Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-09-29, apie 17.45 val., A. Č. kelyje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, leido vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti. Tokiais savo veiksmais A. Č. pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 133 str. A. Č. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2012-10-24 nutarimu Nr. 68N-2069800-12 buvo skirta administracinė nuobauda – 400 Lt bauda.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-02-13 nutartimi A. Č. skundą atmetė ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2012-10-24 nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti 2013-02-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik policijos pareigūnų parodymais, kurie buvo šališki ir neobjektyvūs, ir nesirėmė jo sūnų parodymais. Nurodė, kad traktorių tą dieną vairavo sūnus Mantas, kuris ir buvo atsakingas už transporto priemonę. Kadangi tą dieną traktorių vairuoti sūnui Mindaugui perdavė Mantas, todėl, apelianto nuomone, jis objektyviai negalėjo atsakyti už kito asmens veiksmus.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog A. Č. perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui neturinčiam teisės jos vairuoti (b. l. 4), tačiau A. Č. jau 2012-12-21 kreipės į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK su skundu, nurodydamas, jog protokole nurodytos aplinkybės yra neteisingos (b. l. 3). Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. Č. atvykęs į įvykio vietą, pripažino, jog transporto priemonė, traktorius „Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam nuosavybes teise, tačiau duomenų, jog A. Č. patvirtintų, kad traktorių perdavė vairuoti sūnui Mindaugui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę, nėra. Priešingai, minėtame vaizdo įraše matyti, kaip A. Č. ginčija aplinkybę, jog jis perdavė transporto priemonę. Aplinkybės, kad transporto priemonė priklauso apeliantui, A. Č. neginčijo nei įvykio metu, nei teisme duodamas parodymus, tačiau visada neigė, jog traktorių davė vairuoti M. Č.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai M. Č. bei M. Č. (b. l. 51). Šią aplinkybė pripažino ir pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ne A. Č., tačiau M. Č. perdavė M. Č. vairuoti traktorių, kuris neturėjo atitinkamos kategorijos. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota aplinkybė, kad A. Č. perdavė M. Č. vairuoti transporto priemonę, traktorių „Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 133 straipsnį leidimas vairuoti transporto priemones neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – užtraukia baudą asmenims, atsakingiems už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą, nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Taigi straipsnio sankcijoje numatyta, kad atsakomybė kyla asmeniui, atsakingam už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. To paties įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje numatyta, kad transporto priemonės valdytojas–asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atsakomybė už leidimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę, kyla transporto priemonės savininkui ar valdytojui. Kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo metu teisėtu transporto priemonės valdytoju buvo M. Č., todėl būtent jis, o ne A. Č., turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Kadangi A. Č. administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo ištirta visapusiškai, nebuvo surinkti visi galimi įrodymai, kurių pagrindu būtų galima A. Č. kaltės klausimu padaryti abejonių nekeliančias išvadas, byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2012 m. spalio 24 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK iš naujo tirti.

Nutartis neskundžiama.