Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-03-10 · Administracinė byla Nr. I-272-513/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-10
Bylos Nr.
I-272-513/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00102-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Administracinė byla Nr. I-272-513/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00102-2010-1)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 63.3.3.; 73
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso tvarka, spręsdama pareiškėjo R. D. skundo atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-03-03 teisme gautas pareiškėjo R. D. skundas, kuriuo prašoma (kalba netaisyta): įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas - pažymėti 0.0800 ha žemės sklypą kaip laisvą (neužstatytą) ir grąžintiną natūra žemę, patvirtinti natūra grąžinamo A. D. nuosavybes teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuoto 0.0800 ha ploto žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais pateikti juos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Iš skunde nurodytų aplinkybių ir skundo reikalavimų turinio matyti, jog pareiškėjas kelia ginčą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo. Pareiškėjas skundžia Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus, teigdamas, kad jis tinkamai neatlieka įstatymo jam pavestų funkcijų, taip vilkina nuosavybės atkūrimo procesą.

Skunde nurodo, kad 2010-02-03 iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. R4-64-(3.1) ir sužinojo, kad atsakovas 2010-01-26 raštu Nr. (4.17)-D3-224 atsisakė patvirtinti A. D. (pareiškėjo tėvui) posesijoje geodeziniais matavimais suformuoto 0.0800 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu Jūros g. 34A, Palanga, dydį, ribas, apribojimus. Teigia, kad taip atsakovas nevykdo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106 punkto reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) – institucija, formuojanti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr. LVAT 2003-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr. 4, p. 290-298, taip pat 2006-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006, 2006-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-124/2006 ir kt.). Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija; Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.

Be to, LVAT yra pažymėjęs, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti nagrinėjami skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (aktų priėmimo) ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksmus, bet ne dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr. Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr. 8, p. 30-32).

Šiuo atveju pareiškėjas ginčija atsakovo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimo, tačiau iki šiol privaloma išankstine neteisminio ginčo sprendimo tvarka yra faktiškai nepasinaudojęs. Pažymėtina, kad jokio sprendimo (-ų), kuriuo (-iais) pareiškėjui atsisakyta atkurti nuosavybės teises į žemę, ir (ar) atsakovo veiksmų, kuriais vilkinamas atitinkamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas, pareiškėjas neskundžia. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reškia, kad teismas negali būti pareiškėjo advokatu ir už jį suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą – tai yra pareiškėjo pareiga.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22 - 24, 32 - 33 straipsniai. Tai pat būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pareiškėjui siūlytina su skundu dėl ginčo sprendimo kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (ABTĮ 10 straipsnis, 37 straipsnio 3 dalis). Tik po to, jei ginčas nebus išspręstas ar su sprendimu pareiškėjas nesutiks, ABTĮ 32 straipsnio 1 - 2 dalyse nurodytais terminais, reikėtų kreiptis su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 - 106 straipsniais, nutaria:

pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui R. D. .

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irma Čuchraj