Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei V. S. ir jos atstovui advokatui A. Račkauskui, Institucijos atstovei J. Šiuparienei, neatvykus atsakovui A. I., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. I. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠRVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad kartu su atsakovu A. I. ji gyveno nuo 2014 metų vasaros pradžios. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Sūnus ieškovei gimė nesant santuokoje su jo tėvu A. A.. Vaiko gimimo liudijimo ( AA Nr. (duomenys neskelbtini)) grafoje tėvas - jokių duomenų apie tėvą įrašyta nėra.

Ieškovė teigė, kad sūnaus S. S. biologinis tėvas yra A. I., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas gera valia nenori pripažinti tėvystės, todėl ją turėtų nustatyti teismas.

Ieškovė su atsakovu susipažino 2014 m. kovo mėn. per bendrus pažįstamus. Po trijų mėnesių bendravimo bei draugystės jie pradėjo kartu gyventi pas ieškovę, jai priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovė niekur nedirbo, o gaudavo tik socialinę pašalpą. Atsakovas oficialiai taip niekur nedirbo, bet dirbdavo įvairius padienius darbus pas kaimynus bei ūkininkus. Po kiek laiko jie pradėjo planuoti vaiką. Kai ieškovė atsakovui pasakė, kad laukiasi, jis labai apsidžiaugė ir vaiko labai norėjo.

(duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus. Jo gimdyme dalyvavo ir atsakovas. Iš gimdymo namų ieškovę parsivežė atsakovo tėvai. Jie taip pat buvo patenkinti vaiko gimimu, pripažino, kad tai jų sūnaus vaikas. Su atsakovo tėvais ieškovė bendrauja iki šiol. Jie padeda jai išlaikyti vaiką, nuperka mišinukų, vaistų, rūbelių vaikui. Po vaiko gimimo ieškovė su atsakovu kartu dar pragyveno apie keturis mėnesius. Tačiau vėliau jie susipyko ir atsakovas išėjo gyventi atskirai pas savo tėvus. Atsakovas vaiką retkarčiais aplanko, tačiau išlaikyti vaiko jai nepadeda. Todėl ieškovei yra reikalinga prisiteisti išlaikymą vaikui, kad galėtų gauti ir pašalpas. Kad galėtų prisiteisti išlaikymą vaikui iš jo tėvo, ieškovei reikia nusistatyti atsakovo tėvystę jos sūnaus atžvilgiu.

Atsakovas rašyti teismui pareiškimą, dėl tėvystės pripažinimo, kaip numatyta LR CK 3.145 str. 1 d., atsisakė, todėl vadovaudamasi LR CK. 3.147 str. 2 d. ieškovė prašys teismo pripažinti A. I., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o S. S. pripažinti A. I. sūnumi. Tuo tikslu prašys teismo paskirti DNR ekspertizę kaip pagrindą tėvystei nustatyti.

Kad atsakovas A. I. yra sūnaus S. tėvas, įrodo jų bendras gyvenimas iki gimstant sūnui, o taip pat ir po jo gimimo. Atsakovas dalyvavo gimdyme ir pripažįsta, kad S. yra jo sūnus. Iš gimdymo namų ieškovę su naujagimiu parsivežė atsakovo tėvai, kurie taip pat pripažino anūką, lanko jį pas ieškovę, anūką ji nuveždavo ir pas juos į namus jį prižiūrėti. Teisme šias aplinkybes patvirtins liudytojai, kuriuos į teismą esant reikalui, atsives pati ieškovė.

Nustačius tėvystę, vadovaudamasi LR CK 3.167 str. 2 d. ieškovė prašys teismo sūnui S. pakeisti S. pavardę į I. pavardę.

