Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-04-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-218-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-21
Bylos Nr.
II-218-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00495-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Nukentėjusysis
M. K., S. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-218-1131/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00495-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,dalyvaujant skundą padavusiam nukentėjusiajam M. K.,S. P., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta,nedalyvaujant Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus tyrėjo G. T. (G. T.) 2021 m. sausio 13 d. nutarimo ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-ojo veiklos (toliau – ir Institucija) skyriaus tyrėjo G. T. 2021 m. sausio 13 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad S. P. 2020 m. spalio 4 d. apie 18.47 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžeidžiamais veiksmais, pažeidžiant viešąją tvarką bei žmonių rimtį sukėlė konfliktą, kurio metu M. K. (toliau – ir Pareiškėjas) rėkdamas pasakė ,,jei <necenzūrinis žodis> dar kartą išjungsi elektrą, padarysiu tave invalidu“, tuo metu agresyviai nusiteikęs kelis kartus patapšnojo per petį, dar kartą atkartojo minėtą pasisakymą. Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, nes patikrinimo metu kitų nešališkų asmenų (be M. K., J. K., D. P. ir S. P.), galinčių suteikti aplinkybių patikrinimui reikšmingų duomenų, nenustatyta, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų ir teisėtų įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje padarymą (b. l. 5-6).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. skundu prašo panaikinti minėtą nutarimą ir S. P. pripažinti kaltu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą, neįsigilino ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius nukentėjusiojo M. K. ir jo žmonos J. K. parodymus, nesigilino į pareiškime nurodytas faktines aplinkybes dėl situacijos specifiškumo, nuo pat tyrimo pradžios rėmėsi tik apklausos metu pateiktu kaltinamojo žmonos D. P. paaiškinimu, jos vyrą S. P. apklausė tik praėjus keliams mėnesiams po įvykio, taip pat neapklausė šalia gyvenančių kaimynų ir netinkamai taikė ANK 481 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą, neteisėtą nutarimą, kuris turi būti panaikintas ir pakeistas. Nukentėjusiojo įvykio vakarą rašytame pareiškime bei liudininkės J. K. apklausos parodymuose nurodyta ir šiame skunde tuo remiamasi, papildant, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 18.47 val. grįžtant po pasivaikščiojimo po apylinkes su kūdikiu, (duomenys neskelbtini), prie kiemo vartų pasitiko D. P. ir S. P., kurie atvyko įjungti elektros skydinėje namo bendrasavininkės I. K. prašymu išjungtą elektros tiekimą dėl gaisro pavojaus, kuomet buvo D. P. įrengta papildoma vaizdo kamera mediniame name. Gatvėje su žmona ir kūdikiu laukiant, kol kiemo automatiniai vartai atsidarys, S. P., įžūliai prišokęs prie jo, kelis kartus stipriai patapšnojo per petį, garsiai šaukdamas su keiksmažodžiu, kad, jei dar kartą išjungs elektros tiekimą, padarys invalidu. Jam artėjant prie jo ir matant, kad bus realizuojami jo ketinimai, paprašė žmonos J. K. filmuoti visus veiksmus, bet to nepavyko užfiksuoti dėl streso metu neįsijungusio laiku telefono ir dėl to, kad D. P. įspėjo S. P. nieko nedaryti, nes bus filmuojama ir taip buvo užkardyta atlikti pavojingus veiksmus. Tokiais veiksmais S. P. padarė trejas ANK 481 straipsnio 1 dalyje įvardytas alternatyvias veikas – necenzūrinių žodžių vartojimą viešojoje vietoje, įžeidžiamai kibo bei fiziškai patapšnojo per petį, tai yra tyčinius veiksmus, kuriais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Dėl tokio S. P. elgesio jiems buvo sukeltas išgąstis ir sumaištis, jie buvo šokiruoti, kadangi taip nėra įprasta elgtis viešoje vietoje tokiu metu, jų įprastinis ramus pasivaikščiojimas buvo nutrauktas, jis buvo priverstas nedelsiant kreiptis pagalbos į policiją. Nurodo, kad Institucijos nutarime neatsispindi nukentėjusiųjų parodymų nuoseklumas pirminės ir einamos apklausos metu, nebuvo remiamasi pagalbos sistemos 112 bei pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, „body“ kamera fiksuotais vaizdo ir garso įrašais, kurie yra objektyvūs ir pirminiai informacijos šaltiniai, nebuvo apklausti kaimynai, kurie galėjo girdėti grasinimą bei matyti susiklosčiusią situaciją, kadangi gyvena arti gatvės. Nors nutarime nurodyta, jog patikrinimo metu tokių asmenų nenustatyta, tačiau negalima nustatyti tokius asmenis jų neapklausiant, o tik konstatuojant faktą. Taip pat nebuvo peržiūrėti D. P. įrengtų vaizdo kamerų įrašai, kur vaizdo kameros yra įrengtos ant jos su bendrasavininke įrengto namo ir nukreiptas vaizdas į konflikto vietą arba kaltinamojo žmona sąmoningai tokių įrašų nepateikė, siekdama bylos nagrinėjimo metu sukelti kuo daugiau abejonių Institucijai jos vyro atliktais neteisėtais veiksmais. Institucija tinkamai netyrė nukentėjusiojo pareiškimo, kadangi S. P. veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, pradėjo administracinę teiseną ir ją nutraukė. Pažymėjo, kad skundžiamu atveju, analizuojant duomenis, turi būti S. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visumą. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia neigiamas pasekmes. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų, o buvo nurodyti nukentėjusiojo bei liudytojos parodymuose net treji veiksmai – necenzūriniai žodžiai viešoje vietoje, įžeidžiamas kibimas bei fizinis patapšnojimas per petį. S. P. paaiškinimas, kad jis netapšnojo per petį bei garsiai nešaukė vartodamas necenzūrinius žodžius, o tik griežčiau pasakė, neatitinka realybės, kadangi jei taip būtų buvę, nukentėjusysis iškart po incidento nebūtų kvietęs policijos pagalbos. Tai negali būti logiškai paaiškinama. Pagalba buvo kviesta, nes buvo iškilęs realus pavojus sveikatai ir gyvybei, o tokie paaiškinimai yra tik gynybinė taktika. Po incidento per trečiuosius asmenis S. P. yra pasakęs, kad pasamdys žmones, jog M. K. būtų sutrikdyta sveikata. Tai gali paliudyti mama I. K., kuriai būtent tokius žodžius atkartojo S. P. žmona D. P.. Išsakyti teiginiai charakterizuoja S. P., kuris gali būt neprognozuojamas, todėl jo versija, kad jis tą vakarą elgėsi taip, kaip priimtina įprastinėse visuomenės gyvenimo normose, neatitinka vertinant faktinių bylos aplinkybių visumą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Kitaip tariant nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Institucijos priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra pagrįstas, priimant nutarimą teisėtai ir pagrįstai įvertinti surinkti įrodymai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo protingumo kriterijais (b. l. 11).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. K. palaikė savo skunde nurodytus argumentus ir papildomai parodė, kad S. P. savo veiksmais pasiekė tam tikrus padarinius, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jo (M. K.) žmonai ėmus viską filmuoti, jis nustojo daryti šiuos veiksmus, jam jo žmona sakė nedaryti tų veiksmų, nes yra filmuojama. S. P. buvo apklaustas po 2,5 mėnesio, tai parodo institucijos nenorą tinkamai ir laiku išnagrinėti bylą, taip pat nebuvo apklausti kaimynai, šalia esančiuose dvejuose namuose, kaimynai tikrai girdėjo visą konfliktą. Visas įvykis įvyko gatvėje prie vartų. Namo bendrasavininkai yra du – Sergejaus žmona ir jo mama. Sergejaus žmona pastatė tą kamerą, kuri matoma nuotraukoje, kuri filmuoja visą įvažiavimą. Su savo mama pasitarė, kad reikia išjungti kamerą, jis nuėjo išjungti elektros, siekdamas išjungti tą kamerą. Sergejus su žmona atvažiavo įjungti elektros skydinėje, ten sutiko juos ir tuomet kilo konfliktas. Sergejus jau buvo įjungęs elektrą, todėl kamera turėjo veikti ir nufilmuoti visą įvykį. Pareigūnai turėjo body kameras, jie jį apklausinėjo ir mirksėjo lemputė, pareigūno paklausus, jis atsakė, kad yra filmuojama. Kaimynai galėjo matyti įvykį, yra vienas namas kitapus tvoros ir kitas namas – šalia kelio. Tie kaimynai tikrai galėjo girdėti konfliktą. Institucija, nagrinėjusi bylą, šių kaimynų neapklausė.

