- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-105-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01508-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP‑10424‑400/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“ prašymą dėl sprendimo už akių vykdymo išdėstymo, suinteresuoti asmenys Panevėžio miesto savivaldybės administracija, antstolis Egidijus Smagurauskas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 7 d. civilinėje byloje Nr. e2‑3270‑400/2020 priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai tenkino ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio Aurida“ (toliau – ir pareiškėja, ir atsakovė) 32469,51 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą bei 2337,81 Eur delspinigius. Iš viso Panevėžio miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės priteista 34807,32 Eur suma.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Panevėžio Aurida“ kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3270-400/2020 Panevėžio miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir ieškovė) priteistą 34807,32 Eur dydžio skolą 24 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 1450,31 Eur.
3. Prašyme nurodė, kad visos sumos, nei tiesiogiai, nei per antstolį sumokėti iš karto neturi galimybės, kadangi privalo vykdyti ir kitus privalomus mokėjimus, t. y. laiku mokėti atlyginimus 94 darbuotojams, laiku mokėti visus privalomus mokesčius valstybės biudžetui. Nurodo, kad pareiškėja vykdo periodinius atsiskaitymus su Panevėžio miesto savivaldybės administracija pagal kitą teismo sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-6415-1026/2017), kuriuo iš pareiškėjos buvo priteista kita ženkli skolos suma (29843,59 Eur). Pareiškėja akcentuoja, jog antstoliui nurašius visą skolą priverstinai iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos, sutriktų atsiskaitymai su darbuotojais, valstybės biudžetu, o taip pat su žaliavų ir medžiagų tiekėjais, dėl ko sutriktų normali ūkinė – komercinė veikla, kas galimai sąlygotų sunkias turtines pasekmes, galimą dalies darbuotojų atleidimą, priverstines prastovas ir pan.
Atsiliepimas
4. Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir antstolis Egidijus Smagurauskas atsiliepimų į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Panevėžio Aurida“ prašymą išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3270-400/2020 įvykdymą.
6. Teismas konstatavo, kad pateikti duomenys apie atsakovės turtinę padėtį nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo už akių įvykdymą. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė veikia nuostolingai negali būti pagrindu sprendimo už akių vykdymo išdėstymui, nes prieš prisiimdamas turtinius įsipareigojimus, juridinis asmuo, kaip verslininkas, privalo įvertinti savo finansines galimybes, verslo vystymo perspektyvas ir jo riziką, todėl finansinių nesėkmių ir iš to kylančių pasekmių perkėlimas ieškovei pažeistų įprastinės ir geros verslo praktiko principus.
7. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė nepateikė duomenų apie jos veikloje generuojamas apyvartines lėšas, išrašų iš banko sąskaitų ir kasos knygos, kurie patvirtintų, kad priteistos sumos sumokėjimas ir skolos sugrąžinimas iš karto atsakovei būtų itin komplikuotas ir sudėtingas. Teismas laikė, kad priteista suma (34807,32 Eur suma) juridiniam asmeniui, kuris vykdo ūkinę veiklą, nėra itin didelė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės interesai yra prioritetiniai, t. y. ji turi pranašumą prieš ieškovę ir jos interesai turi būti žymiai labiau ginami nei ieškovės.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, įrodymų, jog atsakovė bus pajėgi tinkamai įvykdyti sprendimą už akių jį išdėsčius prašomam terminui, o priteistos sumos išieškojimo išdėstymas 24 mėnesių (kaip to prašo atsakovė), teismo vertinimu, akivaizdžiai pažeistų tiek sprendimo privalomumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 18 straipsnis), tiek bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo už akių įvykdymo tikslo bei būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra.
9. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė nuo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos ieškovei savo noru jau yra atlikusi kokius nors mokėjimus. Priešingai, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai iki šiol dar nėra sumokėjusi žemės nuomos mokesčio skolos už 2015‑2016 metus ir nors nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. sumokėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijai 20898,82 Eur žemės mokesčio, išdėsčius priteistos skolos sumą 24 mėnesių laikotarpiui, būtų dar labiau užvilkinamas priteistų sumų grąžinimas ieškovei.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad minimo teismo sprendimo pagrindu 2020 m. spalio 5 d. buvo išduotas vykdomasis raštas bei antstolio Egidijaus Smagurausko 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu priimtas vykdyti, todėl prasidėjus vykdymo procesui atsakovė (skolininkė) turi teises bei pareigas, numatytas vykdymo proceso teisės normų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Panevėžio Aurida“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2 VP-10424-400/2020, ir ginčo klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑3270‑400/2020 įvykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, leidžiant atsakovei UAB „Panevėžio Aurida“ sumokėti skolą lygiomis dalimis, kas mėnesį sumokant ieškovei po 1450,31 Eur.
11.1. Apeliantė nurodo, kad teismo priteista suma yra didelė (34807,32 Eur). Visos sumos atsakovė nei tiesiogiai, nei per antstolį sumokėti iškarto neturi galimybės, kadangi atsakovė privalo vykdyti ir kitus privalomus mokėjimus. Pavyzdžiui, laiku mokėti atlyginimus savo darbuotojams, kurių turi net 94, laiku mokėti visus privalomus mokesčius valstybės biudžetui.
11.2. Taip pat nurodo, kad atsakovė vykdo periodinius atsiskaitymus ieškovei pagal kitą teismo sprendimą (civilinės bylos Nr.e2-6415-1026/2017), kuriuo iš atsakovės ieškovei buvo priteista kita ženkli skolos suma (29843,59 Eur). Be to, iš teismui pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos yra matyti, kad pareiškėja per 9 šių metų mėnesius patyrė 148079 Eur nuostolių. Iš pridedamų VMI prie FM oficialiai skelbiamų duomenų, kurie pateikti į bylą 2020 m. lapkričio 19 d., yra matyti, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam be pateikto prašymo yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Iš pridedamos buhalterinės pažymos yra matyti, kad pareiškėja deda visas pastangas atsiskaityti už žemės nuomą ir vykdant ankstesnius savo įsipareigojimus per 10 šių metų mėnesių jau sumokėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijai 20898,82 Eur žemės nuomos mokesčio.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantės teigimu, klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nebuvo išspręstas teismo sprendimu, todėl jis gali būti išspręstas dabar. Apeliantė akcentuoja, kad antstoliui nurašius visą skolą priverstinai iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos sutriktų atsiskaitymai su darbuotojais, valstybės biudžetu, o taip pat su žaliavų ir medžiagų tiekėjais, ko pasėkoje sutriktų normali ūkinė – komercinė veikla, kas galimai sąlygotų sunkias turtines pasekmes, galimą dalies darbuotojų atleidimą, priverstines prastovas ir pan.
11.4. Nurodo, kad, priešingai nei nustatė pirmos instancijos teismas, ieškovės interesai šiuo atveju niekaip nenukentėtų, nes ieškovė išliktų veikiantis juridinis asmuo, tad per laiką vis vien atgautų visą priteistą sumą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12.1. Nurodo, kad atsakovės skola dėl nesumokėto mokesčio yra didelė ir vis kasmet didėja, tačiau ji nerodo pastangų šį mokestį mokėti, mažinti skolą nors dalimis taip, kaip siekia laiku atsiskaityti su darbuotojais ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą renkančiomis, administruojančiomis institucijomis.
12.2. Teigia, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, skolos tik toliau didės, mokestis už sekančius ir vėlesnius metus ir toliau bus skaičiuojamas, kol bus grąžinamos senos skolos. Iki šiol nematant atsakovės pastangų mokėti net ir priteistas skolas, kurių mokėjimas teismo jau buvo išdėstytas dalimis, ir atsakovei vis teigiant apie savo sunkią finansinę padėtį, kyla pagrįstų abejonių, ar ir išdėstytas dalimis skolos mokėjimas atsakovės būtų vykdomas.