Vadovaudamasis LR CK 3.147 str. 3 d. kada teismas išsiųs sprendimą Šiaulių r. CMS įregistruoti tėvystės nustatymą, tuomet nebesutaps duomenys vaiko gimimo liudijime ir vaiko gimimo įraše Šiaulių r. CMS, ir tai turės teisinių pasekmių ateityje ieškovei ir jos sūnui S. Todėl ieškovė prašys teismo, kad jis savo sprendime įpareigotų Šiaulių r. CMS išduoti S. S. naują gimimo liudijimą, kurio grafoje ,,TĖVAS“ įrašytų A. I., kaip numatyta LR CK 3.294-3.295 str.

Nustačius tėvystę, vadovaudamasi LR CK 3.169 str. 2d. ieškovė teismo prašys, kad teismas sūnaus S. gyvenamąją vietą nustatytu pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovas vaiku nesirūpina, o ieškovė, kaip motina augina, prižiūri, auklėja sūnų S., todėl, siekiant apsaugoti vaiko interesus, turėtų būti nustatyta sūnaus S. gyvenamoji vieta su ieškove. Atsakovas gali nekliudomai bendrauti su sūnumi S. ir dalyvauti jo auklėjime, jei nedarys žalingos įtakos vaikui savo amoraliu elgesiu.

Atsakovas nepadeda ieškovei materialiai išlaikyti savo vaiko beveik nuo pat gimimo. Šiuo metu ieškovė nedirba, kitų pajamų ir turto neturi, sūnų jai išlaikyti padeda jos brolis H. S., nes jis yra ūkininkas, tai yra prisideda maistu, daržovėmis, paremia pinigais. Taip pat ieškovei ­vaiką išlaikyti padeda jos sesuo A. D., kuri verčiasi individualia veikla, jiems su vaiku ji padeda pinigais, rūbais, maistu. Šiek tiek prie sūnaus auginimo prisideda ir atsakovo tėvai. Ieškovės visos pajamos šiuo metu yra tik socialinės pašalpos už vaikus.

Vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia apie 300 Eur mišinukams, kt. maistui išleidžia - 30 Eur, aprangai - 50 Eur, sauskelnėms - 50 Eur, būsto išlaidoms - 50 Eur, sveikatai (vaisiams, vitaminams ) - 80 Eur, higienos priemonėms - 20 Eur, poilsiui (laisvalaikiui, žaislams) - 20 Eur. Vaikas yra sergantis, turi problemų dėl odos sausėjimo, dėl to reikia pastoviai naudoti medicininius tepalus, kitas medicinines priemones, dažnai lankytis pas gydytojus.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs tokią praktiką, jog nustatant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, vienas pagrindinių orientacinių kriterijų yra LR CK 6.461 str. 2 dalyje nurodyta išlaikymo iki gyvos galvos mėnesio vertė - viena minimalioji mėnesio alga. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 str.), tai atsakovo pareiga išlaikyti sūnų S. S., taip pat yra lygi. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra - 350 Eur. Todėl atsakovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį turėtų skirti bent po 150 Eur, t. y. mažiau nei 0,5 MMA dydžio išmokas.

Atsakovas vaiko neremia ir auginti jo nepadeda nuo pat gimimo. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vadovaudamasi LR CK 3.194 str. 1 d. ir 3.196 str. 1 d. ieškovė teismo prašys priteisti iš atsakovo A. I. sūnui S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės. Mano, kad toks išlaikymo dydis yra protingas ir atitinka sūraus S. poreikius.

Vadovaujantis LR CK 3.200 str. išlaikymą prašys priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

Vadovaudamasi LR CK 3.146-3.148 str., 3.167 str. 2 d., 3.169 str. 2 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d., 3.200 str., 3.208, 3.293 - 3.295 str., LR CPK 30 str. 4 d., 135 str., 136 str., 387-389 str., 392 str., ieškovė teismo prašė:

1. Skirti DNR ekspertize - įtvirtinančią ar paneigiančią A. I.. gim. (duomenys neskelbtini), biologinę tėvystę S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Esant teigiamoms ekspertizės išvadoms pripažinti, kad A. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. S. yra A. I. sūnus.