Teismo posėdžio metu S. P. paaiškino, kad elektra buvo nuolat atjunginėjama, kameros buvo įrengtos pagal įstatymus dėl saugumo, elektros atjunginėjimai prasidėjo nuo pat pradžių, buvo grasinimai iš Mindaugo. Jų šeimoje yra vidiniai ginčai, Mindaugas pavydi dėl turto, o kameros įrengtos dėl saugumo, nes namas yra tuščias. Kameros nuolat atjunginėjamos, kreipėsi į elektros tinklus, elektros tinklai nurodė, kad pas juos viskas tvarkoje, kameros išsijunginėja ne dėl jų kaltės. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, galvojo, kad gal kas nors nori apvogti namą. Pastatė kitą kamerą jog matytų, kas išjunginėja elektrą. Mindaugas su savo žmona atėjo prie jų ir ėmė aiškintis. Jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo. Kamera, esanti nuotraukoje, nemato tos vietos, kur galimai įvyko įvykis. Įvykio niekas nefilmavo, o ta kamera įvykio metu dar nebuvo įsijungusi. Tos kameros įrašų nėra, ji taip greit neįsijungia, reikia kelių minučių, kad ji įsijungtų. Jei įrašai būtų, jis juos pateiktų. Neturi įrodymų, kad kamera įsijungia po 5 min. Kamera veikė įvykio metu, o dabar ji yra muliažinė. Aplink buvusių žmonių nematė, buvo keturiese. Mano, kad iškviesti pareigūnai filmavo.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad M. K. 2020 m. spalio 4 d. 19.02 val. nurodė, kad smurto nebuvo, tačiau įvyko žodinis konfliktas tarp giminaičių – brolio M. K. ir sesers D. P. dėl brolio atjungtos elektros. Paaiškino, kad konfliktuoja dažnai dėl namo dalybų. Priimti du pareiškimai. Pranešėjas sutikęs sesers vyrą (S. P.), kuris jam grasino, bandė smaugti. Filmuota Bodycam 1905 (b. l. 14-16).

