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.
Teismas konstatavo, kad padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, Medicininės apžiūros neblaivumui girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Nurodė, kad tiek pats V. D., tiek ir liudytojas T. B. pripažino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį prieš policijos pareigūnams surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodė, jog V. D. nustatytas 4,67 promilių girtumas, po valandos – 4,65 promilių girtumas, todėl sprendė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio aplinkybių negalėjo objektyviai prisiminti. Tuo tarpu liudytojas T. B. pats patvirtino, jog alkoholį vartojo tiek išvakarėse, tiek ir su V. D.. Įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino, jog V. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nenustatęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skyrė administracinę nuobaudą, lygią sankcijoje nustatytam jos vidurkiui.
III.
Apeliantas V. D. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimą. Nurodo, kad nors alkoholį vartojo, tačiau automobilio būdamas neblaivus nevairavo, kadangi alkoholį pradėjo vartoti tik pastatęs automobilį į stovėjimo aikštelę, esančią Islandijos prospekte. Atvažiavę policijos pareigūnai paprašė pateikti dokumentus, tuomet liepė išlipti ir nuvedė į tarnybinį automobilį, kuriuo buvo nuvežtas pasitikrinti neblaivumą. Teigia, kad tos dienos įvykius prisimena gerai, nors ir buvo neblaivus. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir kartu buvęs T. B.. Taip pat prašo grąžinti priverstinai nuvežtą automobilį Ford Probe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi tiek automobilis, tiek ir vairuotojo pažymėjimas reikalingi tam, kad galėtų gauti pajamas iš darbinės veiklos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nesutinka su pareikštais reikalavimais ir nurodo, kad padarytas pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga. Pažymi, jog policijos pareigūnai atliko visus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemonės vairuojančių asmenų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Teigia, jog policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, pareigūnai nėra pažįstami su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl abejonių dėl jų nešališkumo nekyla. Taip pat nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumas darbo funkcijoms atlikti tokio pobūdžio bylose nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu V. D. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kuris įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde neigia vairavęs transporto priemonę.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, iš kurio matyti, jog V. D. nustatytas 4,67 promilių girtumo laipsnis (b. l. 8), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog gavę pranešimą apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį Ford Probe, policijos pareigūnai minėtą automobilį sustabdė ties Šiaurės prospekto 91 namu, ir įtarę, kad vairuotojas V. D. neblaivus, nuvežė asmenį į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą girtumui patikrinti (b. l. 9), taip pat pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10) bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 11). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino T. B. teismo posėdyje duotus parodymus dėl asmens neblaivumo įvykio metu. Tokį T. B. parodymų vertinimą suponuoja ir galimas asmens suinteresuotumas padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, jog asmeniui nustatytas sunkus 4,67 promilių girtumo laipsnis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje V. D. teigė, jog automobilyje iki atvykstant policijos pareigūnams buvo tik apie pusvalandį, o kartu buvęs T. B. nurodė, jog iki atvykstant pareigūnams buvo praėję vos 10 – 15 minučių (b. l. 22). Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, jog alkoholį vartojo tik po to, kai sustojo stovėjimo aikštelėje, vertinama kritiškai. Dėl apelianto iškeltos įvykio versijos abejonių kelia ir tai, kad policijos pareigūnai V. D. vairuojamą transporto priemonę sustabdė dėl gauto pranešimo apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį Ford Probe (b. l. 9).
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs pažeidimo padarymo metu paimtos transporto priemonės (automobilio Ford Probe, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) grąžinimo klausimą. Kaip matyti, teismo sprendimas grąžinti transporto priemonę tik po to, kai bus sumokėta paskirta bauda, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (tai yra kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgiant į tai, kad V. D. inkriminuoto teisės pažeidimo sankcijoje nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie transporto priemonės grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui. Išsprendus automobilio grąžinimo klausimą, V. D. prašymas leisti susigrąžinti transporto priemonę Ford Probe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 8 d. gautas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atkirai nenagrinėtinas,
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimą pakeisti:
Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio Ford Probe (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas V. D.) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.
Nutartis neskundžiama.