3. Nustačius tėvystę, sūnui S. S. pakeisti S. pavardę į I. ir įpareigoti Šiaulių r. CMS išduoti naują gimimo liudijimą, kur grafoje ,,TĖVAS“ įrašyti - A. I..

4. Nepilnamečio sūnaus S. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

5. Priteisti iš A. I., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6. Nepilnamečiui vaikui skirtas lėšas įpareigoti uzufrukto teisėmis tvarkyti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

7. Nustačius tėvystę, visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas priteisti iš atsakovo A. I..

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nurodė teismui, kad palaiko ieškinio reikalavimus atsakovui visiškai bei prašė teismo juos tenkinti. Tuo pačiu pripažino, kad atsakovas neteikė sūnui paramos ir po to, kada ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė atskirai nurodė, kad gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute su dviem vaikais.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas atsiliepimo į bylą nepateikė, tačiau iki teismo posėdžio pateikė 2016-06-23 prašymą nurodydamas, kad su ieškinio reikalavimais sutinka visiškai.

Papildomai nurodė, jog pripažįsta, kad jis yra S. S. tėvas, todėl neprieštarauja, kad vaiko gimimo akto įraše grafoje „tėvas“ būtų įrašytas jis. Sutinka, kad nepilnamečio sūnaus S. S. išlaikymui iš jo būtų priteista ieškovės nurodyto dydžio periodinių išmokų suma kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės ir vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisę būtų paskirta V. S..

Atsakovas išreikšdamas sutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimais nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų.

Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.

Ieškovė V. S. su vaikais: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių ir virtuvės bute. Butas be patogumų, šildomas krosnimi.

Ieškovė pati rūpinasi sūnumi. Vaiko kambarys bendras su motina. Jame yra lova, vaikiška lovelė, keturių durų spinta, fotelis, staliukas. Virtuvėje yra visa būtiniausia buities technika bei baldai. Kambariuose pakankamai tvarkinga, šilta, vaiko patalynė švari. Lankymosi metu berniukas aprengtas švariais, amžių atitinkančiais rūbais. Vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. S. S. yra mažo amžiaus, yra nuolat prižiūrimas motinos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelanko, tarp vaiko ir motinos susiformavęs glaudus emocinis ryšys, motina sudaro sūnaus vystymuisi tinkamas sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Skyrius sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. S., motina būtų paskirta vaikui priteistų lėšų uzufruktore.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A- 638 (8.1) V. S. šeima yra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Į apskaitą šeima įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos. Ieškovei trūksta įgūdžių auginant vaikus, planuojant pinigines išlaidas. Su šeima dirba socialinis darbuotojas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose paslaugos. V. S. vykdo socialinio darbuotojo įpareigojimus, vaiko teisių pažeidimų šiuo metu šeimoje neužfiksuota.

Kiekvienas vaikas turi teisę į vardą, turi žinoti, kas jo tėvai ir būti jų globojamas bei išlaikomas (Vaiko teisių konvencija). Ieškinyje suformuluotas prašymas nustatyti tėvystę atitinka vaikų interesus.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena, jie privalo būti išlaikomi tiek motinos, tiek tėvo. Su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą, todėl jų vykdymas yra privalomas. Ši prievolė yra asmeninio pobūdžio, todėl ją vykdyti turi pats asmuo, o ne perleisti valstybinėms institucijoms. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais. Vaikui skiriamo išlaikymo tikslas - patenkinti vaiko poreikius ir interesus, sudaryti tinkamas sąlygas jo vystymuisi. Turi būti tenkinami poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