Iš 2020 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio Š. Ž. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 19.00 val. patruliuojant iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Miško g. 30B, konfliktas tarp pranešėjo ir jo sesers. Atvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas M. K., kuris paaiškino, kad buvo konfliktas su seserimi D. P. ir jos vyru dėl jų motinos namo elektros, nes M. K. atjunginėja elektrą, dėl to vyksta konfliktai. Iš abiejų pusių priimti pareiškimai. Pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti name ir garaže įrengtos kameros (b. l. 17, 18-21).

Iš M. K. rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 18.47 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įvyko žodinis ginčas su S. P., kuris ginčo metu pasakė, kad ,,jei <necenzūrinis žodis> dar kartą išjungsi elektrą, padarysiu tave invalidu“, tuo metu agresyviai nusiteikęs kelis kartus patapšnojo per petį, dar kartą atkartojo minėtą pasisakymą. Konflikto metu Pareiškėjas buvo su žmona J. K., kuri gali patvirtinti minėtą faktą, kad S. P. veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos, bei rimties sutrikdymą (b. l. 16, 22). J. K. rašytiniame paaiškinime iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, taip pat nurodė, kad grįždami iš pasivaikščiojimo pamatė S. P. prie elektros skydinės, kuris greičiausiai įjungė išjungtą elektros tiekimą (b. l. 23).

Iš D. P. 2020 m. spalio 4, 15 d. paaiškinimų matyti, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 18.47 val., (duomenys neskelbtini), kartu su vyru S. P. buvo atvykusi įjungti elektros, kurią piktybiškai išjungė jos brolis M. K.. Tuo metu konflikto nebuvo ir S. P. P. negrasino. Jis tik griežtai atsakė, kad jis daugiau neišjunginėtų elektros. S. P. P. nekeikė ir nevartojo tokių žodžių kaip ,,<necenzūrinis žodis>, tave padarysiu invalidu“ ir panašiai (b. l. 17, 24).

Iš S. P. 2020 m. gruodžio 3 d. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 18.47 val., (duomenys neskelbtini), kartu su žmona D. P. buvo atvykęs įjungti elektros skydinėje elektrą, kurią piktybiškai išjungė jo žmonos D. P. brolis M. K.. Tuo metu konflikto nebuvo ir niekas Pareiškėjui negrasino, jis griežtai pasakė, kad daugiau neišjunginėtų elektros. S. P. tvirtino, kad Pareiškėjui netapšnojo per petį ir tokių žodžių kaip ,,<necenzūrinis žodis>, aš tave padarysiu invalidu“ ir panašiai nesakė. S. P. teigia, kad minėto incidento metu pašalinių liudininkų nei jis, nei jo žmona nematė. Įvykio metu buvo tik jis, jo žmona, Pareiškėjas ir jo žmona (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas G. T. 2021 m. sausio 13 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, nes patikrinimo metu kitų nešališkų asmenų (be M. K., J. K., D. P. ir S. P.), galinčių suteikti aplinkybių patikrinimui reikšmingų duomenų, nenustatyta, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų ir teisėtų įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje padarymą (b. l. 5-6).

