Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, buveinės adresas: Vilnius, Juozapavičiaus g. 7, ieškinį atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį, ieškinys atsakovui buvo įteikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Toks ieškovės prašymas yra. Atsiliepimas turėjo būti pateiktas vėliausiai 2016-04-04.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir pirminė kreditorė UAB „Tele2“ 2004 m. rugsėjo 29 d. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 43.160408978499, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, už kurias atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti pagal pirminės kreditorės UAB „Tele2“ pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovė nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl liko skolingas pradinei kreditorei. Pradinė kreditorė ir ieškovas 2009 m. kovo 31 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido reikalavimą į atsakovo skolą ieškovei.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas skolinga jai 473,22 EUR: 128,84 EUR skolos, 320,17 EUR palūkanų ir 24,21 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, tačiau prie ieškinio nėra pateikusi duomenų, pagrindžiančių reikalavimo dydį ir jo teisėtumą (ieškovė nėra pateikusi teismui nei pradinės kreditorės UAB „Tele2“ PVM sąskaitų-faktūrų, nei kitų duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pradinei kreditorei ir liko jai skolingas).

Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad ji išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo ir prideda 2009-05-04 surašytą pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, bet nepateikė duomenų apie jo įteikimą atsakovui.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2013). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-7-168/2010). Sprendžiant, tinkamai skolininkas informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą ar ne, svarbu nustatyti du esmines aplinkybes: 1) ar pranešime nurodyta informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui; 2) momentą, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Analizuojamu atveju ieškovė pridėjo prie ieškinio atsakovui adresuotą 2009-05-04 pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopiją, kuriame nurodoma skola, paskaičiuota 2009 m. gegužės 4 d., bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šis pranešimas siųstas atsakovui ar kad atsakovas gavo nurodytą pranešimą, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui įteiktas pirmiau nurodytas pranešimas apie sudarytą cesijos sutartį.

Teismas pažymi, jog ieškovės pateiktame pranešime dėl reikalavimo teisės perleidimo ir ieškinyje nurodyti skirtingi atsakovo adresai: atitinkamai Varėna, Vytauto g. 36-7 ir Varėnos r. sav., Varėna, Vytauto g. 36-6. Taigi net jeigu ir buvo ieškovės siųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo, tačiau jis galėjo būti siųstas galimai ne tuo adresu.

Pažymėtina, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nenustatyta pareigos teismui informuoti skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą. Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, kai procesiniai dokumentai atsakovui įteikiami asmeniškai arba per atstovą. Šioje byloje ieškinys atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytas įteikimo būdas yra procesinių dokumentų įteikimo fikcija, nes adresatas iš tikrųjų realiai negauna dokumentų ir nesusipažįsta su jų turiniu. Tokiu būdu įteiktas ieškinys negali būti prilygintas viešam paskelbimui apie reikalavimo teisės perleidimą CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka ir būti laikomas tinkamu pranešimu apie cesijos faktą materialiosios teisės prasme (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-111-781/2015). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytose kasacinio teismo bylose buvo kitokios faktinės aplinkybės. Aptariamose bylose procesiniai dokumentai adresatui įteikti asmeniškai ir jis realiai susipažino su ieškinio turiniu bei sužinojo apie cesijos faktą. Nagrinėjamos bylos atveju faktinės aplinkybės skiriasi nuo kasacinio teismo nagrinėtų bylų. Šiuo atveju atsakovas realiai apie cesijos faktą nieko nežino. Darytina išvada, kad atsakovui tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą, bet ne apie reikalavimo teisės perleidimą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog tinkamai įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimas pranešti atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimo faktą. Dėl to ieškovė įgyto reikalavimo pagal cesijos sutartį negali panaudoti prieš atsakovą.

Kiti ieškinyje nurodyti argumentai išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, jie neturi įtakos šalių ginčui išspręsti, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako.

Dėl visų šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

A. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.