V. S. šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, gauna socialines išmokas už vaikus, išlaikymą dukrai. Ieškovė nurodo, kad vaiko S. S. poreikiams patenkinti reikalinga 300 eurų suma per mėnesį. Berniukas turi sveikatos problemų, įtariama bronchinė astma, nuolat reikalingi vaistai, naudojamas inhaliatorius. Esant stipresniems priepuoliams, vaikas guldomas į ligoninę. Ieškovė teigia, kad vaiką išlaikyti padeda jos giminaičiai, epizodiškai prie vaiko išlaikymo prisideda atsakovo tėvai. V. S. iš atsakovo sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovei ir atsakovui teikiant nurodytos sumos išlaikymą, vaiko būtiniausi poreikiai būtų patenkinti. Kadangi išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (LR CK 3.200 str.), ieškovė turi teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Institucijos atstovė teikdama galutinę išvadą byloje pripažino, kad ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai, ne tik atsižvelgiant į vaiko interesus, bet ir atsakovo sutikimą dėl ieškinio reikalavimų. Sutiko, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, kad išlaikymas vaikui būtų priteistas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Ieškovės tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė V. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus S., todėl prašė teismo nustatyti, jog vaiko tėvas yra atsakovas A. I., pakeičiant įrašo duomenis vaiko gimimo liudijime (6 b.l.). CPK 187 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. I. 2016-06-23 pateikdamas rašytinį prašymą pripažino, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus, o jis jo tėvas. Taip pat sutinka, kad vaiko gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“ būtų padarytas įrašas – A. I., suteikiant sūnui S. I. pavardę (70 b.l.). Dėl paminėto teismas laiko faktą nustatytu, kadangi atsakovo pripažinimas atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra pareikštas šalies dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas A. I. yra nepilnamečio S. S. tėvas, o jis jo sūnus (CPK 187 str. 2 d.). Šis atsakovo pripažintas faktas laikytinas nustatytu ir toliau neįrodinėtinu (CPK 185 str. 1 d. 5 p.).

Nors atsakovas pripažino ir kitus ieškovės ieškinio reikalavimus (CPK 140 str. 2d.), tačiau teismas žemiau trumpai pasisako dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų, kadangi jie susiję ne tik su ieškove, bet ir su nepilnamečio vaiko interesais.

Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. yra A. I. ir V. S. sūnus (70 b.l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (1-3 b.l.). V. S. šiuo metu nedirba ir gauna tik išmokas iš valstybės už vaikus (7 b.l.). Ieškovei ir jos vaikams, tame tarpe ir sūnui S. S., atsižvelgiant į šeimos pajamas dar mokoma ir socialinė pašalpa (7 b.l.). Atsakovas pastaruoju metu nedirba, tačiau anot ieškovės anksčiau dirbo padienius darbus pas ūkininkus anksčiau ir gaudavo pajamas nesusijusias su darbo santykiais. Šiuo metu atsakovui nėra mokomos socialinės išmokos. Taip pat atsakovui atsižvelgiant į jo socialinę padėtį nėra mokoma ir socialinė pašalpa. Atsakovas 2016-06-23 prašyme teismui nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl sūnui reikalingo išlaikymo priteisimo, tačiau nenurodė ar šiuo metu turi pajamų ar, kad planuoja jų gauti ateityje. Tačiau V. S. teigimu ji norėtų, kad tėvas nuolat teiktų sūnui nustatyto dydžio išlaikymą, ko jis kol kas gera valia nedaro. Ieškovė nurodė, kad jai vienai sunku išlaikyti jos ir atsakovo sūnų, nors dabar jai dar padeda ir jos artimieji. Pripažino, kad šiuo metu ji viena negali sudaryti sūnui reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir ugdymui. Atsakovas kol kas geranoriškai sūnui reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą ir atsakovo sutikimą, daro išvadą, kad abu tėvai privalo sūnaus išlaikymui teikti jam reikalingą paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad ieškovė būtų garantuota, jog tokia būtina parama sūnui bus teikiama nuolat.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (atitikmuo 2,46 Eur) iki 10,9 Lt (atitikmuo 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams ir jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 Eur per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl sūnui reikalingų išlaidų maistui įsigyti (8 b.l.).

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 eurų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 130,33 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tik realiai minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams ugdytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, vėliau užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo išlaidoms padengti. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, dėl to tenkintinas ieškovės prašymas dėl sūnaus ugdymui reikalingų išlaidų (8 b.l.).