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš teismui pateikto pareiškėjo skundo, skundžiamo nutarimo bei bylos nagrinėjimui pateiktos medžiagos, pareiškėjas 2020 m. spalio 4 d. 19.02 val. pranešė, kad įvyko žodinis konfliktas tarp giminaičių – pareiškėjo ir jo sesers D. P. vyro S. P. dėl atjungtos elektros, kurio metu, pasak pareiškėjo, S. P. jam rėkdamas pasakė ,,jei <necenzūrinis žodis> dar kartą išjungsi elektrą, padarysiu tave invalidu“, tuo metu agresyviai nusiteikęs kelis kartus patapšnojo per petį, dar kartą atkartojo minėtą pasisakymą. Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdyje pareiškėjas M. K. nurodė, kad pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, nesirėmė pagalbos sistemos 112 bei pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, „body“ kamera fiksuotais vaizdo ir garso įrašais, kurie yra objektyvūs ir pirminiai informacijos šaltiniai, nebuvo apklausti kaimynai, kurie galėjo girdėti grasinimą bei matyti susiklosčiusią situaciją, kadangi gyvena arti gatvės, taip pat nebuvo peržiūrėti D. P. įrengtų vaizdo kamerų įrašai, kur vaizdo kameros yra įrengtos ant jos su bendrasavininke įrengto namo ir nukreiptas vaizdas į konflikto vietą. Iš pateiktos skundo medžiagos matyti, kad tyrėjas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik dviejų priešingų konflikto pusių paaiškinimais, t. y. pareiškėjo M. K. ir jo sutuoktinės ir S. P. ir jo sutuoktinės. Daugiau jokių tyrimo veiksmų siekiant išsiaiškinti galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes nebuvo atlikta. Tyrėjas abiejų konflikto pusių paaiškinimus įvertino kaip šališkus ir nesant kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti arba paneigti vienos ar kitos konflikto pusės nurodytas aplinkybes, kaip minėta, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Toks pareigūno sprendimas, konstatuojant, kad nėra kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinanti ar paneigti vienos ar kitos konflikto pusės nurodomas aplinkybes, yra nepagrįstas, administracinio nusižengimo tyrimas buvo akivaizdžiai skubotas ir formalus.

Institucijos pareigūnas net nenustatė ir neišsiaiškino tikslios įvykio vietos, nors iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad keliose vietose name ir aplink jo teritoriją yra įrengtos kameros. Teismo posėdžio metu tiek M. K., tiek S. P. nurodė, kad konfliktas įvyko būtent gatvėje prie vartų. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, taip pat ir iš M. K. paaiškinimų, į minėtą konflikto vietą yra nukreipta namo lange esanti kamera. Teismo posėdžio metu M. K. nurodė, jog kamera tikrai turėjo nufilmuoti įvykį, nes S. P. tuo metu jau buvo įjungęs elektrą, tuo tarpu S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kamera taip greitai, įjungus elektrą, neįsijungia, ji įsijungia tik po 5 minučių, tačiau kuo grindžia tokius savo paaiškinimus, nenurodė, įrodymų jokių dėl to pateiki negali. ANK 593 straipsnyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti daiktų apžiūras, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; o tai šioje byloje nepadaryta, nors iš esmės tai būtų objektyvus įrodymas, sprendžiant dėl ANK 481 straipsnio sudėties požymių buvimo S. P. veiksmuose. Be to, M. K. nurodė, o taip pat ir byloje yra duomenys, kad atvykę pareigūnai į įvykio vietą bendravimą su abejomis konflikto pusėmis filmavo body kameromis, tačiau nutarimą priėmęs pareigūnas, taip pat neišsireikalavo ir nevertino šių pareigūnų body kamera vaizdo įrašę užfiksuotų duomenų, o esant poreikiui – neapklausė ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų. Nagrinėjamu atveju, kaip galima suprasti iš byloje esančios medžiagos, M. K. ir S. P. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nors atvykus pareigūnams konfliktas jau buvo baigęsis, tačiau siekiant gauti objektyvių duomenų ir formuojant pareigūno vidinį įsitikinimą vertinant įrodymus, yra svarbu įvertinti ir tik ką po įvykusio konflikto užfiksuotą abiejų konflikto pusių bendravimą su pareigūnais ir tarpusavyje, jų aplinkybių aiškinimą. Iš byloje esančių nuotraukų taip pat matyti, kad šalia įvykio vietos gretimais, netoliese yra ir kitų gyvenamųjų namų ir, kaip nurodė M. K., konfliktą tikrai galėjo girdėti kaimynai, tačiau pareigūnas jų neapklausė. Taigi, iš visų šių aplinkybių matyti, kad pareigūno nutarime padaryta išvada, jog nėra kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti arba paneigti vienos ar kitos konflikto pusės nurodytas aplinkybes, yra visiškai nepagrįsta.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 2 dalies ir 593 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tik išsamiai atlikus konkrečius tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, galima daryti atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo S. P. veiksmuose.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (nepradėjimo) pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus tyrėjo G. T. 2021 m. sausio 13 d. nutarimas ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną naikinamas kaip nepagrįstas ir grąžinama byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su galimo administracinio nusižengimo įrodytumu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo M. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus tyrėjo G. T. 2021 m. sausio 13 d. nutarimą ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė