Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-15253-20, kurioje

Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. M. 2020 m. balandžio 18 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), bute, tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą savo tėvui E. M., tuo sukėlė nukentėjusiajam E. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (e. b. l. 60-61), kad gyvena kartu su savo tėvu E. M., jo bute (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 18 d. vakare, apie 18-19 val. jis grįžo į namus blaivus. Tėvą namuose rado girtą, tarp jų kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių, kurių nenori pasakoti. Konfliktą pradėjo tėvas, kuris ėmė jam priekaištauti dėl asmeninių jo reikalų, dėl ko jis nebesusivaldė, supyko ir du kartus kumščiu trenkė tėvui į veidą. Tėvas tuo metu sėdėjo ant lovos ir nuo suduotų smūgių atsigulė, niekur neatsitrenkė. Tėvas daugiau prie jo nebesikabinėjo, jis nuėjo į kitą kambarį miegoti. Daugiau smūgių tėvui nesudavė. Tai ne pirmas kartas, kai jis suduoda tėvui, prieš porą metų yra jam sudavęs, tačiau jie susitaikė. Gailisi, kad mušė savo tėvą, jo atsiprašys. Kol vyks tyrimas, pagyvens pas draugą (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis E. M. parodė (e. b. l. 46-47), kad iki 2020 m. balandžio 18 d. gyveno savo bute (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi Ž. M.. 2020 m. balandžio 18 d. apie 21 val. jis buvo savo namuose, buvo išgėręs alkoholio ir jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nelabai prisimena visas įvykio aplinkybes. Grįžus Ž., tarp judviejų kilo konfliktas. Kas pradėjo konfliktą ir dėl ko jis kilo, neprisimena. Konflikto metu Ž. du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, kliuvo į viršutinę lūpą, dėl ko atsirado mažas įbrėžimas, ir į kairę akį, dėl ko po kairia akimi atsirado kraujosruva. Nuo Ž. suduotų smūgių jautė didelį skausmą veide, kuris truko kelias dienas, skaudėjo net galvą. Nuo smūgių nebuvo nugriuvęs. Atgal smūgių Ž. nesudavė. Iš karto policijos jis nekvietė, nes buvo girtas. Sekančią dieną policijos nekvietė todėl, kad jam buvo pagailę sūnaus, tačiau gerai apmąstęs, 2020 m. balandžio 20 d. nusprendė pranešti policijai, kad sudrausmintų smurtaujantį sūnų, kad sūnui būtų uždrausta gyventi jo namuose. Konflikto metu Ž. jam negrasino, konflikto niekas nematė, į medikus po įvykio jis nesikreipė ir nesikreips, nes jaučiasi gerai, nenori ir nesutinka būti apžiūrėtas medikų ir medicinos ekspertų, civilinio ieškinio nereikš. Prašo Ž. M. nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir uždrausti jam lankytis jo namuose, tačiau neuždrausti bendrauti. Ž. M. jį daug kartų yra mušęs, tačiau policijos jis nekvietė, dėl praeities įvykių pretenzijų sūnui neturi.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (e. b. l. 34), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (e. b. l. 6-5), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (e. b. l. 40) matyti, kad 2020 m. balandžio 20 d. 5 val. 43 min E. M., paskambinęs bendrajam pagalbos centrui, pranešė, kad jį 2020 m. balandžio 18 d. apie 21 val. savo namuose sumušė sūnus Ž. M., kuris trenkė jam į akį ir pabėgo. Po telefoninio pranešimo į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – vyko Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai, kuriems nukentėjusysis E. M. pateikė pareiškimą su prašymu įstatymo nustatyta tvarka nubausti sūnų Ž. M., sudavusį jam du smūgius į veido sritį ir sukėlusį jam fizinį skausmą. Apžiūrėjus įvykio vietą (e. b. l. 14-18) – butą, esantį (duomenys neskelbtini), - reikšmingų įvykio tyrimui aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. M., kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieš savo šeimos narį ir artimą giminaitį – tėvą E. M., tai yra, du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. M. į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 73).

Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis Ž. M. neteistas (e. b. l. 28-29), padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajam jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, tačiau kaltinamasis niekur nedirba (e. b. l. 32), užimtumo tarnyboje neregistruotas (e. b. l. 33), todėl jam skirtina prokuroro siūloma bausmė – viešieji darbai, kuriuos jis atlikti sutinka (e. b. l. 73).

Ž. M. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam Ž. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 65-66) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Ž. M. išaiškinti, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje (Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti Ž. M., kad, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.