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą šalių sūnaus išlaikymo sumą (8 b.l.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir šioje dalyje, kadangi sūnus šiuo metu turi ir nedidelių sveikatos problemų (15 b.l.).

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Nors ieškovė su vaikais kol kas gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau ir šiuo atveju ji patiria aukščiau nurodytas išlaidas. Todėl šioje dalyje dėl išlaikymo dydžio apskaičiavimo ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu ir jis tenkintinas.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu dėl objektyvių priežasčių neteikia sūnaus išlaikymui reikalingos net minimalios paramos, tačiau sutinka, kad ji tokia būtina. Kadangi tarp šalių dėl to nėra ginčo, o atsakovas neprieštarauja ieškovės ieškinyje nurodytam išmokos dydžiui, kuris turi būti skirtas sūnaus išlaikymui, tai yra po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Dėl to šalių sūnus, kaip ir bet kuris vaikas, turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti sūnui geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis kol kas neteikia sūnui reikalingo išlaikymo, nors to ir neginčija. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu MMA dydis yra 380 eurų (LRV 2016-06-22 nutarimas Nr. 644).

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (pvz., vaiko motinos giminaičiams), o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 150 eurų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į jo sutikimą. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą, kuomet dirbo padienius darbus, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ar kitiems jos artimiesiems. Be to teismas neturi duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, o tuo pačiu atsakovas šia aplinkybe savo sutikime irgi nesirėmė. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau byloje nėra duomenų, kad ateityje jis dėl sveikatos būklės negalės dirbti. Todėl pripažintina, kad ieškovės prašomas ir teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas atsakovo sūnui, ypač nepablogins atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę ir pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Aukščiau nurodyto dydžio periodinės mėnesinės išmokos skirtos nepilnamečiam sūnui iš atsakovo, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, priteistinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, todėl į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kitų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz., gydymo, slaugos ir kt.), ir kurios susijusios su vaiko interesais bei kurių atsakovas nesutiktų kompensuoti.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas atsakovo sūnui, o ne jo įstatyminei atstovei, tai yra ieškovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu ieškovė, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti sūnaus S. S. išlaikymui tėvo A. I. mokomas periodines išmokas (CK 3. 190 str.).

Atskirai pažymėtina, kad S. S. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija visada taikoma, kuomet dėl infliacijos vaikui skirtos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis dar kartą nustatyti jų indeksavimą.

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl sūnaus S. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. S., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove (ieškove), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Taip pat tenkintinas ir ieškovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui nekliudomai bendrauti su sūnumi, tėvui pareiškus tokį pageidavimą. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su sūnumi ir jo dalyvavimo jį auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir jų laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas ateityje apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme. Todėl išspręstinas ir klausimas dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, įvertinus ir ieškovės pageidavimą, kad tėvas tik būdamas blaivus gali su sūnumi išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos (CPK 376 str. 3d.).

Ieškovės atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios ir kitos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 87 str. 2d., 93 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo skirto S. S. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

1. Nustatyti, kad ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo įraše Nr. 41 skiltyje „tėvas“ įrašyti „A. I.“.

2. Nustačius tėvystę, pakeisti S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turimą pavardę į I. ir įpareigoti Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti S. I. vardu naują gimimo liudijimą.

3. Priteisti iš atsakovo A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis mokomomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), pradedant mokėti nuo 2016-01-19 iki vaiko pilnametystės.

4. Paskirti V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

5. Nustatyti S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

6. Nustatyti, kad A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku S. S. bei dalyvauti jo auklėjime.

7. Priteisti iš atsakovo A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 156,33 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 33 euro ct) valstybės patirtų išlaidų atlyginimui už ieškovei suteiktas teisines paslaugas.

8. Priteisti iš atsakovo A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 54,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas, 41,00 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą (tėvystės nustatymą), 6,38 Eur už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams iš viso: 101,38 Eur (vieną šimtą vieną eurą 38 euro ct).

9. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. S. priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.