12.3. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė atskirajame skunde nenurodo jokių objektyvių motyvų, dėl kurių skundžiama nutartis būtų neteisėta ir/ar nepagrįsta bei dėl kokių priežasčių turėtų būti panaikinta. Savivaldybės manymu, atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkindama jau prasidėjusį vykdymo procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad priteista suma yra didelė, atsakovė neturi galimybės tokios sumos sumokėti iškart, o išieškojus skolą priverstinai, sutriktų atsakovės, kaip juridinio asmens, komercinė veiklą, mokėjimai darbuotojams ir prievolių valstybei vykdymas, t. y. iš esmės nurodo tapačius argumentus kaip ir prašyme pirmosios instancijos teismui, nenurodydama skundžiamos nutarties neteisėtumą pagrindžiančių argumentų.
16. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-3270-400/2020 priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai tenkino ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Panevėžio Aurida“ 34807,32 Eur sumą. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-3270-400/2020 atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, ir nors atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį su reikalavimu dėl skolos priteisimo sutiko, tačiau prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo neteikė. Byloje taip pat nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas už akių yra vykdomas priverstine tvarka.
17. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, nustatyti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovės), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus.
18. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismų praktikoje šiai bylai aktualiu aspektu išaiškinta, kad pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 23 punktas).
19. Prieš tai nurodytoje nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios, kadangi priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Tuo tarpu skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Galiausiai teisėjų kolegija konstatavo, kad vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 27 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai teismo sprendimas už akių, kurio vykdymą prašoma išdėstyti, ne tik vykdomas priverstinai, bet ir yra priimtas antstolio patvarkymas užbaigti vykdomąją bylą įvykdžius privestinai vykdomąjį dokumentą, tačiau atsakovė turi teisę šį antstolio 2021 m. sausio 20 d. patvarkymą skųsti CPK nustatyta tvarka (40 b. l.). Vis dėlto, byloje neginčijamai nustatyta, kad visa Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-3270-400/2020 sprendimu už akių priteista suma šiuo metu yra išieškota. Taigi nors atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo finansine situacija, akivaizdu, kad ji savo sąskaitose disponuoja piniginėmis lėšomis, kurių pakanka teismo sprendimo įvykdymui.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamoje nutartyje yra teisėtos ir pagrįstos, kadangi atsakovės nurodomos aplinkybės nesudarė pagrindo jas pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad aplinkybės dėl atsakovės sunkios finansinės padėties jai pačiai jau buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, tai patvirtina tiek pačios atsakovės į bylą pateikti finansiniai dokumentai, tiek teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie anksčiau priteistas sumas iš atsakovės ieškovei. Šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje nustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliantė, pateikusi atskirąjį skundą, jų niekaip nepaneigė. Vien ta aplinkybė, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismo sprendimas už akių buvo įvykdytas, ir nors nėra praėjęs antstolio veiksmų apskundimo terminas, patvirtina, kad realaus ir objektyvaus poreikio teismo sprendimo vykdymo išdėstymui nebuvo. Nors apeliantė teigė, kad priverstinai išieškojus visą sprendimu už akių priteistą sumą sutriks jos ūkinė veikla ir mokėjimai darbuotojams bei valstybei, duomenų, pagrindžiančių savo teiginius (pvz. sąskaitų išrašų, kuriuose atsispindėtų realios atsakovės gaunamos ir mokamos sumos), neteikė nei su atskiruoju skundu, nei po to, kai buvo priimtas antstolio patvarkymas užbaigti vykdomąją bylą (2021 m. sausio 20 d.). Dėl to šie atsakovės argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti, tuo pačiu konstatuojant, kad atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės negalėjo būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą svarstyti prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jau prasidėjus priverstiniam vykdymui.
22. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovės prašymą būtų akivaizdžiai pažeidęs ieškovės teisėtus lūkesčius ir šalių interesų pusiausvyrą, kadangi būtų suteikęs atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę, o įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas dvejiems metams taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo išdėstymą, todėl naikinti ją remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.